Tuo pačiu nustatyta, kad rūgštingumą neutralizuojantys preparatai išties turi apsauginį poveikį, mat juos vartojantiems rėmens kankinamiems žmonėms gerklės vėžio rizika yra 41 procentu mažesnė nei tiems, kurie šių medikamentų negeria, skelbia dailymail.co.uk.
Žurnale „Cancer Epidemiology, Biomarkers and Prevention“ pristatomame tyrime dalyvavo 631 pacientas. 468 iš jų sirgo gerklės vėžiu, likę 163 – balso stygų vėžiu.
Visi tyrimo dalyviai užpildė klausimynus apie juos kankinantį rėmenį, rūkymo bei alkoholio vartojimo įpročius bei vėžio atvejus šeimoje. Paaiškėjo, kad dėl dažnų rėmens priepuolių, net jeigu nesi nei užkietėjęs rūkalius, nei dažnai piktnaudžiauji alkoholiu, gerklės ir balso stygų vėžio rizika yra 78 procentais didesnė.
Jeigu dažni rėmens priepuoliai malšinami rūgštingumą neutralizuojančiais preparatais, o ne receptiniais vaistais ar naminėmis priemonėmis, gerklės ar balso stygų vėžio rizika sumažėja 41 procentu.
Daktaras Scottas Langevinas iš Brauno universiteto (JAV) teigia: „Ankstesni skrandžio refliuksą ir galvos bei kaklo vėžius nagrinėję tyrimai davė nevienareikšmius rezultatus. Mūsiškis tyrimas yra didelis populiacinis patikimų parametrų tyrimas, įrodantis, kad skrandžio refliuksas, sukeliantis dažną rėmenį, yra nepriklausomas ryklės (gerklės) ir gerklų (balso stygų) vėžio rizikos veiksnys“.
„Norint įvertinti cheminį prevencinį rūgštingumą neutralizuojančių preparatų poveikį tarp dažnai rėmenį patiriančių asmenų, reikia atlikti papildomus tyrimus. Vis dėlto skrandžio refliukso, kaip gerklės ir balso stygų vėžio rizikos faktoriaus identifikavimas gali turėti įtakos rizikos stratifikavimo ir didelės rizikos pacientų identifikavimo prasme“, - reziumavo S. Langevinas.
Rėmuo – rūgšties patekimas iš skrandžio į stemplę. Pats rėmuo jokio pavojaus nekelia. Po atsitiktinio rėmens rūgšties nudegintos stemplės ląstelės paprasčiausiai sugyja. Vis dėlto kai rėmuo kankina pastoviai, gali išsivystyti apsauginis ląstelių sluoksnis, vadinamoji Bareto stemplė. Vien Didžiojoje Britanijoje šis sutrikimas būdingas 375 tūkstančiams žmonių.
Problema tame, kad šis apsauginis sluoksnis susiformuoja iš patologinių ląstelių, sugebančių pasipriešinti rūgščiai, tačiau jos yra labiau linkusios supiktybėti. Dėl to dalis Bareto stemplę turinčių žmonių – nuo penkių iki dešimties procentų – suserga stemplės vėžiu.
Labai svarbu Bareto stemplės diagnozę nustatyti dar priešvėžinėje stadijoje, kai ji yra nesunkiai pagydoma, nes susirgus stemplės vėžiu prognozės labai liūdnos – tik 13 procentų pacientų išgyvena ilgiau nei penkerius metus. Ši liga Didžiojoje Britanijoje kasmet pražudo septynis tūkstančius žmonių.
Rėmuo kankina vis daugiau žmonių. Naujausio tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį jį patiriančių žmonių skaičius išaugo 50 procentų. Daugiausiai prie to prisideda vis labiau aštrėjanti nutukimo problema. Dėl antsvorio spaudžiamas skrandį viršuje uždarantis vožtuvas, dėl ko prateka rūgštis.
Vis dėlto yra ir daugiau rėmens riziką didinančių veiksnių, pavyzdžiui, alkoholis. Situaciją pabloginti gali ir kai kurie maisto produktai, turintys daug riebalų, prieskonių ar kofeino, mat jie atpalaiduoja skrandžio vožtuvą.
Dar viena dažnesnė priežastis – stemplės angos išvarža, kai dalis skrandžio spaudžiasi į krūtinės ląstą, tuo pačiu spaudžiamas skrandžio vožtuvas.
Stiprų rėmenį galima gydyti įvairiais būdais.
Kartais pakanka pakeisti gyvenimo būdą – atsikratyti nereikalingų kilogramų, mesti rūkymą, sumažinti suvartojamo alkoholio bei kofeino kiekį.
Vis dėlto daliai žmonių reikia vaistų – rūgštingumą neutralizuojančių preparatų. Kartais prireikia net operacijos, kuri sustiprina stemplės apačioje esantį raumenį, neleidžiantį pakilti maistui ir rūgščiai.
Kas sukelia rėmenį?
Rėmuo arba gastroezofaginis refliuksas yra dažnas negalavimas, kai skrandžio rūgštis prasiskverbia į stemplę. Simptomai – deginantis skausmas krūtinės ląstoje, diskomfortas pavalgius ir nemalonus rūgštus skonis burnoje.
Šį negalavimą gali sukelti visa eilė faktorių, pavyzdžiui, nutukimas, nėštumas, daug riebalų turintis maistas. Vis dėlto svarbiausias veiksnys yra tai, kad apatinis stemplės sfinkterio raumuo neveikia taip, kaip turėtų, dėl to rūgštis išteka iš skrandžio.
Dažniausiai rėmuo kankina žmones virš keturiasdešimties. Manoma, kad dešimtadalis žmonių rėmenį patiria bemaž kasdien. Kartais tam pakanka pakeisti mitybą. Jeigu to negana, pacientas gali pabandyti vartoti skrandžio rūgštingumą neutralizuojančius preparatus. Sunkiausiais atvejais gali prireikti chirurginio įsikišimo.
Dažniausia komplikacija yra stemplės sienelių sudirginimas, galintis sukelti skausmą ir apsunkinti rijimą. Retesnė komplikacija – stemplės vėžys.
