Nustatyta, kad šeši Lietuvoje gimę vaikai yra dingę iš Lietuvos. Šiuo metu žinoma, kad vienas iš jų yra Rusijoje, kitas – Vokietijoje. Kitų gyvenamoji vieta nustatinėja. Dar keliolikos vaikų buvimo vieta pakibusi ore – jų kol kas visai nerandama. Taigi yra įtarimų, kad galėjo vykti prekyba žmonėmis.
„Mes pastebime ir tam tikrų sektos požymių. Moterys verbuojamos į kursus, įtiki tuo, kas joms sakoma jų metu, dar daugiau – laiko tuos žmones šventais, atlieka tam tikrus ritualus“, - teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
„Už to stovi žinomi Lietuvoje žmonės, tarp jų ir buvę Seimo nariai. Nerimą kelia, kad kai kurių vaikų buvimo vieta nežinoma, tyrimas gali peraugti į prekybos žmonėmis", - sakė jis.
Pasak pareigūnų, tyrimo metu atsirado ir nukentėjusių moterų, kurios teigia tapusios viso šio proceso aukomis ir buvusios apgautos.
Tyrimas apie gimdymo namuose atvejus nuo 1992 m. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Pupeikienės teigimu, pažymų, kurios galimai suklastotos, pagrindu registruota apie 400 vaikų, nors garsiajame filme, dėl kurio esą kilo ažiotažas, paminėta, kad namuose yra gimę apie 2 tūkstančius vaikų. „Šiai dienai yra keturios įtariamosios, niekas nepasikeitė. Viena įtariamoji turi medicininį išsilavinimą, antra turi medicininį išsilavinimą, bet neturi licencijos užsiimti medicinine veikla, kitos neturi tokio išsilavinimo“, - tikino prokurorė.
Pasak K. Lančinsko, įstatymas numato galimybę atlikti tokias kratas ieškant įrodymų. „Apie šias kratas nebuvo pasakyta visa tiesa. Režisierei buvo pasiūlyta atiduoti visą medžiagą, susijusią su filmu, ji nesutiko to padaryti, todėl buvo atlikta krata ir ji paimta. Mūsų tikrai nedomina nei autorinės teisės, nei meninė filmo vertė. Mes ten ieškome visai kitų dalykų“, - teigė pareigūnas.
R. Požėla priminė, kad gimdymo namuose judėjimas Lietuvoje prasidėjo nuo vieno Rusijos federacijos piliečio, kuris, neturėdamas jokio medicininio išsilavinimo, pradėjo propaguoti neva sveiką gimdymą vandenyje ir yra suinteresuotas, kad judėjimas plistų į visas šalis. Viena iš įtariamųjų, pareigūno teigimu, taip pat veikia visame Baltijos regione. Šio judėjimo dalyviai įsitikinę, kad vaikai net iki 15 min. po gimdymo gali išbūti po vandeniu. „Mūsų manymu, tai visiškai nekvalifikuotas gimdymas“, - tikino R. Požėla.
K. Lančinskas priminė, kad egzistuoja ne tik Žmogaus teisių konvencija, kuria mojuojama teigiant, kad turi būti leidžiama pasirinkti, kur gimdyti, bet ir vaiko teisių apsaugos konvencija, numatanti, kad vaikas turi teisę į saugų gimimą ir augimą.
Prokurorės teigimu, tyrimo duomenys rodo, kad nuo gimdymų namuose veiklos pradžios nebuvo imtasi jokių priemonių įteisinti ir legalizuoti šią veiklą, kad moterys iš tiesų turėtų galimybę saugiau gimdyti namuose, iniciatyvinė grupė šiam klausimui spręsti atsirado tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kuris vyksta jau 1,5 metų.
„Taigi šiuo metu susikūrusio judėjimo gimimas.lt motyvai yra labai aiškūs – padėti išvengti atsakomybės. Bet atsakomybė yra teisių ir pareigų vienovė. Deja, pastaruoju metu mes kalbame tik apie teises, o apie pareigas niekas nekalba. Moterų pareiga buvo užtikrinti vaikui sveiką atėjimą į pasaulį, apie tai niekas nekalba“, - tikino A. Pupeikienė.
R. Požėlos teigimu, tyrimas taip pat parodė, kad ši veikla turi sektantizmo požymių, kai verbuojamos gimdyvės, įrašomos į kursus, joms išduodami kažkokie sertifikatai rusų kalba ir ne visada egzistuojančių organizacijų. Kursų dalyvės įtiki kursus vedančiais asmenimis ir priima sprendimus gimdyti taip ir ne kitaip, net įtiki šių asmenų tam tikru šventumu.
„Tai tikrai yra sektos požymiai. Kaip minėta, per 20 metų nustatyta 400 atvejų, kai vaikai gimė namuose, ir už viso to stovi tikrai žinomi Lietuvos žmonės, buvę Seimo nariai. Įtariame, kad šioje veikloje vaikšto didžiuliai pinigai. Mums nerimą kelia kai kurių vaikų buvimo vieta, taigi yra įtarimų dėl prekybos žmonėmis. Yra keturi vaikai, kurie gimė Lietuvoje, bet jų čia neberandame, vienuolikos vaikų klausimas pakibęs ore, mes jų visai nerandame“, - teigė pareigūnas.
Iš 400 žinomų gimdymo namuose atvejų tiriami šeši atvejai, po kurių vaikai mirė. Tiesa, nė viena vaikas nemirė gimdymo metu, tačiau labai trumpu laikotarpiu (iki pusės paros) po gimdymo.
„Filme buvo filmuotos keturios gimdyvės, tačiau jokios sutartys su jomis nebuvo sudarytos, jos nežinojo, kad ši medžiaga bus rodoma viešai, manė, kad filmuojama asmeniniam archyvui. Beje, dėl šio filmo parodymo trys šeimos iš keturių išsiskyrė“, - tikino R. Požėla.
A. Pupeikienės teigimu, I. Kuklietytės filmui buvo panaudota ne visa surinkta medžiaga, o tyrėjus domina ir tai, kas liko už kadro. Iš šių duomenų susidaro įspūdis, kad už gimdymą moterys atsilygindavo.
Pareigūnai pabrėžė, kad nė viena gimdžiusi moteris nėra įtariamoji, o tik liudytoja. „Nors viešoje erdvėje eskaluojama, kad gimdyvės apklausiamos, joms užduodami nepatogūs klausimai, noriu priminti, kad kiekvienas pilietis turi ne tik teises, bet ir pareigas. Jeigu jis kviečiamas į apklausą, privalo liudyti. Taip, tam tikri užduodami klausimai apie tas aplinkybes, susijusias su tyrimu, gali būti nepatogūs, tačiau į juos privalu atsakyti“, - teigė K. Lančinskas.
Pasak R. Požėlos, nė vienas dabartinio proceso dalyvis iš tiesų nėra pasiskundęs dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, nors kiekvienas turi teisę tai padaryti. Kratų teisėtumą šiuo metu tiria prokuratūra, kuri ir pateiks savo išvadas.
Prokurorės teigimu, šiuo metu yra renkama visa įmanoma medžiaga – tiek patvirtinanti įtarimus, tiek juos paneigianti, ir iki nuosprendžio paskelbimo visos įtariamosios yra nekaltos. I. Kurklietytei įtarimai taip pat nepateikti, tam reikia daug daugiau svarių įrodymų, tačiau toliau viskas esą priklausys nuo jos geranoriškumo ir noro bendradarbiauti bei sakyti tiesą.
Pareigūnai atskleidė, kad per pusantrų metų pririnkta apie 40 bylos tomų, kreiptasi teisinės pagalbos į keletą užsienio šalių.
