aA
Nagingas meistras, perspektyvus kultūristas. Taip apie Joną iš Alytaus kalbėjo prieš 12 metų, tačiau menku negalavimu prasidėjusi liga viską apvertė aukštyn kojomis.
Ligoninės maistas
Ligoninės maistas
© Shutterstock nuotr.

Kaip DELFI pasakojo 47 metų vyras, iš pradžių jam pradėjo tirpti kairės rankos pirštai. Nuėjo pas gydytoją, bet ji nuramino: „Jei nieko neskauda gali sportuoti toliau“. Padrąsino, kad greit pirmas vietas iškovos kultūrstų turnyruose.

„Po to vizito dvejus metus nesilankiau pas gydytojus, nors sveikata blogėjo, tirpo jau ne tik plaštaka, bet ir visa ranka iki alkūnės“, – prisiminė Jonas.

Vieną dieną darbe kalė vinį. Staiga žiūri, rankoje nebėra plaktuko. „Vos nesužalojau užmanęs dirbusių statybininkų. Sesers dukra tada ėmė ir nuvežė mane į Kauno klinikas. Ten nustatė, kad sergu išsėtine skleroze. Netrukus pradėjo tirpti koja, nebegalėjau jos pakelti, tik vilkau“, – pasakojo.

Per ketverius metus liga sparčiai progresavo, pradėjo trikti virškinimo traktas, šlapinimasis. Teko pradėti naudoti sauskelnes.

„Kai ištyrė magnetiniu rezonansu, pasakė, kad galvos smegenyse – plėmas. Tačiau negalėjau patikėti, kad man išsėtinė sklerozė. Važiavau į Vilnių tirtis, tačiau ir Santariškėse tą patį patvirtino“, – prisiminė DELFI pašnekovas.

Grįžęs namo pasistengė nusiraminti. Kaip sakė gydytoja, sergant išsėtine skleroze reikia su tuo susitaikyti. „Kiti tik vežimėliais gali judėti, o aš dar pats, su lazda vaikštau“, – pasidžiaugė Jonas.

Liga ir toliau progresuoja. Prieš pora metų pradėjo tirpti ir dešinioji ranka, nebejudrus veidas, viena akimi vis prasčiau mato – vaizdas tarsi išplaukęs, mirgantis.

20 metų statybose dirbęs alytiškis mano, kad negalavimai prasidėjo nuo fizinio krūvio: „Iki armijos aš nė vienos cigaretės nesurūkiau, sveikai gyvenau, sportavau. Tarnaudamas armijoje tik kojas buvau apsideginę, pradėjau rūkyti, tačiau prasidėjus sveikatos problemoms iš karto mečiau. Galvojau, kad gal ligai rūkymas irgi turėjo įtakos“.

Svajonė – grįžti į darbą

Nepagydoma lėtine liga susirgęs Jonas 12 metų turi pirmąją neįgalumo grupę. Paklaustas, ką namuose veikia, pasakoja anksčiau dar prie ūkio, daržų kažką galėdavęs nuveikti, o dabar nei to nepajėgia.

„Apsigyvenau Druskininkuose, kad procedūros būtų arčiau. Nuomojuosi butą. Viską, ką skiria gydytojai, darau: mankštas, procedūras, tabletes geriu“, – pridūrė.

Jono svajonė – pagyti ir kad galėtų eiti dirbti. „Visi mano draugai išvažiavo į Norvegiją uždarbiauti. Aš stalius-dailidė-stogdengys, žmonės prašo patalkinti prie statybų, sako, kad dabar vadovų užtenka, reikia meistrų, o aš visi nieko nebegaliu“, – kalbėjo Jonas.

Paklaustas, ką sunkiomis ligomis susirgusiems pasakytų, DELFI pašnekovas patarė susitaikyti su padėtimi ir džiaugtis, kad iš viso gyveni.

„Aš pats prieš šešis mėnesius tėvuką palaidojau, prieš mėnesį – mamą. Viskas į vien vietą supuolė, negaliu apsiraminti, nuo depresijos vaistus geriu. Vos tik kažką pagalvoju, ašaros savaime bėga, negaliu sustabdyt. Noriu nors kiek užsimiršti, kad mintis kitur eitų. Darbas būtų geriausias gydytojas, bet ir šitos galimybės neliko“, – sunkiai rinko žodžius alytiškis.

Niekada neturėjo šeimos, gyvena vienas. Kaip pats sako, nenori kitam žmogui vargo pridaryt. „Pats kiek gyvensiu, tiek. Susitaikiau su savim ir situacija“, – sakė Jonas.

Jaunų žmonių liga

Gydytojos Natašos Giedraitienės teigimu, Lietuvoje gali būti apie 4 tūkst. pacientų, sergančių išsėtine skleroze. Šia liga paprastai ištinka darbingiausio amžiaus žmones nuo 20 iki 40 metų amžiaus.

Išsėtine skleroze susergama, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną – nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą. Pasibaigus uždegimui susiformavę daugybiniai randai vadinami skleroze, kitaip – plokštelėmis arba pažeidimais. Centrinėje nervų sistemoje jie išsidėsto atsitiktine tvarka, daugelyje vietų, todėl liga ir vadinama išsėtine skleroze.

Iki šiol nėra rastas būdas išgydyti išsėtinę sklerozę ir nežinoma, kokiomis priemonėmis užkirsti kelią ligos pradžiai. Vis dar neapibrėžta tiksli ligos priežastis. Tačiau įvairiose šalyse nuolat vykdomi moksliniai ligos tyrimai, o išsėtinę sklerozę modifikuojantys vaistai gali nuslopinti kai kuriuos ligos simptomus ir padėti sergantiems žmonėms visavertiškiau gyventi.

Moterys yra dukart labiau linkusios sirgti išsėtine skleroze. Jei suserga vyras, liga dažniau pasireiškia sunkesne forma.

Kaip pastebi mokslininkai, išsėtinė sklerozė dažnesnė šalyse, labiau nutolusiose nuo ekvatoriaus. Didelis pirminis sergamumas fiksuojamas Kanadoje ir Europos šalyse, ypač Skandinavijoje ir Škotijoje. Manoma, kad išsėtine skleroze susergama kartu veikiant genetiniams ir aplinkos veiksniams.

N. Giedraitienė: paūmėjimas tai naujas židinys smegenyse

Metinėje sergančiųjų išsėtine skleroze konferencijoje Seime gydytoja N. Giedraitienė skaitė pranešimą apie ligos paūmėjimus. Pasak pranešėjos, ligos simptomai kartas nuo karto paaštrėja daugiau nei 80 proc. pacientų.

„Ką reiškia paūmėjimas? Žiūrint giliau, tai naujas židinys nugaros ar galvos smegenyse. Simptomatika priklauso nuo to, kurioje vietoje turime tą židinį“, – aiškino gydytoja, primindama, kad dažniausiai išsėtinė sklerozė prasideda vienpusiu regos paūmėjimu, jai būdingas neryškus matymas, apakimas, lydimas skausmo. Sutrinka eisena, žmogus jaučiasi nestabiliai.

„Ypač invalidizuojantis simptomas – blogėjanti pusiausvyra, koordinacija, galūnių nevaldymas. Labai dažnas ir gerai žinomas – elektros iškrovos jausmas, staigiai lenkiant galvą į priekį. Taip pat IS būdingas protinių funkcijų pablogėjimas, kuriam dar nėra skiriama pakankamai dėmesio. Galimos mąstymo problemos. Dažniausiai tai pasireiškia nebežinojimu, kur padėti daiktai, daug kartų bandoma išmokti tą pačią medžiagą, bet sunkiai sekasi. Tai dažnai pasireiškia progresuojant ligai, kaip ir šlapinimosi problemos“, – vardijo gydytoja.

Pasak N. Giedraitienės, nieko nedarant paūmėjimai vidutiniškai kartojasi vieną kartą per metus, vieniems daug dažniau, kitiems rečiau. Pasveikimas, deja, dalinis, tik nedideliam procentui pacientų visiškai regresuoja neurologiniai simptomai.

„Paūmėjimus provokuoja kvėpavimo takų infekcija, gripas ar bet kokia kita. Kiti galimai skatinantys veiksmai – mažiau žinomi, minimas stresas, moterims – pogimdyvinis laikotarpis, kai kurie skiepai. Pastebėta, kad paūmėjimai dažnesni pavasarį ar vasarą“, – sakė pranešėja, primindama reguliaraus skirto gydymosi svarbą, sveiką mitybą.

Išsėtine skleroze sergantiems pacientams patariama vengti streso, infekcijų, kai kuriais atvejais rekomenduojami skiepai nuo gripo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Profesorius Laiškonis: dabartinė situacija kelia didžiulį nerimą, valdžios sprendimai kelia pavojų (280)

Savaitgalį Palanga dūzgė kaip tikras bičių avilys – buvo skaičiuojama, kad pliažuose nuo...

Susirgęs alytiškis apie gydymo įstaigas rėžė tiesiai: reikia ieškoti pažįstamų, kitaip nepapulsi (213)

Nors karantinas atšauktas jau daugiau nei prieš pusantro mėnesio, o Sveikatos apsaugos ministerija...

Tyrimas: Lietuvos žmonės pas gydytojus skuba ne tik ligos prispausti (17)

Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės rūpinasi sveikata ne tik sunegalavę, nemaža jų dalis...

Žvirblienė: staigus viruso plitimas šalyje kelia du labai svarbius klausimus (43)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, Lietuvos imunologų draugijos...

Situacija dėl koronaviruso protrūkių Kaune ir Vilniuje rimta: sąlytį turėjusių asmenų skaičius perkopė 100 papildyta 15:05 val. (336)

Epidemiologai įtaria, kad koronaviruso protrūkiai Vilniuje, Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto...

Top naujienos

Protestuotojai Baltarusijoje buvo išblaškyti į mažas grupes: apsieita be didesnių susirėmimų, tačiau ne be areštų ES grasina sankcijomis (994)

Po sekmadienį Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, šalis išgyvena krizę. Tiek sekmadienį...

Vienkiemyje gyvenanti natūralaus rauginimo specialistė Ieva paaiškino, kurias daržoves verta rauginti, o kurias konservuoti (91)

Vasaros pabaiga – uogų ir daržovių metas. Prie puodų besisukiojančios šeimininkės suka...

Orai: vienur gaiviau, kitur išsilaikys tvanki kaitra (4)

Šiandien vis dar būsim aukšto atmosferos slėgio įtakoje. Vyraus kiek didesnis debesuotumas,...

Varžybose Suomijoje Gudžius nusileido švedui: diskas skriejo ir per 70 metrų ribą (8)

Antradienį Turku mieste Suomijoje vyko „Paavo Nurmi Games“ lengvosios atletikos varžybos. Disko...

JAV prezidento posto siekiantis Bidenas kampanijos partnere pasirinko senatorę Kamalą Harris (30)

JAV prezidento posto siekiantis demokratas Joe Bidenas savo rinkimų kampanijos partnere...

Profesorius Laiškonis: dabartinė situacija kelia didžiulį nerimą, valdžios sprendimai kelia pavojų (280)

Savaitgalį Palanga dūzgė kaip tikras bičių avilys – buvo skaičiuojama, kad pliažuose nuo...

ES: Baltarusijos rinkimai nebuvo laisvi, šaliai gresia sankcijos (194)

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad savaitgalį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai...

Vidas Rachlevičius. Rinkimai: nebijokit, gerai nebus (239)

Žemiau plintuso ... Galvojom, kad jau dugnas, bet iš apačios kažkas pabeldė... Tai nuolatiniai...

Įtampa dėl Kučinsko likimo: kreditoriai nori jo išdavimo Rusijai, šeima ir prokurorai – Lietuvai (107)

Vienas Slovėnijoje sulaikyto „ Arvi “ įmonių grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko kreditorių...

|Maža didelių žinių kaina