aA
Kauno klinikinės ligoninės direktorė medicinai Gražina Žiedelienė per beveik pusšimtį metų trunkančios karjeros tiek gydytojos, tiek vadovaujančiuose pareigose matė, kaip stipriai keitėsi medicina, požiūris į pacientus. Ji sako neabejojanti, kad nors jauniems medikams atsiveria daug galimybių visame pasaulyje, talentingų specialistų Lietuvoje nestokosime ir ateityje.
G. Žiedelienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šie metai G. Žiedelienei ypatingi. Kauno valdžiai tradiciškai pagerbiant iškiliausius miesto medikus jai įtiekė apdovanojimą nominacijoje „Už viso gyvenimo nuopelnus“, o birželis pažymėtas dar vienu gyvenimo akcentu – 19 dieną gydytoja švenčia 70 metų jubiliejų, rašoma pranešime spaudai.

– Medicinos srityje dirbate ne vieną dešimtmetį. Ar labai ji pasikeitė?

– Lyginant su 1973 m., kai pradėjau dirbti vidaus ligų gydytoja yra didelis skirtumas. Labai ištobulėjo diagnostikos metodai, aparatūra, technologijos, farmacija. Tai rodo ir žmonų amžiaus pailgėjimas. Jau išgydomos kai kurios onkologinės formos, daug dažniau išgelbėjami žmonės nuo infarkto, insulto. Kai 80 metų amžiaus pacientui daroma kraujagyslių šuntavimo operacija, jau nieko nestebina. Prieš kelis dešimtmečius tai būtų sunkiai įsivaizduojama.

Farmacijoje irgi matau proveržį. Pavyzdžiui, hipertonija lengvai valdoma medikamentais ir žmogus gali nugyventi su šiuo negalavimu daug metų. Suprantama, kad reikalingas ir sąmoningas paciento požiūris, savęs priežiūra, gydytojo patarimų paisymas.

Šiuo metu apskirtai daug daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai, paciento švietimui. Pamenu laikmetį, kai su pacientais buvo bendraujama mažiau, kartais net neturėdavome teisės komentuoti jo sveikatos būklės. Pavyzdžiui, drausta pasakyti ligoniui, kad jam diagnozuota onkologinė liga.

– Kokią matote medicinos ateitį, ar turėsime pakankamai gydytojų, kai nemažai jų išvyksta svetur?

– Būsiu gal nepopuliari, bet manau, kad po studijų, kurias finansuoja valstybė, medikas kelerius metus turėtų padirbėti savo šalyje. Paskui, žinoma, žmogus laisvas rinktis, kur jam gyventi ir dirbti. Nemanau, kad visi išvykę jausis komfortiškai net ir gaudami didesnius atlyginimus, todėl ateis ir sugrįžimo laikotarpis. Namai yra namai ir jie visada trauks. Be to, ir čia viskas keičiasi, tik gal ne tokiais tempais kaip norėtųsi. Visgi tikiu, kad greitai daugumai jaunimo bus gera dirbti ir Lietuvoje. Pasirinkę mediciną paprastai žino, kad didelio uždarbio čia nėra ir niekada nebuvo. Šią profesiją dauguma renkasi iš pašaukimo, nes ne kiekvienas galti turėti atjautą ir nesibodėti ligomis, be ko mediko kelias neįmanomas. Tikiu, kad nepritrūksime gabaus jaunimo ir medicina toliau progresuos.

– Kaip jūs pati atradote mediciną?

– Mokykloje gerai mokiausi visus dalykus, aukso medaliu baigiau Kauno A.Mickevičiaus vidurinę mokyklą (dabartinę Jėzuitų gimnaziją). Labiausiai man patiko matematika, fizika ir ypač chemija, Atrodytų, Kaune man telieka stoti į Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas). Tuo labiau, kad ten man dar būnant moksleive viskas buvo sava ir žinoma – šioje aukštojoje mokykloje mokslinį darbą dirbo sesuo, jos vyras. Tačiau būtent dėl to ir dvejojau, nes viskas atrodė pernelyg aišku, nuspėjama. Visgi nunešiau ten dokumentus, bet paskui mieste sutikau kelis klasiokus, kurie papasakojo mėginantys stoti į mediciną. Apie šią sritį iki tol nė negalvojau, todėl nutariau pasižvalgyti po Kauno medicinos institutą (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Ten nuvykus padarė įspūdį miesto centre esantys rūmai, kurie dvelkė didybe, paslaptimi.

Atsirado noras atverti tas paslaptis, ko nebūčiau radusi KPI, kur man viskas buvo sava. Tada ir apsisprendžiau. Kaip medalininkei man reikėjo aukščiausiu balu išlaikyti tik vieną, chemijos, egzaminą. Pavyko ir tapau studente. Nė karto studijuodama nepasigailėjau, kad rinkausi šią specialybę. Iškart pasijutau atradusi save.

Po studijų likau bendradarbiauti su universitetu, dirbau fakultetinės terapijos katedroje ir ligoninėje. Tada ji vadinosi 2-oji tarybinė ligoninė (vėliau Kauno 2-oji klinikinė, dabar - Kauno klinikinė ligoninė). Tuo laiku pradėjau rinkti duomenis disertacijai. Domėjausi cukriniu diabetu. Doc. Algimantas Šimkus ir aš ieškojome ryšio tarp diabeto ir tuberkuliozės, siūlėme naujus gydymo būdus, gaudavome neblogus rezultatus, pacientus gydant tuberkuliozei skirtais vaistais. Tas darbas buvo patentuotas kaip išradimas. Vėliau tuometinė ligoninės administracija dėl kažkokių priežasčių atsisakė universiteto katedros šioje įstaigoje ir jos kolektyvas nusprendė įsikurti kitoje ligoninėje. Aš kartu nenorėjau išeiti ir todėl disertacijos nepabaigiau. Nors po kelerių metų katedra šioje įstaigoje vėl buvo atidaryta, mano ryšys su moksline veikla nutrūko. Vis dėlto atlikti tyrimai suteikė daug naudingos patirties ir pasitarnavo profesiniam tobulėjimui – gana greitai gavau aukščiausią gydytojo kategoriją.

– Visus metus dirbote vienoje gydymo įstaigoje. Ar nebuvo minčių keisti darbovietę?

– Pasiūlymų būta nemažai, esu kviesta ir į įvairias pareigas. Bet man patiko darbas būtent šioje ligoninėje. Čia esu jau 46 metus. 1972 m. po studijų čia atlikau internatūrą (dabar - rezidentūra), 1973 m. Vidaus ligų I skyriuje pradėjau dirbti gydytoja, o 1985 m. šiam skyriui vadovavau iki 2011 m. Sudėtingas iššūkis buvo, kai dirbau ir vedėja, ir administratore terapijai ir chirurgijai. Tai atitiko direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas. Šiuo metu dirbdama direktore medicinai vadovauju 22 skyrių vedėjams. Visą tą laiką dirbau ir gydomąjį darbą.

– Kaip visur suspėjate?

– Neskaičiavau ir dabar neskaičiuoju darbo valandų, nes dirbant tokį darbą kitaip ir būti negali. Mano mėgstamas posakis - laikrodis gydytojui duotas skaičiuoti pulsui ir laiku ateiti į darbą, o išeiti, kai jį atlieki. Kai užsiimi mėgstama veikla, racionaliai planuoji, nuovargio nejauti ir spėji visur.

– Kauno klinikinėje ligoninėje dirbate beveik nuo jos įkūrimo pradžios. Kaip ji keitėsi?

– Šilainiuose esančius ligoninės pastatus pastatė 1967 m. Akušerijos ir neurologija ligų skyriai kelerius metus buvo senamiestyje, paskui jie irgi buvo perkelti į Šilainius. Įdomus buvo vadinamasis Karo veteranų korpusas su terapijos ir neurologijos skyriais. Ten gydyti karo veteranai. Dabar šiame korpuse veikia Kardiologijos, Vidaus diagnostikos, Suaugusių intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriai.

Jau nepriklausomybės laikotarpiu prie 2-osios klinikinės ligoninės prijungta Kauno infekcinė ligoninė, Vaikų ligų poliklinika, Odos ir venerinių ligų poliklinika bei stacionaras. Paskutinės jungtuvės įvyko 2011 m., sujungus 2-ąją klinikinę ir Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinę ligoninę.

Didelė šios ligoninės stiprybė – bendradarbiavimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Labai svarbu, kad šalia gydomosios praktikos vyktų ir tiriamais darbas, kartu darbuotųsi akademinis personalas. Tokiu būdu visada sužinai naujienas, pažangiausias metodikas. Medicinoje tai labai svarbu, nes tik žmogaus anatomija lieka ta pati, o gydymo būdai, priemonės kinta nuolat. Todėl labai džiaugiuosi, kad dabar dėstytojai čia dirba praktinį gydomąjį darbą, o mūsų gydytojai praktikai – akademinį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.0000

Nauja pacientų žalos atlyginimo tvarka džiaugiasi ne visi: kritikai duria į spragas ir prognozuoja piknaudžiavimą (15)

Jei patyrėte žalą gydymo įstaigoje – nuo kitų metų į teismą kreiptis nebereikės, užteks...

Studijas baigusiems gydytojams palengvinta licencijų išdavimo tvarka

Gydytojai absolventai ir rezidentai, kurie per pastaruosius dvejus metus baigė studijas, kreipdamiesi...

Pirmą metų pusmetį sergamumas vėjaraupiais didesnis nei pernai (2)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį...

Mokslininkai atrado gleivėtą bakteriją, kuri kovoja su nutukimu: jei ji gyvena jūsų organizme – jums pasisekė (30)

Akkermansia muciniphila yra mucinu mintantis gram neigiamas obligatinis anaerobas, laimingai...

Ministras Veryga pasižadėjo: nuo rugsėjo medikų algos dar didės (141)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada ir toliau didinti gydytojų darbo užmokesčio fondą. Dėl...

Top naujienos

Šiurpi avarija Kėdainių rajone sujudino liudininkus: kelininkas pamojo BMW vairuotojui važiuoti (88)

Remontuojamoje kelio dalyje Kėdainių rajone, Kalnaberžės kaime, kiek daugiau nei prieš savaitę...

Andriulis siūlo radikalų būdą išgelbėti Lietuvos miškus (281)

„Jei būčiau Visatos ir visos Lietuvos imperatorius, aš uždrausčiau Lietuvoje kirsti medžius,...

Politologas: Nausėdai Latvijoje bus sunku (118)

Politologas Kęstutis Girnius teigia, kad nereikėtų dėti daug vilčių, jog prezidentas Gitanas...

Žaidimo kūrėjai feisbuke platino sveiku protu nesuvokiamą reklamą: kvietė šaudyti į tabore gyvenančius romus romų bendruomenė įbauginta, prokuratūra pradėjo tyrimą (303)

Socialiniame tinkle „Facebook“ žaidimą gangsteriai.lt kviečiantys žaisti kūrėjai paleido...

Didesnio atlyginimo atsisakęs Kuzminskas: visi būsime Jono ir Domanto pagalbininkai (64)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmadienį pradėjo rinktis į stovyklą Palangoje. Vienas...

„Valstiečiais“ nusivylusi Širinskienė papasakojo apie Seimo rinkimų planus (86)

„Man sunkiai suvokiama, kai nuteka laiškai, kurie yra asmeninis susirašinėjimas. Gana ilgas...

Liūtis siaubė Kėdainius: skendo automobiliai, slinko nuošliaužos, tvino pastatai (38)

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Kėdainiuose siautė galinga liūtis. Gausus lietus pridarė...

Įspūdingas muziejus, pro kurį daugelis tik praeidavo pro šalį, atsiveria visuomenei

Jau aštuoniolika metų pačioje sostinės širdyje, prie pat Rotušės, veikia Kazio Varnelio...

Irane mirties bausmės laukia suimti CŽA šnipai, Trumpas tokią informaciją neigia (22)

Iranas pirmadienį paskelbė suėmęs 17 savo piliečių, esą užverbuotų JAV Centrinės...

Sveikos ir skanios salotos su pievagrybiais (1)

Šios salotos su pievagrybiais puikiai tiks ir pietums, ir šventiniam stalui. Lengvai pagaminama ir...