Moterys turėtų susilaukti vaikų iki 35 metų, pataria žymūs vaisingumo ekspertai.
IVF, pagalbinis pavaisinimas, dirbtinis apvaisinimas, nėštumas, gydytojas, mėgintuvėlis
© Shutterstock nuotr.

Medikai ir dirbtinio apvaisinimo tyrinėtojai tvirtina, kad šeimos planavimo ekspertai turėtų kalbėti ne tik apie kontracepciją, bet ir vėlyvos motinystės riziką, rašo dailymail.co.uk.

Be tokios informacijos tos moterys, kurios nebegali susilaukti vaikų, gali pasijusti „nubaustos“ už savo sprendimą palaukti.

Niukastlio universiteto mokslininkai taip pat sako, kad atidėlioti motinystės dėl karjeros neverta, nes profesinis gyvenimas su amžiumi netampa laisvesnis.

Viena garsiausių Didžiosios Britanijos reprodukcijos biologių, profesorė Mary Herbert sakė: „Svarbiausia žinia moterims yra susilaukti vaikų, kol laikrodis dar neišmušė 12-os“.

„Susirūpinčiau, jeigu mano dukra nepagimdytų vaiko iki 35 metų amžiaus“.

Griežtas perspėjimas, paskelbtas per Didžiosios Britanijos mokslų festivalį, nuskambėjo tuo metu, kai vis daugiau moterų nusprendžia atidėti motinystę vėlesniam laikui.

Beveik pusę kūdikių šiuo metu pagimdo 30 metų ir vyresnės moterys, o vaikų, gimusių moterims, bebaigiančioms 4-ąją dešimtį, skaičius pastaraisiais metais išaugo trigubai.

Britų mokslininkai per didžiausią jų šalies mokslinę konferenciją teigė, jog kai kurioms moterims pavyksta pastoti ir virš 40 bei 50 metų, tačiau daugeliui gresia nusivylimas.

Vaisingumas pradeda mažėti jau nuo 35 metų, o dirbtinio apvaisinimo specialistai taip pat ne visada gali pažadėti, kad pora susilauks kūdikio.

Vyresnėms moterims, kurioms pavyko pastoti, kyla daugiau grėsmių. Didesė rizika tyko ir jų vaisiaus.

Vyresnėms moterims kyla didesnis persileidimo bei nėštumo komplikacijų pavojus, taip pat rizika pagimdyti pirma laiko arba susilaukti nepakankamo svorio kūdikio.

Kūdikių, kurie gimsta negyvi, skaičius tarp gimdyvių virš 35 metų išauga dvigubai, o su laiku blogėjanti kiaušialąsčių kokybė taip pat didina Dauno sindromo ir kitų genetinių ligų riziką.

Dirbtinio apvaisinimo gydytoja Jane Stewart sakė, kad ne visos moterys suvokia, kodėl vėlyva motinystė yra rizikinga.

Ji tvirtina, kad šeimos planavimas turi apimti ne tik kontracepciją, bet ir vaikų planavimą.

„Dabar mes visi planuojame šeimą, naudojame kontracepciją. Šeimos planavimas dažnai siejamas su priemonėmis išvengti nėštumo, kai mergina nėra jam pasirengusi ar jis nedera su jos gyvenimo būdu. Tačiau planuojant šeimą reikia pagalvoti ir apie tai, kada ketinti gimdyti“, - sakė ji.

J. Stewart, einanti Didžiosios Britanijos vaisingumo draugijos sekretorės pareigas, taip pat pabrėžė, kad dirbtinis apvaisinimas toli gražu neapsaugo nuo nesėkmių.

Oficialūs duomenys rodo, kad iš 40 tūkst. bričių, kurioms kasmet atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros, susilaukti kūdikio pavyksta tik kas ketvirtai.

Be to, kaip ir natūralaus pastojimo atveju, galimybės susilaukti kūdikio dirbtinio apvaisinimo būdu su amžiumi mažėja.

Medikai pripažįsta, kad vaikų auginimas atima daug laiko ir kad kai kurios įmonės nenoriai leidžia moterims dirbti ne pilnu etatu. Tačiau jie abejoja ir pačių moterų motyvais atidėti vaikų gimdymą.
„Jaunoms moterims rūpi padaryti karjerą, bet man toks siekis atrodo klaidinantis, nes nėra karjeros, kurią padaręs taptum laisvesnis“, - sakė profesorė M. Herbert.

„Poros nori pirmiausia įsikurti. Jos trokšta turėti nuosavus namus ir gerus darbus, kol susilauks vaikų. Taigi planai gimdyti atmetami. Anksčiau žmonės taip nemąstė“, - apgailestavo J. Stewart.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kas vyktų, šalyje įvedus karo padėtį: 1940-ųjų situacija nepasikartos (47)

Laikini žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, komendanto valanda, judėjimo laisvės apribojimai,...

Neįtikėtina 1,8 mln. dolerių istorija: kaip apsišaukėlis direktorius į kinų pinigus kėsinosi

Pasirodo, Lietuvoje įmanoma be akcininkų žinios pasiskirti įmonės direktoriumi, o po to galimai...

Kauno kurortai: seniau į juos važiuodavo net iš Bolivijos (2)

Ar žinojote, kad prieš 84 metus pirmuoju Lietuvos kurortu tapo Kulautuva , o tik vėliau šį...

Orai: artėja niūrios permainos (22)

Į Lietuvą pamažu plūs vėsus oras ir tą jau šią naktį ypač pajus šiauriniai šalies...

Ar Austrijos dešinioji koalicija taps nauju išbandymu ES?

Pergalę Austrijos parlamento rinkimuose švenčia konservatyvių pažiūrų Sebastianas Kurzas,...

Padidintos minimalios algos ir pensijos smogė kitu galu (232)

Kasdien tūkstančiai tonų maisto iškeliauja į šiukšliadėžes, nors daugybei žmonių...

Metų seklys: tarptautiniam narkotikų kontrabandininkų tinklui vadovavo buvęs pasienietis (19)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Pigios garsenybių grožio paslaptys arba kaip dar gali būti panaudotas flomasteris, majonezas ir lipni juosta?

Jų sąskaitose – milijonai. Tad veikiausiai visi galvoja, kad jų vonios lentynėlės nukrautos...

Rusijos „troliai“ apie JAV politiką mokėsi iš Lietuvoje populiaraus serialo (232)

„Yahoo“ žurnalistas Michaelis Isikoffas spalio 16 d. CNN laidoje „New Day“ teigė, kad...

Dietologė patarė, ką rinktis užkandžiauti vakare (8)

Gera savijauta iš dalies priklauso nuo to, ką valgome. Gydytoja- dietologė Laura...