Eina į darbą net jausdami simptomus

Pasak šeimos gydytojos, sergančių žmonių pastartuoju metu tikrai padaugėjo, tačiau žiemą visada sulaukiama daugiau pacientų su peršalimo virusais. Peršalimo virusus nuo koronaviruso gali atskirti tik atlikti tyrimai – PGR arba greitasis antigeno testas.

Visgi, kai kurie net ir jausdami simptomus toliau eina į darbą, susitinka su artimaisiais. Pasak gydytojos, tokių istorijų medikams tenka išgirsti kiekvieną savaitę.

„Žmogus skambina ir sako, kad man jau reikia nedarbingumo, nes kelis vakarus iš eilės laikosi temperatūra 37 su keliomis dalimis, jau gerklę pradėjo perštėti. Ir kai klausiu žmogaus, kur jūs dabar esate, jis sako, kad dabar yra darbe, bet jei duosite nedarbingumą, eisiu namo gydytis. Tai reiškia, kad 2-3 dienas žmonės vaikšto į darbą, nes jaučiasi pakankamai neblogai. Jei neatliktas tyrimas, mes nežinome, ar jis nešioja koronavirusą ir jį dalina kolektyvui, ar dalina paprastą virusą“, – kalbėjo J. Dūdienė.

Jurga Dūdienė

Ir anksčiau, dar prieš pandemiją, pasak J. Dūdienės, lietuviai eidavo į darbą jausdami peršalimo, gripo simptomus, tiesiog išgėrę vaistų, kad tuo metu galėtų dirbti.

„Mes tiesiog turime tokią kultūrą. Labai liūdina, kad per dvejus metus žmonės nepriprato įvertinti savo sveikatos būklės. Labai nauja praktika, kad bendradabiai paskatina nueiti kolegas atlikti tyrimų“, – sakė pašnekovė.

Laidoje gydytoja paragino visus šiuo metu savo sveikatą vertinti itin atidžiai ir neiti į darbą jaučiant net menkiausius peršalimo simptomus. Pasiskiepiję žmonės, užsikrėtę COVID-19, pasak gydytojos, jaučiasi gana gerai, simptomai būna lengvi, dėl to neretai pasirenka eiti į darbą ir nesiizoliuoti. O išėję į darbą virusą perduoda kitiems.

„Kalbant apie savikontrolei skirtus greituosius antigeno testus – jeigu viruso yra pasidauginę daug – tikrai jie gali parodyti teigiamą atsakymą. Tačiau reikėtų neapsigauti – turint peršalimo simptomų, turint temperatūros, namuose atlikus testą ir gavus neigiamą rezultatą – rekomenduojama būtinai atlikti išsamesnį PGR tyrimą. Su lengvais peršalimo simptomais ir neigiamu greituoju testu keliaujant į darbą, pas draugus ar tėvus – įmanoma nunešti nelauktų lauktuvių – koronavirusą“, – sakė gydytoja.

Karantinas problemos neišspręs

Profesoriaus S. Čaplinsko teigimu, svarbu neapsigauti – ir omikron gali sukelti sunkią COVID-19 ligą: „Dalis žmonių pačias pirmas dienas, net dieną prieš pajusdami simptomus, ir dieną, kai jaučia simptomus, net ir pačius švelniausius, tuo metu išskiria labai daug viruso ir yra labai pavojingi aplinkiniams.“

Kaip pasakojo profesorius, omikron atmaina ypač greitai dauginasi nosies gleivinėje ir bronchuose, tad, jei nenusileidžia iki plaučių, sukelia švelnesnę ligos eigą. Jei virusas ir toliau evoliucionuos šia linkme, jo poveikis tik silpnės ir simptomai bus vis lengvesni.

Saulius Čaplinskas

Tačiau taip pat labai svarbu, kaip pandemija pasaulyje vystysis toliau. Pasak profesoriaus, jei virusas pateks pas žmogų, kuris neturi jokios imuninės apsaugos, nebuvo susidūręs su virusu ir nebuvo paskiepytas, organizmas nusilpęs dėl ligų, virusas turės galimybę sparčiai daugintis ir mutuoti. Visgi, jei virusas neįgaus dar blogesnių savybių, omikron gali būti pandemijos pabaigos pranašas.

„Dabar pastebiu, kad kuo toliau, tuo daugiau kalbame apie karantiną. O kodėl? Juk karantinas, kaip tokia priemonė, reikalingas tam, kad išloštume laiko, kad galėtume įgyti daugiau žinių, daugiau diagnostikos ir apsaugos priemonių. Iš esmės mes jau viską turime. Dabar norėčiau girdėti ne reklamas apie tai, kad neikite į prekybos centrą su kitais šeimos nariais, bet kitokią informaciją – neikite į darbą, į kitas vietas, o kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jei pajutote ligos, kad ir švelniausius, simptomus. Nes tai gali būti labai grėsmingos ligos simptomai“, – laidoje kalbėjo profesorius.

Profesius pabrėžia, kad laikas keisti ligos nustatymo algoritmą – būtina į diagnostiką įtraukti greituosius antigeno tyrimus, kurie yra beveik tokie pat tikslūs kaip PGR, jei žmogus išskiria pakankamai daug viruso. Jei greitasis antigeno testas yra teigiamas, pasak pašnekovo, gydytojai galėtų iškart nustatyti žmogaus diagnozę, nebeskirdami PGR tyrimo.

„Ką padarytų karantinas? Pažiūrėkime pagal tai, kas buvo anksčiau. Paprasčiausiai būtų pristabdytas koronaviruso, peršalimo ir gripo plitimas. Pasibaigus karantinui užsikrėtimų vėl padaugėtų. Bet karantino metu žmonės negautų sveikatos priežiūros paslaugų. Ir nepriklausomai nuo to, bus ar nebus karantinas, jei bus perkrautos ligoninės, jei reanimacijos palatos bus užimtos, medikai negalės teikti paslaugų. Tada turime užburtą ratą, kad Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, mirtingumas yra perteklinis. Prie to prisideda ir kiti faktoriai – bendra mūsų gyvenimo sveikata, taip pat ėjimas į darbą sergant, taip situacija pasidaro dar sudėtingesnė“, – sakė profesorius.

Kada sergant kreiptis į gydytojus, o kada – gydytis namuose?

Pasak šeimos gydytojos, svarbiausia užsikrėtus atidžiai stebėti savo sveikatos būklę. Jei ji primena peršalimo simptomus, temperatūra neaukšta, nedidelis kosulys, gerklės perštėjimas, krenkštimas, kai kuriems dingsta skonis ir kvapas, kartais atsiranda sąnarių, raumenų skausmas – būklė nesunki. Kai kuriems pasireiškia pykinimas, viduriavimas, nemalonumas skrandyje. Visi šie simptomai, pasak gydytojos, gali būti lengvai įveikiami simptominiais vaistais, dar geriau – pakankamu skysčių kiekiu, mineraliniu vandeniu.

Jei savijauta bjauri, nemaloniems simptomams sumažinti galima išgerti paracetamolio arba ibuprofeno. Taip pat galima vartoti vitaminą C, 1000 mg per dieną. Reikia nepamiršti ir vitamino D, kuris turėtų būti vartojamas visą rudens, žiemos sezoną. Praverčia ir cinkas, kvercetinas.

Jei nėra ypatingo kosulio, simptomai yra viršutiniuose kvėpavimo takuose, gerklėje, trachėjoje, kreiptis skubios pagalbos nereikia.

J. Dūdienės teigimu, didžiausia žmonių klaida yra vartoti vaistus, skirtus atsikosėjimui, kurie turi veiklių medžiagų ambroksolio, acetilcisteino. Šios medžiagos skiriamos tik tada, kai žmogus jau ištirtas ir gydytojas, girdėdamas karkalus, rekomenduoja skystinti kosulį. Lengviau atsikosėti užtenka arbatų ir kuo daugiau skysčių.

„Jei žmogus pradeda jausti dusulį, kvėpavimo dažnį suskaičiuoja virš 25-30 kartų per minutę, reikėtų skaičiuoti įkvėpimus, vertinti savo būklę. Jei ramybės būsenoje jaučiamas dažnas pulsas, tai yra 80-100 širdies susitraukimų, tai yra signalas. Jei kelias dienas laikosi virš 38 laipsnių temperatūra, taip pat yra signalas. Jei pulsoksimetras deguonies įsisavinimą rodo mažiau nei 94, tai jau labai rimtas signalas, kai reikia kreiptis į medikus“, – kada kreiptis į medikus sergant COVID-19, patarė gydytoja.

Jei sergant pajutote J. Dūdienės išvardintus signalus, darbo metu reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją su kuriuo bus aptarta situacija. Jei darbo valandos baigėsi, reikia važiuoti į priėmimo skyrių.

Taip pat gydytoja pridūrė, kad nereikėtų jaudintis dėl nedarbingumo, jei teigiamą testą gavote savaitgalį – šeimos gydytojas nedarbingumą gali skirti atgaline tvarka.

Pasak prof. S. Čaplinsko, šaltuoju metų laikotarpiu visada reikia saugotis, nes ir be koronaviruso yra kitų plintančių infekcijų, pavyzdžiui, gripas.

„Tačiau kalbėti, kad išvis reikėtų atsisakyti bet kokio socialinio gyvenimo, nedrįsčiau sakyti. Reikėtų gerai pasverti ir tiems žmonėms, kurie yra didelės rizikos grupėje, taip, galbūt reikėtų atsisakyti, juos ypatingai reikėtų pasaugoti. O visiems kitiems stengtis maksimaliai sumažinti riziką.

Pavyzdžiui, jei kalbame apie kokį nors renginį, tai visų pirma visi turi būti pasiskiepiję, antra, greitasis antigeno arba PGR testas prieš pat renginį. Tokiu būdu maksimaliai sumažintume riziką. Bet ne išvis žlugdytume socialinį gyvenimą ir verslą“, – kalbėjo pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)