DELFI pateikia ištrauką iš autoriaus knygos – „Geriausias vaistas – Jūs pats!“, kurią į lietuvių kalbą išvertė ir išleido leidykla „Tyto Alba“.
Miegas – geros sveikatos pamatas. Fiziologiškai jis leidžia organizmui atsinaujinti, o psichologiškai padeda atsikratyti įtampos ir nesąmoningų minčių tarpininkaujant sapnams. Priklausomai nuo vieno ar kito individo, kiekvienam iš mūsų reikalingas miego valandų skaičius skiriasi, tačiau apskritai sutariama, kad, miegant mažiau nei septynias valandas, jo trūksta. Prancūzai miega vidutiniškai septynias su puse valandos. Beje, miegas, naktį pertraukiamas dažnų pabudimų, ne toks efektyvus kaip ištisinis miegas be pertrūkių. Mes tebevartojame didžiulius migdomųjų kiekius. Beje, vienas iš trijų prancūzų mano miegąs nepakankamai. Neišsimiegojus sunku susikaupti, jaučiamasi „kaip rūke“, be to, prastos kokybės miegas sukelia lėtinio nuovargio būklę, o ši atveria duris įvairioms psichologinėms patologijoms (stresui, depresijai...) arba fizinėms patologijoms (širdies ir kraujagyslių ligoms, II tipo diabetui, nutukimui...).
Baziniai refleksai
Miegas labai svarbus smegenims regeneruotis. Kad būtumėte padaręs viską dėl gero nakties miego, pasinaudokite keliais sveiko proto patarimais.
Prieš pat miegą venkite pernelyg sočiai prisivalgyti ar mankštintis.
Patariu vakarieniauti palyginti anksti, kad virškinimo procesas gulantis miegoti būtų gerokai pasistūmėjęs į priekį. Patys žinote, kaip prastai miegama vėliau pavalgius, gausiai užgeriant vynu.
Pasirūpinkite, kad miegamasis būtų tylus, gerai išvėdintas, o ypač – kad jame būtų ne per šilta. Keliomis šimtosiomis per aukšta kūno temperatūra gerokai trikdo užmigimo procesą. Tobula miegamojo – jis turi būti gerai išvėdintas – temperatūra yra 16–20 laipsnių.
Valandą prieš miegą skirkite ramiems, netrikdantiems užsiėmimams. Vadinasi, geriau išjungti ekranus (kompiuterio, televizoriaus) ir atsidėti pramogoms, padedančioms nurimti: skaitymui, muzikai, glamonėms...
Be to, patys įsitikinsite, kaip naudinga eiti miegoti kasdien maždaug tą pačią valandą.
Padedami šių ritualų, pripratinsite savo organizmą aiškiau skirti aktyvumo ir miego fazes.
Vyšnių sultys – natūralūs migdomieji
Anglų mokslininkai neseniai įrodė stebinantį vyšnių sulčių poveikį, padedantį užmigti. Vyšnių sultys didina naktį išskiriamo melatonino kiekį ir netrikdo miego ritmo. Tyrimo savanoriai, išgeriantys vos 30 mililitrų vyšnių sulčių du kartus per dieną, pastebėjo, kad baigiantis savaitei jų miego trukmė pailgėjo dvidešimt penkiomis minutėmis. Teigiamai veikia ir kiviai. O aš, norėdamas praleisti ramią naktį, labai mėgstu išgerti kivių ir vyšnių sulčių kokteilį, užuot vartojęs migdomuosius, kurie sukelia prastos kokybės miegą ir sunkų vangų pabudimą...
Sena patarlė byloja: „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.“ Ji teisinga ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Mūsų sveikatos būklė bus skirtinga, priklausomai nuo to, kur miegosime – dešinėje ar kairėje pusėje, ar čiužinys bus spyruoklinis, ar užsiklosime elektrine antklode, ar miegamajame švies paprasta naktinė lempa. Tam atvėrė kelią moksliniai tyrimai, atlikti su naujagimiais. Pakako kūdikį užmigdyti ant nugaros, o ne ant pilvo, ir gerokai sumažėjo staigių mirčių. Suaugusieji tegul patys randa sau patogią padėtį.
Vienas anglų viešbučių tinklas, norėdamas išsiaiškinti, ar miegojimas kairėje ar dešinėje lovos pusėje daro poveikį gerai savijautai, atliko 3000 klientų apklausą. Rezultatai parodė, kad asmenys, miegantys kairėje, pabunda geresnės nuotaikos, optimistiškesni, būna mažiau įsitempę. Skaičiai taip pat parodė, kad 25 proc. apklaustųjų, miegančių kairėje pusėje, būna nusiteikę pozityviai, priešingai nei 18 proc. miegančiųjų dešinėje. Kai kurie elgesio psichologai domisi šiuo klausimu. Jie mano, kad jeigu vyras miega kairėje lovos pusėje, jo prigimčiai būdinga globoti, jis realistas, o kai moteris miega dešinėje, ji linkusi į romantizmą, yra emocinga. Tačiau tai ir kultūros klausimas. Kinų kultūroje, feng požiūriu, naktį miegas dešinėje siejamas su vyriškuoju jang, atsakingumo ir aktyvumo sinonimu, o kairė atstovauja moteriškajam pradui in, atitinkančiam imlumą.
Geriausios padėties lovoje paieška davė pradžią gausiems moksliniams tyrimams, gerokai pakeitusiems medikų rekomendacijas. Ištisus dešimtmečius buvo klaidingai manoma, kad kūdikius reikia migdyti ant pilvo. Buvo tikima, kad tokia padėtis leidžia išvengti uždusimo, kai kūdikis atpila. Šiandien padėtis pasikeitė, medikai pataria guldyti kūdikius ant nugaros, nes ši poza akivaizdžiai sumažina staigios mirties pavojų.
Didžiausią nuostabą keliantis tyrimas priklauso švedui prof. Halbergui, kuris tyrė susirgimų vėžiu dažnumą, priklausomai nuo naktinės padėties lovoje. Jis svarstė, kodėl kai kurių rūšių vėžio atvejai dažnesni vienoje, o ne kitoje žmogaus kūno pusėje.
Jis domėjosi dviem vėžio tipais: vyrų bei moterų plaučių vėžiu ir odos vėžiu. Jo tyrimas atskleidė gerokai dažnesnius šių dviejų vėžio rūšių pasireiškimo atvejus kairėje kūno pusėje, ir jis ėmė ieškoti paaiškinimo. Jį nepaprastai nustebino faktas, kad moterų klubų bei šlaunų ir vyrų stuomens zonas, paprastai retai pasiekiamas saulės (o juk ji laikoma odos melanomų rizikos veiksniu), šios vėžio formos pažeidžia gerokai dažniau. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp kairiojo ir dešiniojo šonų ir atipinė melanomų lokalizacija neaptinkami tik Japonijoje.
Elektrinės antklodės byla
Net toks banalus daiktas kaip elektrinė antklodė gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai. Prof. Abelis iš Jungtinių Valstijų aptiko netikėtą šildomosios antklodės ir gimdos vėžio sąsają. Jis pastebėjo, kad tarp moterų, kurios miegodavo naktį užsiklojusios elektrinėmis antklodėmis ilgiau nei 20 metų, buvo gerokai daugiau sergančių gimdos vėžiu. Prancūzijoje šios antklodės nėra labai paplitusios, dažniau jomis užsiklojama anglosaksų šalyse.
Atlikdami kitus tyrimus, mokslininkai pastebėjo, kad mūsų čiužiniuose esanti metalinių spyruoklių zona atspindi elektromagnetinius laukus. Japonijoje patalai visai kitokie – medvilniniai japonų čiužiniai dedami tiesiai ant grindų, be to, į jų sudėtį niekada nepatenka metalo struktūros. Mokslininkai mano, kad lovos spyruoklės – elektromagnetinių laukų priėmimo zona, jų poveikį individai patiria ilgais naktiniais periodais. Tuomet tyrėjai priėjo išvados, kad pridengtų kūno dalių (vyrų – stuomens, moterų – apatinių galūnių ir klubų) dažnesnį vėžį nei saulei atvirų zonų, pavyzdžiui, veido, galima paaiškinti tuo, kad naktimis jos veikiamos elektromagnetinių laukų, kuriuos sužadina čiužinių spyruoklės.
Kaip atsikelti ta koja
Anglų tyrėjų komanda palygino dvi asmenų grupes: pirmąją grupę, kuri kėlėsi 7 val. 45 min., ir antrąją grupę, kuri kėlėsi 10 val. 09 min. Tyrime dalyvavo 1000 žmonių, jiems buvo atliekami dviejų tipų tyrimai: pagal psichologinę skalę nustatomas dalyvių geros savijautos lygis, matuojamas svoris ir ūgis, norint išsiaiškinti, ar jie turi antsvorio. Pastebėta, kad anksti kėlę buvo geresnės sveikatos, lieknesni ir laimingesni. Be to, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad jie noriau valgė gausius pusryčius, suteikiančius daug energijos, ir mažiau užkandžiavo vėlesnėmis valandomis. Vidinis organizmo laikrodis aktyvina tam tikrų hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, išskyrimą – šis pasiekia aukščiausią lygį 8 valandą ryto. Žinodami, kad kortizolis susijęs su rytine energija, jau esame, be jokios abejonės, arti tiesos...
6 patarimai, kaip atsibusti puikios formos
Venkite, kad jus žadintų agresyvus žadintuvo skambutis arba visu garsu plyšaujantis radijas.
Neskubėkite: nusistatykite žadintuvą 15 minučių anksčiau, kad nereikėtų lenktyniauti su laikrodžiu.
Prieš išlipdami iš lovos pasirąžykite tarsi katė – švelniai pažadinkite savo kūną: rankas, kojas, kaklą...
Jeigu nuspaudę žadintuvą vėl užmiegate, sukeliate nuovargį visai dienai. Prie tokios išvados priėjo tyrimas, kurį Jungtinėse Valstijose atliko prof. Stepanski. Užmigimas iš naujo duoda priešingą rezultatą – garsųjį „kaip maišu trenktas“ efektą iki pat vėlyvo rytmečio. Atrodo, kad tinkamas sprendimas – atsibusti su radiju, pastatytu atokiau nuo lovos, kad jo neišjungtume nesąmoningu judesiu.
Nusiprauskite po šaltu dušu, jis puikiai žvalina.
Neatsisakykite pusryčių, jie turi būti pagal jūsų skonį: vaisiai, duona, pieno produktai...
Mąstykite pozityviai: jeigu jūsų dienotvarkė perkrauta, galite, pavyzdžiui, įsivaizduoti dienos pabaigą, kai grįžę namo atsigulsite į vonią arba susitiksite su vaikais...
Ilgas miegas savaitgalio rytais nepadeda visiškai atsigauti po savaitės nuovargio. Kai žvakė deginama iš abiejų galų daug dienų paeiliui, miegant mažiau nei po šešias valandas, skaitiklio neįmanoma atsukti iki nulio, net jei ilgiau pamiegame šeštadienį ir sekmadienį.
Tyrėjų komanda stebėjo grupę asmenų, kurių buvo paprašyta šešias naktis nemiegoti ilgiau nei šešias valandas, paskui jie turėjo galimybę miegoti dvi naktis po dešimt valandų. Po darbo savaitės, truputį stingant miego, dvi atsimiegojimo naktys pagerino miego kokybę, bet ne galutinį rezultatą. Ilgas rytinis miegas nepašalino susikaupusio nuovargio, sekmadienio rytą tyrimo dalyviai buvo nerangūs ir apsnūdę, jautėsi taip, lyg pagaliau būtų nusileidę po ilgo skrydžio. Užtat nustatyta, kad seksualiniai vyrų gebėjimai šią ilgą miego naktį visiškai atsikūrė. Tyrėjai pastebėjo, kad vyrų ir moterų miegas skiriasi. Pasirodo, geras naktinis miegas labiau veikia moterų sveikatą, ir jos greičiau atsigauna po nepakankamai išmiegotų naktų.
