aA
„Gerbiamas ministre, padėkite, sutvarkykite e.sveikatą!“, – tokie nevilties žodžiai jau kurį laiką vis sklando viešoje erdvėje, o ypač dažnai medikų bendruomenėje. Nuo pat e.sveikatos sistemos atsiradimo ją lydėjo nuolatiniai trikdžiai, tačiau šiuo metu gydytojų kantrybės taurė, rodos, jau sklidina. Dėl e.sveikatos trikdžių medikai sako tiesiog nebegalintys kokybiškai atlikti savo darbo – prisijungti dažnai būna itin sudėtinga, išrašyti receptai neišsisaugo, siuntimų pas kitus gydytojus nesimato, o užregistruoti pacientą tampa neįmanoma užduotimi.
Gydytojai nebetveria pykčiu dėl e.sveikatos: dirbti neįmanoma, grįžtama prie popierinių kortelių
© DELFI / Andrius Ufartas

Problemos kyla ne tik ligoninėje, bet ir vaistinėje

Kaip pasakojo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, būtų sunku pasakyti, kurią dieną nekilo problemų dėl e.sveikatos.

Pasirodo, e.sveikata yra tokia nepatogi sistema, kad dauguma įstaigų naudoja papildomas sistemas, jog galėtų dirbti. Tačiau tokių sistemų yra ne viena, o tarpusavyje jos nesusietos, tad skirtingos įstaigos, naudojančios skirtingas sistemas, negali matyti paciento duomenų, jeigu tų duomenų gydytojai „neperkelia“ į ESPB IS – bendrą e.sveikatos „debesį“.

Net ir naudojant papildomas sistemas, trikdžių išvengti neįmanoma, mat pagrindiniai duomenys vis tiek yra e.sveikatos portale. Tad jam užstrigus, sistemomis nebegali naudotis nė vienos įstaigos gydytojai ar registratoriai.

„Per tokius trikdžius nėra sukeliami visi dokumentai apie paciento tyrimus, tyrimų nuotraukos, specialistas ar šeimos gydytojas negali gauti visų duomenų, kai reikia nuspręsti, kokį gydymą skirti, ką daryti grįžus iš stacionaro“, – pasakojo J. Dūdienė.

Jurga Dūdienė
Jurga Dūdienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Įstaigoms, dirbančioms tiesiogiai su e.sveikata, problemos kyla dar dažniau. Kone kasdien medikai negali atsiversti dokumentų, sistema stringa arba nutinka taip, kad neįmanoma nieko pasirašyti. Tai trukdo ne tik darbą gydytojo kabinete, bet ir vaistininkų, nes sutrikus sistemai pacientams išrašytų kompensuojamų ir nekompensuojamų vaistų išduoti negalima.

„Kartais būna ir taip, kad išrašome receptus, „uždarome“ paciento kortelę ir po kelių dienų sulaukiame skambučio iš vaistinės arba paciento, kad neišrašėme vaistų. Atsiverčiame kortelę ir matome, kad iš receptas yra išrašytas, tik parašas Esveikatoje „pakibęs“ serveryje – taigi, receptas negalioja. Gydytojas jokių perspėjimų nėra gavęs iš sistemos, tačiau recepto nėra.

Visi šie nesusipratimai persikelia į kitas dienas, nes kitą dieną vėl reikia atsidaryti tas korteles, iš naujo rašyti receptą, žmogus antrą kartą turės keliauti į vaistinę. E.sveikatos neveikimas persikelia iš gydytojo kabineto į kitas sritis, ne tik mes jaučiame tą įtampą“, – sakė J. Dūdienė.

Tuo metu poliklinikos registratūroje, nuvykus pas specialistus, dėl sistemos trikdžių nesimato šeimos gydytojų išrašytų siuntimų, tad sutrinka pacientų konsultacijos, jie negali pakliūti pas gydytojus specialistus.

„Šios problemos buvo nuolat. Juokas pro ašaras, tačiau pastebime, kad e.sveikatos veikimas labai susijęs su oro sąlygomis, nežinau, kaip tai įmanoma“, – kalbėjo gydytoja. Dėl tragiško e.sveikatos veikimo, gydytojams kartais tenka receptus išrašyti ne skaitmenine, bet popierine forma, kaip anksčiau. Tad po darbo daugumos šeimos gydytojų stalas būna nukrautas popierinėmis kortelėmis, kurias dar ir reikia užpildyti.

J. Dūdienė pasakoja, kad dėl neveikiančios sistemos tenka grįžti prie popierinių pacientų kortelių
J. Dūdienė pasakoja, kad dėl neveikiančios sistemos tenka grįžti prie popierinių pacientų kortelių

„E.sveikata yra didžioji šeimos gydytojų neviltis“

J. Dūdienė pastebi dar vieną didžiulę e.sveikatos sistemos problemą – joje šeimos gydytojai nebegali tiesiogiai pamatyti, kad jų pacientas susirgo COVID-19. Tad jei pats pacientas į juos nesikreipia, gydytojas negali pakonsultuoti dėl ligos eigos, jos gydymo, kol galiausiai, sveikatai pablogėjus, pacientas iškart kreipiasi į greitąją pagalbą.

Praėjusiais metais šeimos gydytojams e.sveikata automatiškai atsiųsdavo pranešimą apie naują koronaviruso atvejį tarp jų pacientų, tačiau nuo šių metų pavasrio tokia funkcija buvo panaikinta.

„Kadangi turime pacientų kontaktus, operatyviai galėdavome jį įspėti, kad reikia izoliuotis, padėdavome atsekti kontaktus. Dabar dirbame aklai, nes jei daliai pacientų nereikia nedarbingumo susirgus šia liga, jie į mus ir nesikreipia“, – pasakojo pašnekovė.

Ši problema opi visiems medikams, bet sunkiausia yra šeimos gydytojams, nes, pasak J. Dūdienės, jiems su šiuo puslapiu tenka „gyventi“. Dėl sistemos trikdžių tenka dirbti viršvalandžius, dokumentus pasirašinėti po darbo, nes nepasirašytų dokumentų palikti negalima.

„E.sveikata yra didžioji šeimos gydytojų neviltis. Turėjome didžiulius lūkesčius, tai galėtų būti labai geras įrankis, jei jis veiktų pilnu pajėgumu. Patogumo prasme galima prie daug ko priprasti, tačiau neveikimas, lėtas sistemos darbas veda į neviltį“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Problemos kyla ir dėl visų lauktos išankstinės pacientų registracijos – IPR. Ji taip pat vyksta per e.sveikatos puslapį, o labiausiai dėl šios problemos kenčia registratūros darbuotojai ir patys
pacientai.

Gydytojai nebetveria pykčiu dėl e.sveikatos: dirbti neįmanoma, grįžtama prie popierinių kortelių
© DELFI / Andrius Ufartas

„Dalis įstaigų turi savas sistemas, jie gali išvengti registratūroje šios problemos. Tačiau toms įstaigoms, kurios dirba tiesiogiai su e.sveikata, užregistruoti pacientą yra didžiulis iššūkis. Ši sistema per 20 sekundžių sugeba atsijungti ir reikalauja vėl naujo prisijungimo. Pacientams paaiškinti, kad dabar jų negalima priregistruoti ir reikia vėl palaukti, yra didelis iššūkis, be to, atima labai daug laiko. Patiems pacientams užsiregistruoti pas gydytojus specialistus per šią sistemą turint el. siuntimą yra didžiulis iššūkis. Tai nėra draugiška vartotojui sistema“, – sakė J. Dūdienė.

Pasak gydytojos, jokie raštai ar problemų išdėstymas ministerijos posėdžiuose nepadeda – gydytojai vis išgirsta pažadą, kad kažkas pasikeis, tačiau rezultato nebūna.

„Nežinau, kiek mes dar turėsime tų jėgų. Atrodo, kad paskutiniai lašai jau seniai subyrėję. Dirbame ir per šventines dienas, kai kiti linksminasi, nevengia būti be kaukių. O mes turime papildomus darbus. Kiek dar viskas kaupsis ir kiek atlaikysime, niekas negali pasakyti, kas bus paskutinis lašas. Pavieniai medikai, slaugytojos kasdien palieka medicinos sistemą“, – kalbėjo gydytoja.

Naudinga tik ministerijoms ir ataskaitoms, bet ne gydytojams ir pacientams

Kitas pašnekovas, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, paklausus apie e.sveikatos sistemą pats iškėlė klausimą.

„Esminis klausimas – kam ji buvo kurta? Jei ji turėjo sumažinti biurokratiją, pagerinti paslaugų prieinamumą, tai to visiškai nėra. Biurokratija liko ta pati, tik iš popieriaus persikėlė į PDF. Prieinamumo taip pat nepagerino, žmonės vis tiek negali patekti pas gydytojus. Vienintelis geras dalykas yra el. receptas, tai supaprastino vaistų išrašymą, jų apskaitą, ypač tokių vaistų kaip benzodiazepinai, antibiotikai“, – sakė V. Morozovas.

Gydytojai nebetveria pykčiu dėl e.sveikatos: dirbti neįmanoma, grįžtama prie popierinių kortelių
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak pašnekovo, e.sveikata naudinga apskaitoms, ataskaitoms ir kontroliuojančioms institucijoms, tačiau klinikiniam darbui ji jokios naudos neduoda: „Kaip buvo neįmanoma nieko rasti popierinėje kortelėje, taip dabar neįmanoma nieko rasti e.sveikatoje. Ji neskirta normaliam naudojimui praktikoje.“

V. Morozovo teigimu, sistema yra tokia nepatogi, jog daug paprasčiau būtų išrašyti receptą ranka ant popieriaus nei įvesti jį į e.sveikatą.

„Viskas veikia žiauriai lėtai. Sistema kasdien stringa nuo kelių minučių iki kelių valandų. Atrodo, gal nieko tokio, bet pacientui skirta 10 minučių, o iš jų 8 minutes bandau išrašyti receptą. Jei lauke lyja, jau žinome, kad e.sveikata tikriausiai neveiks. Taip yra nuo tų laikų, kai ją užpylė“, – sakė V. Morozovas.

Šeimos gydytojams tenka dirbti ne tik su e.sveikatos, tačiau ir su „Sodros“ bei Ligonių kasų sistemomis. Pastarosios taip pat nepasižymi sparčiu veikimu, tad kompensuojamuosius vaistus išrašyti tampa dar sunkiau. Gydytojas pasakoja, kad kartais tenka visą dieną vis bandyti ir bandyti prisijungti iš naujo, kad būtų įmanoma pacientui paskirti reikalingus vaistus. O pokyčių – nesimato.

„Kažkiek kažkas pataiso, bet vietoje to, kad iškart pastatytume didelį „verslo centrą“, statomas garažiukas ir prie jo lipdomi sandėliukai. Manau, kad viską reikia pertvarkyti nuo pamatų“, – sakė V. Morozovas.

Gydytojai nebetveria pykčiu dėl e.sveikatos: dirbti neįmanoma, grįžtama prie popierinių kortelių
© DELFI / Andrius Ufartas

SAM: problemos žinomos ir sprendžiamos

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad pastaruoju metu sulaukia pastebėjimų dėl sulėtėjusio sistemos e.sveikata darbo. Pasak SAM, situacija puikiai žinoma ir sprendžiama, o sistemos efektyvumas nuolat yra nuolat analizuojamas, vertinamas ir priimami sprendimai.

„Pirmiausia, šių metų kovą pastatytas papildomas procesorius, Power9 su 16 procesorių branduoliais, iki to laiko buvo 2 Power9 su 32 procesorių branduoliais. Iki 2022 m. yra suplanuota pastatyti papildomą – ketvirtą Power9 branduolį. Tuomet telkinį sudarys 64 Power9 branduoliai, dėl ko serverio CPU apkrautumas sumažės apie 20 procentų.

Taip pat suburta specialistų komanda optimizavo duomenų bazės veiklą perrašant užklausas, pertvarkant duomenų struktūras ir jų naudojimo logiką, tai sumažino duomenų bazės bei procesoriaus apkrautumą 20 procentų”, – savo atsakyme rašė SAM.

Pasak SAM, tikėtina, kad vien dėl šių sprendimų artimiausiu metu e.sveikatos operacijos vyks greičiau. O siekiant valdyti rizikas ir išspręsti kilsiančius sutrikimus su ESPBI plėtros projektu, ateityje ketinama diegti dar pažangesnius e.sveikatos duomenų apdorojimo sprendimus.

SAM turi paaiškinimą ir dėl didelių sistemos darbo nesklandumų. Juos esą lėmė beprecedentė pastarųjų metų situacija

„Sistema lėčiau veikė dėl sveikatos sistemą paveikusios pasaulinės pandemijos, mat išaugo e. dokumentų, e. paslaugų, gydymo įstaigų, prisijungusių prie e.sveikata sistemos, kiekis. Serverio darbą lėtino ir pandemijos valdymui būtina informacijos sklaida tarp įstaigų: policijos, NVSC, skiepijimo centrų, sveikatos priežiūros įstaigų, Lietuvos statistikos departamento. Drastiškai padidėję duomenų, operacijų kiekiai ir darbas su jais (papildomi įrašai, paieška) papildomai apkrovė serverį, kadangi visa informacija sistemoje yra rūšiuojama, nukreipiama, archyvuojama.
Taigi, e.sveikatos sistemos prieinamumo ir efektyvumo klausimai yra nuosekliai sprendžiami, tačiau kai kurių sprendimų įgyvendinimas imlus laikui, tad prašome visos medikų bendruomenės kantrybės ir supratingumo“, – atsakymą apie e.sveikatos problemas užbaigė SAM.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(133 žmonės įvertino)
4.2256

Kontaktinių apsilankymų pas gydytojus – mažiau, nei tikėtasi (2)

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK), norėdama įvertinti savo veiklos zonos sveikatos...

Omikron atmaina dažniau užsikrečia jauni: Izraelio specialistai patarė, kokių apsaugos priemonių imtis (32)

Pirmadienį vykusiame nuotoliniame Izraelio ir Lietuvos atstovų susitikime buvo diskutuojama...

Gripas diagnozuotas penkių savivaldybių gyventojams: vienoje – kone pusė visų atvejų (1)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja,...

PSO: įprasti PGR testai aptinka omikron atmainos virusą, kitų testų jautrumas tiriamas (6)

Įprasti polimerazės grandininės reakcijos ( PGR ) testai pajėgūs aptikti naujosios omikron...

Įvairių pasaulio šalių atstovai rinksis, kad nuspręstų, kaip bus valdoma kita sveikatos krizė (3)

Įvairių pasaulio šalių atstovai pirmadienį susirinks į specialiąją Pasaulio sveikatos...

Top naujienos

Siaubinga Panevėžio gydytojų klaidos kaina – Vilniuje moteriai nupjauta krūtis (60)

Dėl klaidingos Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo patologo nustatytos diagnozės vienai...

Ją lygino su imperatoriene: tamsios pirmosios Lietuvos ponios paslaptys ir neįprasti pomėgiai (11)

Antanas Smetona vadovauja Lietuvai, o Antanui Smetonai vadovauja jo žmona – toks daug tiesos...

Įspėja dėl labai pavojingų eismo sąlygų: jau netrukus žiema užgrius visa jėga (3)

Antradienio dieną, ciklonui traukiantis, kritulių iškrentantys kiekiai bus negausūs. Vakariniuose...

Messi triumfas: septintą kartą laimėjo „Auksinio kamuolio“ apdovanojimą (38)

Tradiciniuose „France Football“ žurnalo rengiamuose „Ballon d'Or“ apdovanojimuose dar kartą...

Per pratybas mirtinai susižalojo šauktinis (57)

Per pratybas mirtinai susižalojo 2002 metais gimęs šauktinis karys, pirmadienį pranešė Lietuvos...

Išbandė egzotišką kruizą Nilo upe: parodė, kaip atrodo laivo vidus ir gatvės prekeivių darbas vandenyje (12)

Rytinėje Nilo pakrantėje įsikūręs miestas Asuanas vilioja turistus pasižvalgyti po apylinkes...

D+Agnė Keizikienė

Paaiškino, kokie yra sekso žaislai bei kurie jų gali atgaivinti aistrą miegamajame: ginekologė perspėja ir apie galimus pavojus

Sekso žaislai daugeliui vis dar yra tabu. Nors žinoma, kad juos žmonija naudojo jau nuo seno, retas...

D+Ilya Arkhipov, Henry Meyer, Irina Reznik

„Rusija su niekuo nebesitaikstys“: Putinas siunčia pavojingus signalus (1)

Vladimiras Putinas yra blefavimo, Vakarų laikymo nuolatinėje įtampoje, didžiulio spaudimo...

Sudėtinga situacija Lietuvoje: kai kur smarkiai sninga, elektros jau neturi tūkstančiai (13)

Smarkus snygis pirmadienio vakarą sutrikdė elektros tiekimą Utenoje ir jos apylinkėse.

Sunku patikėti: įkliuvo buvęs Seimo narys, pridavęs butelius su suklastotais depozito ženklais   (385)

Pirmadienį, apie 12 val., Vilniuje įvyko net pareigūnus nustebinęs nutikimas. Buvusiam Seimo...