Valdymas būtų vykdomas vadovaujantis, pasak SAM, geriausia verslo ir kituose valstybės sektoriuose pasiteisinusia praktika bei užsienio šalių patirtimi, diegiant šiuolaikinės vadybos įrankius.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, sėkminga visos sveikatos sistemos reforma yra neatsiejama nuo naujos, šiuolaikiškos vadybos praktikos diegimo gydymo įstaigose.
A. Veryga mano, kad vadybos modelius, kuriuos naudoja verslas, puikiai galima pritaikyti ir sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimui.
Ministras sakė, kad kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos jau išbandė vieną iš rekomenduojamų LEAN vadybos sistemą. Tačiau kitos naujovėms priešinasi.
Planuojama, jog po reformos gydymo įstaigose atsiras valdybos, kurios bus sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos žmonių.
„Valdybos siūlomos tik universitetinėms ir respublikinėms ligoninėms. Nes jos (valdybos - DELFI) kainuoja ir vargu, ar visiems norėsis naudoti tokį modelį“, – sakė A. Veryga.
Įstaigose be valdybos veiks stebėtojų tarybos, kurioms bus suteikiami papildomi įgaliojimai siekiant sudaryti aplinkybes aktyvesnei ir veiksmingesnei jų veikla. Stebėtojų tarybos nariams galios nepriekaištingos reputacijos kriterijai.
„Stebėtojų tarybos niekur nedings, rajoninės ligoninės galėtų rinktis – valdyba ar stebėtojų taryba, dėl to apsispręstų įstaigų steigėjai, t. y. savivaldybės“, – sako ministras.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė tvirtina, kad visi šie pokyčiai inicijuojami tikintis skaidrumo, paslaugų kokybės ir didesnio efektyvumo.
A. Kubilienė pastebi, kad įstaigų vadybos trūkumai sudaro ir tokias problema kaip medikų bei aptarnaujančio personalo atlyginimai, neefektyvių skyrių išlaikymas.
„Iki šiol nebuvo kreipiama dėmesio į demografinius pokyčius ir į pacientų išaugusius lūkesčius. Jie (pacientai – DELFI) nori saugios, kokybiškos ir prieinamos medicinos, – sakė A. Kubilienė.
– <...> Girdime nenorą keistis, kad kadencijos būtų ribotos. Koks bebūtų puikus vadovas, per 10 metų jis gali daug padaryti, bet naujas vadovas duoda naują impulsą gydymo įstaigai.“
Įstaigos vadovui nustatytos ne daugiau kaip dvi kadencijos toje pačioje gydymo įstaigoje. Šiuo metu yra numatyta tik 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas. Mažoms įstaigoms, kurios turi iki 10 sveikatos priežiūros specialistų, kadencijų skaičiaus siūloma neriboti.
Įtvirtinamas ir nepriekaištingos reputacijos kriterijus vadovaujančias pareigas užimantiems gydymo įstaigų atstovams – direktoriui ir jo komandai. Tokie pat reikalavimai jau seniai taikomi valstybės tarnautojams.
„Nesutinku su kai kurių parlamentarų pasakymais, kad mes nerasime vadovų pagal tokius standartus. Mūsų (sveikatos apsaugos – DELFI) sistema įvardijama kaip viena korumpuočiausių. Žinoma, dėl to būtų galima ginčytis, tačiau, jei visuomenė ją taip ir mato, tai mums kelia ypatingai aukštą skaidrumo standartą, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
– Aš manau, kad mes tokių žmonių (nepriekaištingos reputacijos - DELFI) turime ir rasime. Kriterijai užtrenks duris veikėjams, kurie žiemą pjaudavo žolę, <...> bet nerasdavo pinigų, jei reikėdavo rasti, tarkime, pinigų liftui.
Turime tokių vadovų, kurie vadovauja dešimtmečiais, su visa pagarba jiems, tačiau laikas keičiasi. Atsiranda naujų iššūkių, vadovai turi būti lankstūs. Gerų vadovų visur reikia, jie yra ieškomi, mes patys tokių ieškome, tai tokiems vadovams nėra ko bijoti ir jie rast vietą po saulę.“
Be to, visam vadovaujančiam gydymo įstaigų personalui, t. y. ne tik direktoriui, padalinių, skyrių vadovams, bet ir įstaigos vadovo pavaduotojams bei vyr. finansininkams bus organizuojami vieši konkursai šioms pareigoms užimti. Taip pat nustatomos kadencijos gydymo įstaigų padalinių vadovams.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo prorektorės profesorės dr. Valdonės Darškuvienės teigimu, apie verslo vadybos modelių taikymą valdant valstybinio sektoriaus įstaigas diskutuojama jau seniai ir svarbu stebėti, kaip seksis juos įgyvendinti.
„Principai yra gerai žinomi verslo pasauliui, tačiau sveikatos apsaugos sektoriuje jie yra pakankamai nauji, praktiškai neišbandyti, tad laukia nemažai iššūkių. Be to, svarbu suprasti, kad šiame sektoriuje jie turi būti adaptuojami, pritaikomi remiantis svarbiausiais kriterijais. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus būtų paslaugų kokybė, skaidrumas, efektyvumas. O tas faktas, kad kitos Vakarų Europos šalys sugebėjo gerąją verslo valdymo praktiką pritaikyti, teikia vilties, kad sėkmingai ją įgyvendinsime ir Lietuvoje“, – įsitikinusi dr. V. Darškuvienė.
Reforminiai projektai trečią kartą Seimui bus pateikti šeštadienį. Jei Seimas jam pritars, projektas bus priimamas pavasario sesijoje.
