aA
Kas penktas žmogus Lietuvoje yra atsidūręs situacijoje, kurioje jam ar kitam žmogui buvo reikalinga pirmoji pagalba. Tačiau 45 proc. lietuvių tikina, jog nutikus nelaimei jie negebėtų arba greičiausiai negebėtų suteikti pirmosios pagalbos, rodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų „Spinter tyrimai“ apklausa. Todėl LRK pristato specialų „Antrosios pagalbos“ rinkinį, kuris sukurtas tiems atvejams, kai pirmosios pagalbos nebereikia, rašoma pranešime spaudai.
Antrosios pagalbos rinkinys
Antrosios pagalbos rinkinys
© Organizatorių nuotrauka

„Rinkinyje galima rasti tvirtą lavonmaišį žmogaus kūnui transportuoti į morgą, laidojimo namų kontaktinę informaciją, urną pelenams, rėmelį su juostele velionio nuotraukai, taip pat valymo priemonių bei kitų reikalingų daiktų žmogui mirus, – dėsto LRK vadovė Kristina Meidė. – Geranoriškumas ir atjauta lemiamu momentu žmogaus gyvybės negelbėja, todėl žmonės miršta. Ir tų mirčių bus dar daugiau, jei nesiras drastiški pokyčiai visuomenės savimonėje. Jei neturėsime reikiamų gebėjimų teikti pirmąją pagalbą, o nutikus nelaimei dvejosime dėl savo veiksmų, teliks pasinaudoti šiuo „Antrosios pagalbos“ rinkiniu“.

Gyvybes gelbėjantis sprendimas yra

Nors gyvybes gelbėjantis sprendimas – pirmoji pagalba bei pirmosios pagalbos mokymai – jau yra, tačiau tyrimai rodo, jog žmonės juo nesinaudoja. Praktinius pirmosios pagalbos mokymus yra išklausę tik 22 proc. gyventojų. Todėl, anot K. Meidės, siekiant gerinti padėtį visuomenėje privalu imtis radikalių priemonių.

Kristina Meidė
Kristina Meidė
© Organizatorių nuotrauka

„Matydami tokius skaičius ir suprasdami, jog paprasti raginimai tiesiog neveikia, privalėjome drastiškai atkreipti visuomenės dėmesį, kad vienintelis tinkamas sprendimas – pirmosios pagalbos mokymai – būtų pastebėtas. Todėl garsiai ir drąsiai sakome, jog kiekvienas turime įgyti praktinių pirmosios pagalbos įgūdžių, kad neprireiktų „Antrosios pagalbos“ rinkinio“, – sako K. Meidė.

Staigios nelaimės atveju laiku ir tinkamai atlikti pirmosios pagalbos veiksmai ne tik du kartus padidina tikimybę išgyventi, bet ir suteikia tolimesnį šansą gyventi su mažesnėmis komplikacijomis, tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji skubiosios medicinos gydytoja Renata Juknevičienė.

„Nei vienas nesame apsaugoti nuo ligos, traumos ar nelaimingo atsitikimo. Todėl pirmosios pagalbos įgūdžių nauda yra neįkainojama. Pirmosios minutės po nelaimės yra kritinės, mat sustojus širdžiai maždaug per 20 sekundžių žmogus netenka sąmonės. Smegenys nebegauna kraujo tėkmės, o kartu su krauju – deguonies bei maistinių medžiagų. Be deguonies pirmiausia miršta smegenų ląstelės. Jeigu neatliekami pradinio gaivinimo veiksmai, jau po 3 minučių prasideda smegenų žūties procesai, po 9 minučių – smegenų pažeidimas yra nebegrįžtamas, o po 10 minučių šansai išgyventi – neįtikėtinai maži. Todėl pradinius veiksmus būtina atlikti kuo greičiau tam, kad žmogus išgyventų ir kad jo tolimesnis gyvenimas būtų pilnavertis“, – teigia R. Juknevičienė.

Renata  Juknevičienė
Renata Juknevičienė
© Organizatorių nuotrauka

Didžiausia klaida teikiant pirmąją pagalbą

„Viskas, kas blogiausia – jau įvyko. Todėl didžiausia klaida, nutikus staigiai nelaimei – nieko nedaryti. Pamačius nelaimingą atsitikimą, labai svarbu nelikti abejingais“, – sako Natalija Jasinskienė, l.e. Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pareigas.

Ji teigia, jog Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeriams instrukcijas, kaip gaivinti nukentėjusį žmogų vidutiniškai tenka teikti 30–40 kartų per mėnesį. Pasak jos, didžiausias skirtumas tarp žmonių skambinančių GMP, kurie turi pirmosios pagalbos įgūdžius ir ne – dvejonės.

Antrosios pagalbos rinkinys
Antrosios pagalbos rinkinys
© Organizatorių nuotrauka

„Vienu ar kitu atveju, skambinantys dažniausiai būna streso būsenoje, todėl dispečeriai visiems teikia labai aiškias ir paprastas gaivinimo instrukcijas. Tačiau skirtumas tas, jog asmenys, išklausę pirmosios pagalbos mokymus, įgauna pasitikėjimo savimi, pagreitėja jų reakcija į nelaimę. Jie nebijo prieiti, prisiliesti prie, pavyzdžiui, gulinčio žmogaus, patikrinti jo sąmonę, kvėpavimą, jei reikia paguldyti ant šono ir iškviesti medikus“, – pasakoja N. Jasinskienė.

Natalija Jasinskienė
Natalija Jasinskienė
© Organizatorių nuotrauka

Specialaus pasiruošimo nereikia

Visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, jog norint suteikti pirmąją pagalbą ar net išklausyti mokymus – būtina turėti specialių žinių. LRK Pirmosios pagalbos programos vadovas Ramūnas Alenčikas tikina, jog pirmosios pagalbos įgūdžius gali įgyti kiekvienas.

„Mes mokome žmones teikti nemedicininę pirmąją pagalbą, todėl jokių specialių žinių iš anksto turėti nereikia. Mokymai skirti įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, o jų dalyviai įgyja tiek teorinių, tiek praktinių žinių apie savisaugą, nelaimingo įvykio aplinkos saugumo vertinimą, GMP kvietimą bei pirmosios pagalbos teikimo pagrindus“, – dėsto R. Alenčikas.

Ramūnas Alenčikas
Ramūnas Alenčikas
© Organizatorių nuotrauka

Pirmosios pagalbos programos vadovas sako, jog pirmiausia nutikus nelaimingam atsitikimui būtina įvertinti aplinką: „Vienas svarbiausių pirmosios pagalbos principų – teikėjo saugumas. Privaloma įsitikinti, kad mūsų gyvybei ar sveikatai negresia pavojus. Tuomet galime pereiti prie kitų žingsnių – žmogaus sąmonės ir kvėpavimo tikrinimo. Jei žmogus sąmoningas ir kvėpuoja – GMP kviesti greičiausiai nereikės. Tačiau jei matote, kad žmogus yra be sąmonės ar nekvėpuoja, kreipkitės į medikus ir tik tuomet pradėkite asmens gaivinimą“.

R. Alenčikas teigia, jog svarbu, kad kuo didesnė visuomenės dalis gebėtų suteikti pirmąją pagalbą, nes ūmių susirgimų ar nelaimingų įvykių nemažėja, o įvairios ligos tik „jaunėja“: „Niekada nežinome, kuris iš mūsų gali sunegaluoti. Tad kuo daugiau pirmosios pagalbos teikėjų – tuo daugiau gelbėtojų aplink mus pačius. Turime tik vieną gyvenimą – saugokime jį.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.5500

NVSPL direktoriaus pavaduotoja nušalinimą nuo pareigų vadina kerštu ir susidorojimu

Nuo pareigų laikinai nušalinta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...

Kaune leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su ypatingu kroviniu iš Latvijos

Ankstyvą penktadienio rytą Kaune leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su ypatingu kroviniu...

Padaugėjo vaikų, nukentėjusių nuo šunų įkandimų: jauniausias pacientas – vos 4 parų naujagimis

Pastaruoju metu į Kauno klinikas vis dažniau atvyksta vaikai , patyrę sužeidimus įkandus...

Kinija skambina pavojaus varpais: 35 žmonės susirgo „naujai identifikuotu“ Langya virusu (6)

Gydytojai sukėlė nerimą dėl visiškai naujo viruso , kuriuo Kinijoje užsikrėtė dešimtys...

Keičiasi COVID-19 diagnozavimo taisyklės: gauti įrašą apie ligą e. sveikatoje bus paprasčiau papildyta

Nors vasara dar nesibaigė, jau kurį laiką naujų COVID-19 atvejų skaičiai yra keturženkliai....

Top naujienos

Delfi PliusVytenis Miškinis

Penkiamečio ir jo močiutės egzekucija tapo neįminama mįsle: siaubinga tiesa paaiškėjo tik dėl vienos klaidos (3)

Vėlų vakarą namo grįžusi klaipėdietė ant lovos rado negyvą penkiametį sūnų, šalia mėtėsi...

Palanga nusivylę lietuviai poilsiautojai plūsta į Latvijos kurortą: čia ir kainos, ir tvarka glosto širdį (18)

Geriausias Baltijos šalių kurortas yra Liepoja – sako šį Latvijos miestą atostogoms...

Kaip baltarusiai Lietuvos pareigūną „kava vaišino“: per 17 minučių sugriovė karjerą (4)

Per septyniolika minučių Lietuvos pareigūnas sugriovė savo karjerą – per šį laiką net iš...

Delfi PliusParengė Vytautė Merkytė

Sprogimas, kurio jėga 1000 kartų galingesnė nei bomba, numesta ant Hirošimos: prireikė 105 metų, kad sužinotume, kas nutiko Sibire

1908 metų birželio 30 dieną, apie 7 val. ir 17 min., virš vienos iš atokiausių Žemės vietų...

Olimpiniame stadione finalo nepasiekę lietuviai liejo apmaudą: diskas neskrenda, nėra ir mirtinos kombinacijos „jaunas ir kvailas“ specialiai Delfi iš Miuncheno

Europos lengvosios atletikos čempionato disko metimo atrankoje toli nuo savo geriausio sezono...

Lietuvą toliau svilins karštis: kai kur nušniokš vasariškos liūtys

Antradienis šalyje išauš gana šiltas, daug kur mažai debesuotas. Įdienojus vyraus nepastovus...

Delfi Plius DELFI; Alberto Nardelli, Alex Wickham, Jennifer Jacobs

Rusija naršo pasaulį ieškodama pastiprinimo dėl Ukrainos: tikina, kad pagalbos ranka jau ištiesta (1)

Prekybos laivas, kuriam taikomos JAV sankcijos, praėjusio mėnesio pabaigoje pakeliui iš Sirijos į...

Nuaidėjo daug apkalbų sukėlęs „Naisių vasaros“ festivalis: pasirodė žinomos scenos žvaigždės žiūrėkite video (26)

Liepos mėnesį „ Naisių vasaros“ festivalio metu Ramūnas Karbauskis pažadėjo surengti dar...

Karas Ukrainoje. Ukraina teigia sunaikinusi „Vagner“ samdinių bazę Melitopolio meras – apie smūgį geležinkelio tiltui: iš Krymo nebevažiuos jokie kariniai traukiniai

Kasdienio video pranešimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į rusus...

Delfi PliusDelfi Mokslas

Prieš 350 metų nuskendusiame ispanų laive narai aptiko stulbinantį lobį: 13 km ruože po vandeniu – 3,5 mln. neįkainojamų brangenybių

Istorijos apie užkastus lobius ir turtų kupinus nuskendusius laivus – nuo piratų legendų iki...