Gydytojai anesteziologai sako, kad dėl narkozės visuomet išlieka komplikacijų tikimybė. Nors komplikacijų dažnis nėra didelis, tačiau kai kuriems vaikams gilios sedacijos ir bendrosios nejautros metu gali sutrikti širdies ritmas, kvėpavimas, prasidėti alerginės reakcijos ir net ištikti mirtis.

Skaičius auga – pusės galima išvengti

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. dr. Alina Pūrienė pabrėžė gilėjančią problemą – kas mėnesį daugėja vaikų, kurie užrašomi odontologiniam gydymui su narkoze: vaikams taikoma gili sedacija ir bendroji nejautra, kurios metu atliekama kaip įmanoma daugiau dantų gydymo procedūrų.

Daug žmonių mano, kad narkozė išspręs finansines, socialines ir visas burnos sveikatos problemas, tačiau, gydytoja sako, jog nėra viskas taip paprasta.

Alina Pūrienė

„Vaikui, kuriam atliekama narkozė, vietoje to, kad dantys būtų gydomi per du tris kartus, jie narkozės metu išraunami, nes vieno vizito metu išgydyti neįmanoma. Taip žalojame vaiką. Vietoje to, kad tėvai prižiūrėtų vaikų dantis, stebėtų, ar nėra skylučių dantyse, jie nori, kad akimirksniu odontologas viską sutvarkytų“, – apie dažnai pasitaikančias situacijas pasakoja prof. dr. A. Pūrienė.

Pasak gydytojos, išrovus dantis, pasilikusieji vieni kitus „stumdo“, taip išsibalansuoja sąkandis, o tuomet prasideda ortodontinės problemos, kurios tęsiasi vos ne visą gyvenimą. „Ir tai tik dėl to, kad buvo per anksti išrauti dantys, kuriuos dar buvo galima išgydyti“, – pabrėžia gydytoja.

Pasak gydytojos prof. dr. A. Pūrienės, maždaug pusės narkozių, kurios atliekamos ūgtelėjusiems sveikiems vaikams, būtų galima išvengti, vaikus pratinant prie odontologinio kabineto, procedūrų. Bet kokio amžiaus neįgaliesiems ir sutrikimų turintiems vaikams – priešingai. „Neįgaliems ar sutrikimų turintiems vaikams narkozių odontologiniam gydymui išvengti praktiškai neįmanoma. Bet kuriuo atveju – ar sveikam, normaliai besivystančiam keturių metų ir vyresniam vaikui būtinas gydymas bendrinėje nejautroje – tėvai turi pasikonsultuoti su keliais specialistais, išgirsti kelias nuomones“, – sako specialistė. Norėčiau tikėti, kad tėvai visada gaus teisingą atsakymą ir vaiko gydymas bendrinėje nejautroje netaps komercijos rūšimi.

Neišvengiami atvejai

Gydytoja odontologė Laura Mazecaitė-Vaitilavičienė su negalia turinčiais vaikais ir suaugusiais susiduria juos gydydama bendrinėje nejautroje. Pastaroji, dažniausiai būna vienintelė išeitis atlikti odontologinį gydymą, t. y., narkozė skiriama dėl būtinybės. Dažniausiai tai cerebrinį paralyžių, Dauno sindromą, autizmo spektro sutrikimus bei intelekto sutrikimus turintys pacientai.

„Dalis vaikų, turinčių tam tikras ligas, neįgalumą ar sutrikimus, negali toleruoti įprasto odontologinio gydymo, – pasakojo L. Mazecaitė-Vaitilavičienė. – Pastebime, kad tik lengvą proto negalią turintys vaikai gali toleruoti įprastinį odontologinį gydymą. Bet ir tokiu atveju, norint pasiekti bent minimalių rezultatų, mums nuo labai ankstyvo amžiaus reikia dirbti su vaikais ir jų tėvais ar globėjais.“

Pasak gydytojos, šios grupės vaikus sunku gydyti įprastu odontologiniu būdu, be to, kai kurie iš jų turi didesnę riziką sirgti įvairiomis burnos ligomis.

Mamos patirtis: abiem vaikams po narkozę

Prie odontologo kabineto neramiai laukia moteris – jos 6-erių metų sūnus nugrimzdęs į narkozę, o odontologų komanda jam tvarko dantis.

„Pirmiausia, 2 metų dukrai reikėjo narkozės, nes ji niekaip neprisileido gydymui. Nors ji sveika, mums teko naudoti šį metodą, nes nepavyko su ja susikalbėti, ji buvo labai maža. Mergaitei buvo supūliavę dantukai, mes gyvenome su vaistais nuo skausmo, todėl pasirinkome greitesnį gydymą“, – pasakojo dviejų vaikų mama.

Vis dėlto kelią pūliuojantiems dantims užkirsti galėjo kruopšti jų priežiūra nuo pat pirmųjų dantų išdygimo.

Išskyrė autizmo spektro sutrikimą

Kito moters vaiko situacija kiek kitokia – jam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.

„Su juo labai sunku susikalbėti, jis nesileidžia bet kokiam rimtesniam gydymui, – sakė berniuko mama. – Jo dantukai smarkiai nugriežti ir sugedę, nes vaikas neleidžia išvalyti burną, priešinasi. Narkozė – vienintelis metodas padėti vaikui, nes didelė rizika sužaloti vaiką gydant įprastu būdu. Tokie vaikai gali blaškytis, priešintis, nes nesupranta situacijos“.

Gydytoja L. Mazecaitė-Vaitilavičienė sako, kad autizmo spektro sutrikimų yra labai daug, todėl odontologams tai kelia didelius iššūkius.

„Reikia suprasti, kad tėvams reikia stengtis pasirūpinti kasdienine vaikų burnos sveikata. Suprantama, tai nėra lengva. Nei vienas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas nėra toks pat, jie labai skirtingai reaguoja į išorinius dirgiklius. Jų odontologines ligas gydyti nepaprastai sudėtinga, – sakė gydytoja odontologė.

– Vaikų su negalia ir sutrikimais burnos sveikata yra didžiulė kompleksinė problema. Jos priežiūra yra labai svarbi tiek namuose, tiek odontologinės priežiūros įstaigose.“

Vaikas

Gydytoja L. Mazecaitė-Vaitilavičienė pabrėžia, kad kiekvieno medicinos specialisto tikslas – paciento saugumas. Nauda turi persverti žalą. „Mes siekiame bendrinėje nejautroje žmogų laikyti kuo trumpiau, o per tą laiką padaryti maksimaliai daug“, – sakė gydytoja.

Pasak gydytojos odontologės L. Mazecaitės-Vaitilavičienės, šiuolaikinės bendrinės nejautros (narkozės) procedūros traktuojamos kaip saugios, kai atliekamos profesionalų, gerai suplanuotos.

„Vis dėlto, kiekviena procedūra, ne tik odontologinė, gali atnešti tam tikrą riziką. Net atliekant vietinę nejautrą (suleidus vaistų), žmogui gali pasidaryti bloga, ar ištikti ūmi alerginė reakcija. Kiekviena procedūra kelia tam tikrą riziką, nes tai yra intervencija. Teisingai suplanavus, atlikus visus reikiamus tyrimus, išanalizavus situaciją, šiuolaikinė bendrinė nejautra yra laikoma saugi“, – sakė gydytoja odontologė L. Mazecaitė-Vaitilavičienė.

Narkozė – tik kai labai reikia

Gydytoja periodontologė prof. dr. A. Pūrienė sako, kad narkozės tikslas – ne siekis vienu ypu išgydyti visas odontologines ligas.

„Negalime sakyti, kad narkozė yra žalinga, bet smegenų atjungimas, ir ne vieną kartą, naudos tikrai neatneša, – sako gydytoja. – Juk nežinia, kiek kartų per gyvenimą dar reikės gydyti rimtas neišvengiamas ligas, patirti narkozių.“

„Būtina mokytis burnos priežiūros, kad vaikams odontologinės problemos neatsirastų. Kai burna, dantys nevalomi, laiku negydomi, įvairių procedūrų gydymas mums, mokesčių mokėtojams, labai brangiai kainuoja. Suprantame, kad vaikus reikia gydyti nemokamai, bet atsakomybė už vaikų nepriežiūrą turėtų atitekti tėvams, globėjams. Kalbu apie atvejus, kai vaiko burnoje nerandame sveikų dantų “, – sako prof. dr. A. Pūrienė.

Vietinė nejautra

Gydytoja mano, jog norint išvengti komplikacijų, narkozė turėtų būti skiriama tik tiems vaikams, kuriems ji iš tiesų būtina, kai jau išnaudotos visos kitos vaiko mokymo, pratinimo galimybės. Pageidautina, kad prieš numatomą gilią sedaciją ar bendrąją nejautrą vaikas apsilankytų ne pas vieną odontologą, išgirstų kitas nuomones, nes skiriamos procedūros rizika neturėtų viršyti jos naudos.

Gydytojos teigimu, narkozė turėtų būti taikoma tuomet, kai ji neišvengiama – pagalba ūmių būklių atvejais, operacijų metu, gydyti mažesnius kaip 3-4 metų vaikus, pacientus, turinčius negalią, sutrikimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (96)