Skubiosios medicinos gydytojas A. Kukulskis pasakojo, kad Kauno klinikose maždaug 10 proc. padidėjęs pacientų srautas skubiosios pagalbos skyriuje – ir vaikų, ir suaugusiųjų. Atšilus orams, pasak gydytojo, padaugėjo sportinių traumų, įvykusių dėl riedučių, dviračių, buities darbų, kai žmonės įsipjauna, susižeidžia, nukrenta nuo kopėčių, į akis patenka svetimkūniai.
„Pasitaiko įvairaus sunkumo traumų, bet dažniausiai tai yra lengvos, nesudėtingos traumos. Pacientai kreipiasi į skubios pagalbos skyrių labiau dėl nerimo. Labai prašome ir skatiname pacientus tokiu atveju pirma kreiptis į polikliniką, susisiekti su šeimos gydytoju. Nes vasarą, kai yra daug pacientų, skubios pagalbos skyriuose tenka laukti ilgiau“, – kalbėjo A. Kukulskis.
Daug traumų vasarą sukelia ir, rodos, labai populiari ir nekalta pramoga – batutai.
„Batutai nėra mėgiama vaikų traumatologų sporto šaka. Jie norėtų, kad jos išvis nebūtų. Vis susiduriame su pacientais, kurie susižaloja dėl batutų. Bet tai tikriausiai nėra didesnė dalis pacientų nei nukritę nuo paspirtukų, riedžių ir panašiai. Batutų traumos dažniausiai įvyksta neatsargiai šokinėjant, kai šokinėjama su suaugusiu žmogumi, daug vaikų, daug žmonių šokinėja, batutas būna be apsaugų. Tai didina traumų rizikas“, – kalbėjo gydytojas.
Dažniausiai ant batutų patiriamos kojų raiščių traumos.
„Po tokios traumos pacientai dažniausiai vyksta gydytis namuose, jiems reikalinga galūnės imobilizacija, kai įtvare galūnė saugoma nuo nereikalingų judesių. Jei įmanoma, tokios pramogos reikia atsisakyti, o jei neįmanoma atsisakyti – naudotis saugiai“, – sakė pašnekovas.
Didesnė ir apsinuodijimų rizika
Pasak B. Kurlinkaus, vasarą tikrai padaugėja apsinuodijimų. Taip nutinka dėl to, kad žmonės daugiau keliauja, ragauja įvairesnio maisto, valgo lauke. Tad maistas būna pastovėjęs saulėje, o žmonės gali pamiršti nusiplauti rankas. Be to, produktai ne visada tinkamai termiškai apdorojami, o užkrėtus žarnyno bakterijomis šilumoje jos dauginasi dar greičiau.
„Paprastai šios ligos nebūna labai sunkios eigos, žmonės neretai jas patys išsigydo su vaistinėje nusipirktais medikamentais ar šeimos gydytojų patarimais. Tačiau kai kurie atvejai būna sudėtingesni ir prireikia gydytojų specialistų ar pagalbos ligoninės“, – sakė B. Kurlinkus.
Gydytojas pataria vasarą maistą vertinti atidžiau, pasižiūrėti, ar jis nepakitęs, pauostyti, paragauti. Jei skonis geras, blogo kvapo nėra, valgyti galima. Kelionių metu maistą reikėtų rinktis atsargiau, taip pat prisiminti, kad ne visose šalyse galima gerti vandenį iš čiaupo, kaip Lietuvoje. Kelionių metu reikėtų rinktis fasuotą parduotuvėse parduodamą vandenį.
Jei nėra galimybės įsigyti vandenį, jį galima virinti. Dažniausiai, pasak pašnekovo, užtenka 3 minutes pavirinti vandenį, taip dauguma ligų sukėlėjų būna sunaikinti. Taip pat galima naudoti parduotuvėse įsigytas jodo arba chloro tabletes, jos dezinfekuoja vandenį.
Kokio sunkumo bus liga, priklauso nuo to, kas ją sukėlė.
„Jei ligą sukėlė bakterija, virusas ar toksinai, priklauso, koks jų kiekis, kokio tipo šie sukėlėjai, kiek žmogus jų suvartojo. Taip pat priklauso nuo to, kokia žmogaus sveikatos būklė. Galbūt jis vartoja imunitetą slopinančius vaistus, o galbūt imunitetas dėl ligų nusilpęs. Tokiu atveju reikia prisiminti, kad liga gali būti sunkesnė“, – pasakojo gydytojas.
Sunerimti reikėtų tada, kai nepavyksta susidoroti su karščiavimu, kuris yra didesnis nei 38,5 laipsniai, kankina intensyvūs pilvo skausmai, tuštinantis išmatose pasimato kraujas ar pūliai. Tokiu atveju reikia kreiptis į medikus ar skubią pagalbą.
Pagrindinis gydymas – skysčiai
Dažniausia komplikacija šių ligų, pasak B. Kurlinkaus, yra dehidratacija, pernelyg didelis skysčių netekimas. Vemiant, prakaituojant, viduriuojant netenkama itin daug vandens iš organizmo, o juos atgauti nėra taip lengva.
„Jei įmanoma vartoti skysčius per burną, taip ir reikėtų daryti, tai pagrindinis gydymo būdas. Labiausiai tinkamas skystis yra buljonas, saldinta arbata, mineralinis vanduo. Tinka ir paprastas geriamas vanduo. Vaistinėje galima įsigyti miltelius rehidraciniui tirpalui ruošti. Jei jo įsigyti negalite, galima ir pačiam pasigaminti tokį tirpalą.
Reikia litro vandens, o į jį įdėti pusę arbatinio šaukštelio valgomosios druskos, pusę arbatinio šaukštelio geriamosios sodos ir keturis valgomus šauktus cukraus. Visa tai išmaišyti ir vartoti“, – sakė pašnekovas.
Buitinėmis sąlygomis įvertinti ligos sunkumą galima pagal šlapinimosi pobūdį. Jei šlapinimosi dažnis išlieka beveik įprastas, net jei šlapimo spalva patamsėjusi, tikėtina, kad liga yra lengvos formos. Jei šlapinimosi dažnis retėja, tikėtina, kad liga sunkesnė ir galbūt reikėtų kreiptis į specialistus. Taip pat kreiptis reikia ir dėl anksčiau paminėtų simptomų.
Priėmimo skyriuje sulaukia ir perkaitusių pacientų
A. Kukulskis pastebi, kad skubios pagalbos skyrius pildo ir perkaitę saulėje pacientai. Atvyksta ir tie, kuriems karštis išprovokuoja lėtinių ligų paūmėjimus.
„Atvyksta dehidratavę, su įvairiais neurologiniais simptomais, širdies plakimais. Turime ir nudegimų saulėje, kai žmonės užmiega prie jūros ar gamtoje, vėliau atvyksta su nudegimais ir pūslėmis.
Dar vienas įdomus atsiradęs dalykas yra tai, kad atsirado daug pacientų dėl vabzdžių įkandimų. Nemažai pacientų atvyksta sutinusiomis galūnėmis po vabzdžių įkandimų. Tai dar viena iš šio sezono problemų“, – kalbėjo gydytojas.
Gydytojas pataria į skubios pagalbos skyrių kreiptis tada, kai reikia greitos pagalbos, nuskausminimo čia ir dabar.
„Visur reikia protingo atsargumo. Jei važiuojate dviračiu ar paspirtuku, užsidėkite šalmą, šokinėjant ant batuto prižiūrėkite, kad mažieji būtų saugūs, ant jų niekas neužkristų. Einant degintis turėkite omenyje, kad saulė dabar tikrai kaitri. O jei kažkas nutiko, jums neramu, įvertinkite, ar būklė neatidėliotina ir ją reikia spręsti čia ir dabar. Jei užtenka šeimos gydytojo pagalbos, į jį ir reikia kreiptis“, – sakė A. Kukulskis.
