„Žmogus maistą pasirenka pagal 2 pagrindinius dalykus – pagal jo skonį ir kvapą. Tai yra siejama su tam tikrais receptoriais, kurie yra liežuvyje ar kituose organuose. Pasirodo, yra genų grupės, kurios lemia tų receptorių formavimą, o tie receptoriai leidžia atskirti tam tikrą maisto skonį. Mes tarytum nesąmoningai, visai negalvodami apie tai, pasirenkame maistą, bet jau tas yra užprogramuota mūsų genome“, - kalbėjo V. Kučinskas.
Pasak genetikos profesionalo, atskiro žmogaus genome ligą lemiančių genų gali būti virš 100, tačiau žmogus gali visą gyvenimą išgyventi jokiomis pavojingomis ligomis nesirgęs. Tik kai palikuonių susilaukia du ligos nešiotojai, vaikai gali susirgti retomis ligomis.
„Dažnai visuomenėje klausia: štai abudu tėvai sveiki, o vaikas serga. Aš sakau, kad tai – paveldima liga. Tai čia yra tos ligos, kurios lemiančius genus tėvai perneša, nešiotojai. Tik kai susiduria abudu genai, tada serga vaikas“, - pasakojo profesorius, kartu su kitais mokslininkais ketinantis tyrinėti tokių retų ligų paplitimą lietuvio genome.
V. Kučinsko teigimu, tokios ligos kaip marfano sindromas, cistinė fibrozė, yra retos ir Lietuvoje yra mažai žinomos, tačiau tokių ligų nešiotojų yra per 120 kartų daugiau, nei sergančiųjų tomis ligomis.
„Tokia liga kaip cistinė fibrozė, kuri Lietuvoje viena iš dažnesnių, pasireiškianti dažnai diagnozuojamais plaučių uždegimais, kasos sutrikimais, yra reta – 1 iš 2500 (serga – red.), bet ligos nešiotojų maždaug yra 1 iš 20 asmenų“, - komentavo profesorius.
Pasak jo, tokie žmonės turi geno pakitimą ir tai perduoda iš kartos į kartą. Susirgti retomis ligomis tikimybė sumažėja, kai palikuonių susilaukia du skirtingų tautų atstovai.
„Yra nustatyta,kad uždarose tautose yra paplitę genų variantai, kurie gali lemti tam tikras sunkias ligas. Jeigu pradeda santuoką sudaryti su aplink esančiomis tautomis, tai jose galbūt bus paplitę kiti genai, ir galiausiai palikuonių sergamumas konkrečiomis ligomis sumažės.“
Pasak profesoriaus, vienas iš pagrindinių dalykų, keliančių genetikams profesionalams nerimą, yra žmonėms siūlomi įvairūs genetiniai tyrimai.
„Žmogui išduoda tuos tyrimus, ir jis nežino, ką su jais daryti, arba yra įbauginamas. Mūsų draugija ir Europos Taryba labai griežtai pasisako prieš tokius dalykus – turi būti tyrimai atliekami akredituotuose laboratorijose, kur žmonės turi kvalifikaciją, nes mažiausia smulkmena gali duoti skirtingus rezultatus, jei ką nors ne taip padarei. Ir jei išduosi žmogui, pasakysi, kad jau rytoj apsirgsi vėžiu ar infarktas tau pasireikš, tai žmogus gali nuo to išgąsčio numirti“, – kalbėjo profesorius.
