Jau svarstomas apynasris gydymo įstaigoms: vyriausybė siūlo, kad gydymo įstaigoms – ligoninėms ir poliklinikoms –, kurios už nemokamas paslaugas reikalauja susimokėti, būtų skiriamos baudos.
Kitaip sakant, iš vargšių poliklinikų ar mažesnių ligoninių bus atimta paskutinė duonos kriaukšlė, nes tada kiekvienas galės sakyti: „aš noriu, kad man būtų atlikti visi šeimos gydytojui priklausantys nemokami tyrimai“, „aš noriu, kad mane profilaktiškai visą peršviestų nemokamai“, „aš noriu, kad man pilnai ištirtų širdį“ ir t.t., nežiūrint to, ką apie vieno ar kito tyrimo reikalingumą kiekvieno paciento atveju mano pats specialistas. „Nedarysi – pasiskųsiu – gausi grąžinti pinigus ir tau dar uždės baudą“, – skambės iš reiklių pacientų lūpų.
Kam išvis tuomet reikalingas gydytojas? Pasiskaitei internete apie panašius atvejus, atėjai į įstaigą su specialia medicinine įranga, išsirinkai kompiuteryje kaip McDonalde pageidaujamus tyrimus ir procedūras ir voila – viską gavai. Dar galbūt kompiuterinė sistema rekomendacijas pagal neatitikimus tyrimų normoms išspausdins... Tik belieka nuspręsti, kokią banko kortelę reikės įdėti, nes pageidavimų išpildymo sumos susidarys tikrai nemažos. Jei kortelėje turėsite tiek, kiek skiriama už jūsų priežiūrą pas šeimos gydytoją už metus dabar (pvz., 22 eurus), tegalėsite atlikti tik bendrą kraujo, šlapimo, cukraus, cholesterolio ir dar kokį vieną iš kepenų veiklos tyrimų. Ir viskas. Jokių konsultacijų pas gydytoją, kurių šiai dienai vidutiniškai Lietuvoje yra daugiau 6 per metus, jokių kitų dabar į medicinos normą įeinančių daugiau nei dešimt tyrimų (bendra suma būtų virš 90 eurų), jokių EKG ar kitų procedūrų. Ir taškas! Pinigai kortelėje juk baigėsi. Pabandykite su tiek pinigų nueiti į parduotuvę, restoraną, atlikti remontą, išsikviesti kokį specialistą ar ką kita. Gal tada suprasime, kokia vertė yra gydytojo konsultacija. Gal tada suprasime, kad visi už savo norus turim mokėti, kad nemokama medicina yra ne pageidavimų koncertas. Ir kad gydytojas ar slaugytoja taip pat kvalifikuoti specialistai ir negali bei nenori dirbti už minimalų atlyginimą darbą, kuris reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų, turi daug galimų materialinių ir moralinių grėsmių. Ką turime dabar: minimali alga jau 400 eurų, o slaugytojos bazinė alga – 415 eurų, šeimos gydytojo bazinė alga – 760 eurų.
Kodėl teisės yra tik įstatymus leidžiančių ir kontroliuojančių institucijų pusėje bei kiekvieno besiskundžiančio asmens pusėje, bet ne medikų pusėje? Turi būti vienodos kiekvieno teisės ir aiškios pareigos. Gerbiamieji draudimų leidėjai ir tikrintojai, pirma įvertinkite realią šalies situaciją, kur kainų augimui galo nesimato, ir apgalvokite paslaugų apimčių suteikimo galimybes už joms skiriamas lėšas, tinkamai aprašykite teikimo sąlygas, kad būtų aišku visiems – ir gydytojui, ir pacientui. Arba padidinkit lėšas pagal dabartines realijas. Negali būti suteikiama viskas, ko norima, taip kokybiškai, kaip pageidaujama, ir visais atvejais visiškai nemokamai. Ne medikams gaila skirti nemokamas paslaugas – tiesiog nėra (neduodama) viskam pinigų. Mes netgi norėtume nesvarstyti apie reikalingumą, o turėti plačias galimybes įvairiapusiam ištyrimui. Tam reikia daug daugiau pacientams skiriamų lėšų nei šiai dienai duodama.
Ministerijoje ant stalo jau guli dar viena „dovana“ šeimos medicinai – naujai įvilktas, bet visai nepasikeitusiu apmokėjimu už paslaugas ar keistai formuojamus gerus darbo rezultatus, nenumatantis maksimalių krūvių, bet žinoma, su padidėjusiais reikalavimais V-943 įsakymo projektas, kuris turi įsigalioti nuo š.m. liepos mėn. Jis griežtai įrėmins šeimos gydytojų konsultacijos laukimo trukmę iki 7 dienų dėl bet kokios kreipimosi priežasties, įpareigos įsigyti daugiau technikos savo lėšomis, kad galima būtų įrašinėti pacientų pokalbius dėl nuotolinių paslaugų išrašant medicinos pagalbos priemones (ne vaistus), nenuims 24 valandų atsakomybės už kiekvieną prirašytą asmenį ir apmokėjimo iš įstaigos kišenės už reikalingas ar nereikalingas, bet paciento pageidautas paslaugas kitose įstaigose, suteiks galimybes sumažinti apmokėjimą dėl kartu dirbančių specialistų, privers sunkiai randamas 5 min skirti ankstyvam alkoholio vartojimo rizikos įvertinimui už 0,7 ct. ir tt.
Taigi, nepadėjo istorijos apie Lietuvos poliklinikose ir ligoninėse tvyrančią realybę, emigravusių medikų sėkmės istorijos ir pamokymai- traukinys važiuoja toliau, traiškydamas medikų tikėjimą geresne ateitimi. Įvairių draudimų ir gąsdinimų valia valstybinės medicinos įstaigos negalės išgyventi, samdyti orumą turinčius gerus gydytojus ir slaugytojus (likusius), teikti visapusiškas ir kokybiškas paslaugas visuomenei. Kol kas kablelis dedamas: „drausti, negalima pasigailėti“. Kada situacija pasikeis?
