aA
Žinia, yra ligos, apie kurias mes pasiruošę papasakoti net atsitiktiniam pašnekovui, ir yra ligos, kuriomis draugų kompanijoje ar prie vaišių stalo nepasigirsi.
Kenčiantis vyras ant klozeto
© Shutterstock nuotr.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo Edmundo Štarolio, lietuviai – pakankamai konservatyvūs ir drovūs, todėl su intymiais organais susijusius negalavimus kenčia tol, kol pas gydytoją neatvaro nepakeliamas skausmas ar kiti organizmo funkcijų sutrikimai. Kartais pasekmės tik sugriauna asmeninį gyvenimą, o kartais nusineša jaunų, aktyvių, kūrybingų žmonių gyvybes.

Kraštutinumai dėl vyriško pasididžiavimo korekcijos

Gydytojas urologas teigia pastebėjęs, kad jeigu koks nors valdžios atstovas ar garsus žmogus suserga, pavyzdžiui, širdies liga, visos ligos detalės žinomos nuo pirmos minutės, nėra jokios paslapties. Su urologijos problemomis – visiškai priešinga situacija. Jei tik žmogus jau guli mirties patale, visi sužino, kad jis turi problemų su prostata.

„Mano manymu, tai kultūrinis dalykas. Lietuviai – konservatyvi, drovi tauta. Mums atrodo, kad yra kilnesnės ligos ir ne tokios kilnios. Tiesa, dabar, kai viešoje erdvėje skleidžiama pakankamai daug informacijos apie prostatos ligas, požiūris į vyrų šlapinimosi ir lytinio pajėgumo sutrikimus dabar jau kitoks nei prieš 25 metus. Žmonės apie savo problemas šioje srityje kalba atviriau.

Anksčiau apie lytines problemas prabildavo tik tuomet, jei pas tą patį gydytoją lankydavosi jau ne vienerius metus ir juo labai pasitikėjo. Šiais laikais tai girdime gerokai dažniau. Medikų požiūris taip pat pasikeitęs. Mūsų senieji mokytojai sakydavo, kad rūpintis žmogaus lytine funkcija – nerimtas reikalas. Žmogus turėtų džiaugtis, kad normaliai šlapinasi, o jeigu jam per 60 metų, apskritai nėra ko kalbėti apie lytinį gyvenimą. Dabar požiūris keičiasi. Yra žmonių, kuriems ir 80 metų sulaukus lytinis gyvenimas vis dar aktualus, ką jau kalbėti apie 60-mečiams. Jiems tai visiškai normalus dalykas“, - sakė pašnekovas.

Beje, mitas, kad urologinių problemų turi tik senoliai. Medikas sulaukia įvairiausio amžiaus vyrų – nuo studentų iki pensininkų. Tiesiog skiriasi sutrikimų pobūdis. Jaunesni dažniau skundžiasi uždegiminėmis ligomis, kurios gali būti susijusios tiek su lytiniu gyvenimu, tiek su aktyviu gyvenimo būdu bei jį lydinčiais peršalimais ir stresais. Vyresniame amžiuje ligos kimba dėl hormoninių pokyčių.

Vyras
© Shutterstock nuotr.

„Kai kuriems vyrams tenka atlikti varpos korekcijas. Mat dėl ligų ji deformuojasi. Dažnai vyrai bijo tokios operacijos, kad visiškai neprarastų potencijos, todėl, kol dar gali taikstytis su negalavimais, kol neatsiranda rimtų problemų šeimoje dėl intymaus gyvenimo, nesikreipia į gydytoją. Tačiau egzistuoja ir kitas kraštutinumas – aktyvūs vyrai, labai puoselėjantys kūną ir norintys, kad tobula būtų viskas – taip pat lytinio organo forma. Juos jau reikia stabdyti, išaiškinti galimas operacijos, kurios nereikia, pasekmes. Mes operacijos, jei nėra medicininių indikacijų, nedarome, todėl jie tampa plastikos chirurgų klientais. Tačiau aš siūlyčiau prieš ryžtantis šiam žingsniui labai išsamiai pasikalbėti su gydytoju. Operacija, kuri gali turėti įvairiausių komplikacijų. Pati nemaloniausia – erekcijos susilpnėjimas. Be to, kai pradedi gražintis, būna sunku sustoti, vis atsiranda netobulų formų. Taigi vystosi priklausomybė ir prasideda korekcijos be galo“, - svarstė E. Štarolis.

Daugybė vyrų gyvena su negalavimais, kuriuos nesunku išgydyti

Pasak mediko, žmonės taip susipainioję savo nežinojime, kad gydytojui tenka paaiškinti, kas yra normalu, o kas jau sutrikimas.

„Žinote, kaip viskas būna? Susirenka vyrų kompanija ir kuris nors pradeda girtis savo vyrišku pasididžiavimu ir pajėgumu. Jautresnis žmogus, pasiklausęs ir „prisimatavęs“ pasakojimą sau, lekia pas specialistą – esą mano draugas sakė taip ir taip, o man yra šitaip. Tačiau absoliučia dauguma atvejų tai tik blevyzgos prie bokalo alaus, neturinčios nieko bendra su tiesa. Šioje situacijoje tenka nuraminti žmogų ir paaiškinti, kas su juo darosi – ar tai yra normalu, ar jau patologija. Mat būna atvejų, kad tai, kas normalu, žmonės palaiko sutrikimu, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, yra tikrai nesunkiai pagydomų ligų, bet žmonės su jomis gana ilgai gyvena, galiausiai jos komplikuojasi, kyla rimtų problemų tiek šeimoje, tiek bendraujant su kitais. Kad žmogus ištrūktų iš to užburto rato, prireikia ir psichologo pagalbos“, - teigė urologas.

Pasak pašnekovo, dalis ligų, apie kurias žmonėms drovu prisipažinti, nėra labai pavojingos sveikatai ar vaisingumai, bet jos įkyrios – pasireiškia uždegimais, alergijomis, šlapinimosi sutrikimais. Labiausiai jos gadina gyvenimo kokybę, nes žmogus, ilgiau kur nors pasėdėjęs, peršalęs, pervargęs, mažiau pamiegojęs, iš karto pajaučia diskomfortą probleminėje vietoje. O juk problemos, susijusios su šlapinimusi ar lytine funkcija sukelia didžiulę psichologinę įtampą.

Neretai tokius nepatogumus vyrams sukelia prostatos uždegimai, kurių su amžiumi daugėja, nes keičiasi hormoninė pusiausvyra organizme. Egzistuoja statistika, pagal kurią kiek yra vyrams metų, tiek procentų asmenų toje amžiaus grupėje turi mažesnę ar didesnę prostatos patologiją ir vienokių ar kitokių šlapinimosi sutrikimų. Taigi tarp 40-mečių jų yra apie 40 proc., tarp 60-mečių – 60 proc. ir t. t.

Dėl gėdos miršta jauni žmonės

Bene labiausiai medikui liūdna, kad žmonės, drovėdamiesi kalbėti apie ligas, kurios susijusios su intymesniais organais, rizikuoja savo gyvybe.

„Mums tenka susidurti su pasekmėmis, kai moterys nevertina onkologinės ginekologinių organų profilaktikos. Tikrai skaudu matyti jaunas moteris, nesulaukusias net 30 metų, kurios miršta dėl ginekologinės onkologijos – dėl kiaušidžių, gimdos kaklelio vėžio – ir palieka šeimą, mažus vaikus. Pas mus jos neretai patenka jau su ketvirtos stadijos vėžiu, išplitusiomis metastazėmis. Tai matydami, savo artimiesiems kiekviena proga primename, kad negalima pamiršti profilaktikos. Jau geriau keletą minučių pakentėti ginekologo kabinete nei vėliau visiems išgyventi tokias tragedijas.

Lygiai tą patį galima pasakyti apie sėklidžių vėžį, kuris taip pat dažniausiai šienauja jaunus vyrus. Todėl reikėtų nepamiršti apsičiupinėti ir pastebėjus kokius nors pakitimus, padidėjimus ar sukietėjimus sėklidėse nedelsiant kreiptis į urologą, kad šis dar kartą patikrintų. Net jei labai gėda“, - ragino E. Štarolis.

Jam pritaria onkologai. Pasak jų, anaiptol ne apie visas ligas kalbama garsiai. „Apie krūties ar prostatos vėžį šiandien viešai prabyla vis daugiau sergančiųjų. Visiems savo istorijas viešai papasakojusiems pacientams mes, medikai, esame dėkingi, – teigė Vilniaus universiteto onkologijos instituto direktorius prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Tačiau yra vadinamųjų nepatogių ligų, apie kurias viešai kalba retas. Žarnyno vėžys – viena iš jų.“

Gėdingos ligos: apie kokius negalavimus nutylėdami žmonės pasirašo mirties nuosprendį
© Shutterstock nuotr.

Ligos simptomai ankstyvosiose stadijose nėra ryškūs, todėl žmonės dažnai į medikus kreiptis neskuba. „Dar viena delsimo apsilankyti pas gydytoją priežastis – gėdos dėl pasireiškusių nemalonių simptomų jausmas. Svarbu žinoti, kad žarnyno vėžys yra vienas sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Tačiau svarbu, kad liga būtų nustatyta pradinėje stadijoje. Deja, I-II stadijos kolorektalinio vėžio Lietuvoje diagnozuojama mažiau kaip 40 proc. Tad, kaip matome, gėdos jausmas kainuoja per daug“, - įsitikinęs medikas.

Diagnozuoti ikivėžines ligas ir jas pagydyti arba diagnozuoti vėžį anksti gali padėti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Joje dalyvauti gali kiekvienas 50–74 metų amžiaus Lietuvos pilietis. Ši valstybės finansuojama patikros programa Lietuvoje veikia nuo 2009 m.

Kas 5-ta gimdžiusi trisdešimtmetė turi šlapinimosi problemų?

O štai moterų šlapimo nelaikymas – taip pat vis dar labai gėdinga liga – vėžinių pokyčių nesukelia, tačiau, kaip ir vyrų patologija, labai nemaloni, nors tikrai pagydoma. Specialistai teigia, kad net apie 10 proc. darbingo amžiaus moterų kenčia dėl šlapimo nelaikymo. Ši problema skundžiasi 40 proc. vyresnių nei 60 metų ir net 80-90 proc. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių. Tikslios šlapimo nelaikymo statistikos Lietuvoje nėra. Apytikriais duomenimis, mūsų šalyje galėtų būti apie 300 tūkst. moterų, kurias vargina šlapimo nelaikymas.

Šia liga serga maždaug kas antra 50-metė bei kas 5–6-ta gimdžiusi trisdešimtmetė

Šlapimo nelaikymo priežasčių gali būti daug – gimdymas, menopauzė, šlapimo takų, nervų sistemos ligos (insultas, stuburo traumos, parkinsonizmas), pilvo ertmės operacijos, diabetas, padidėjusęs kraujospūdis, Alzheimerio liga, nutukimas, rūkymas, kavos, alkoholio, dirbtinių saldiklių vartojimas, sunkios sąnarių ligos.

Susilpnėjus dubens dugno raumenims (po gimdymų), pakinta šlapimo takų padėtis, atsiranda šlaplės nepakankamumas. Tokios moterys nesulaiko šlapimo fizinio krūvio metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos, sportuodamos, eidamos ar net ramybės būklėje.

Pasaulyje moteris pagalbos į medikus kreipiasi maždaug po metų nekokybiško gyvenimo. Specialistai Lietuvoje teigia, kad mūsų šalies moterys kantresnės – ateina po trejų, kartais – net po keliasdešimties metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Profesorius Laiškonis: dabartinė situacija kelia didžiulį nerimą, valdžios sprendimai kelia pavojų (289)

Savaitgalį Palanga dūzgė kaip tikras bičių avilys – buvo skaičiuojama, kad pliažuose nuo...

Susirgęs alytiškis apie gydymo įstaigas rėžė tiesiai: reikia ieškoti pažįstamų, kitaip nepapulsi (214)

Nors karantinas atšauktas jau daugiau nei prieš pusantro mėnesio, o Sveikatos apsaugos ministerija...

Tyrimas: Lietuvos žmonės pas gydytojus skuba ne tik ligos prispausti (17)

Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės rūpinasi sveikata ne tik sunegalavę, nemaža jų dalis...

Žvirblienė: staigus viruso plitimas šalyje kelia du labai svarbius klausimus (43)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, Lietuvos imunologų draugijos...

Situacija dėl koronaviruso protrūkių Kaune ir Vilniuje rimta: sąlytį turėjusių asmenų skaičius perkopė 100 papildyta 15:05 val. (336)

Epidemiologai įtaria, kad koronaviruso protrūkiai Vilniuje, Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto...

Top naujienos

Po 9 metus trukusio pragaro – dar vienas smūgis: tai – absoliuti teisinės sistemos gėda ir nesėkmė (36)

Po daugybę metų Pravieniškių pataisos namuose trukusių patyčių ir prievartavimų prabilęs...

Didžiausia pasaulio automobilių rinka pamažu atsigauna: stebimas pardavimų augimas

Praėjusį mėnesį Kinijos automobilių pardavimai paspartėjo, o tai reiškia, kad pasitaisius...

Kaip dabar patekti pas gydytojus – garbingai, nesižeminant, neieškant draugų ir privačių klinikų (2)

„Šiandien mano vyro gimtadienis. Šventės nebus. Bus penktas chemijos seansas. Ir didelis...

Išvardino, kodėl nesutiko atostogauti Lietuvoje: štai kiek dabar kainuoja paskutinės minutės pasiūlymai (10)

Jei dar vasarą neatostogavote ir norite atsipūsti ne šalies kurortuose, yra ne viena galimybė...

Arūnas Spraunius

Kadyrovo politikos „prekės ženklas“ – asmeninio keršto algoritmas bet kur: Čečėnijoje, Rusijoje, pasaulyje

Liepos 20-ąją Amerikos valstybės departamentas įvedė papildomas sankcijas Čečėnijos lyderiui...

Mokslininkai išbandė 14 kaukių efektyvumą: kai kurių geriau net nenaudoti – gali pridaryti daugiau žalos

Pasaulis bando sugrįžti į senąjį ritmą, tačiau yra pasikeitimų – kai kur nepateksite be...

Sveika gerti kavą ar ne? Nauji mokslininkų atradimai gali nustebinti

Kava siejama su įvairia nauda sveikatai, tačiau žmonės ja turėtų mėgautis, o ne vartoti ligų...

7 virtuvės remonto klaidos – jos pavers gyvenimą nesibaigiančiu tvarkymusi

Planuojant virtuvės remontą, reikia apgalvoti daug detalių – pradedant kištukinių lizdų vieta,...

Biografinės knygos, sukėlusios tikrus skandalus: šokiravo paviešintais slaptais dokumentais, atskleistais nusikaltimais

Kad ir kaip nesinorėtų pripažinti, yra daugybė dalykų, kurių mes nežinome. Ir visai nesvarbu,...

|Maža didelių žinių kaina