aA
Ar iš tiesų vakariečiai valgo tiek dirbtinių priedų prifarširuotą maistą, kaip mes? Anot portalo „Sveikas vaikas“, kuriame galima pasitikrinti, ar maisto produktas neturi sveikatai pavojingo priedo, įkūrėjų, pas mus tiesiog patenka silpnos ekonomikos šalims skirtas maistas, o Lietuvos gamintojai, įsitikinę, kad vartotojų akies netraukia sintetiniais dažikliais bei kitais priedais nepagražinti produktai, eina lengviausiu keliu. Šiandien parduotuvėje galima rasti produktų, turinčių net per 20 maisto priedų. Mat normos nustatytos vienam konkrečiam maisto priedui, tačiau dėti to paties poveikio skirtingus priedus leidžiama.
Maisto priedai
© Corbis/Scanpix

Tie patys brendai Vakaruose turi mažiau maisto priedų

Daugiau nei metus gyvuojantis portalas „Sveikas vaikas“ turi jau apie pusę milijono unikalių lankytojų. Jo įkūrėjai Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivis teigia tokio žmonių aktyvumo nesitikėję. Portalo lankytojai patys gali įkelti maisto produktų nuotraukas su jų sudėties aprašymu. Jų priedai aprašomi ir įvertinami atitinkamu ženkliuku – uždraustas kai kuriose šalyse, vengtinas, abejotinas, nekenksmingas, nėra jokių E. Šiuo metu portale galima rasti apie 3 tūkst. produktų, dažniausiai vartojami – visi.

Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivys
Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivys
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Gilindamasis į šią temą pastebėjau, kad maisto priedų sistema pasaulyje įvairuoja. Skirtingose šalyse leidžiami ar draudžiami skirtingi maisto priedai. Tuo tarpu kai kūrėsi Europa Sąjunga, daugelis skirtingose šalyse naudojamų maisto priedų buvo tiesiog sudėta į krūvą. Esą jūs valgykite mūsų šlamštą, o mes valgysime jūsiškį. Dabar liberalioji Europa susizgribo ir pradėjo judėti priešinga linkme“, - svarstė Linas.

Natūralaus maisto entuziastai apgailestauja, kad Lietuvą pasiekia ne pats geriausias Vakarų Europos maistas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tų pačių firmų sultinio kubeliai, kurie parduodami ir pas mus, neturi kvapo ir skonio stipriklio E621. Lietuvoje tokių nė su žiburiu nerasi. Tą patį pašnekovai gali pasakyti ir apie majonezus bei kitus gana dažnai vartojamus produktus. Mat Rytų rinkai esą gaminami pigesni ir daugiau maisto priedų turintys produktai.

„Užsienyje, ypač Anglijoje ir Vokietijoje, yra labai stiprus judėjimas už maistą be dirbtinių priedų. Prancūzijoje įmonės, kurios gamina tokius maisto produktus, netgi remiamos valstybės. Prieš kelis metus Anglijoje buvo atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad 7 dažnai naudojami dažikliai sukelia vaikų hiperaktyvumą. Kilo toks spaudimas iš žiniasklaidos ir visuomenės, kad 40 gamintojų savanoriškai juos išėmė. Kadangi daugeliui jų buvo paprasčiau keisti visų partijų sudėtį – ne tik skirtų Anglijos rinkai, ir pas mus „Fanta“ dabar nėra tokios ryškios spalvos“, - pasakojo Agnė.

Anot pašnekovų, dar viena problema, kad normos nustatomos vienam maisto priedui, tačiau niekas nedraudžia gamintojui, į maistą įdėti dar vienos tokio pat veikimo cheminės medžiagos. Todėl produkto sudėtyje atsiranda net keli tos pačios grupės (prasidedantys tuo pačiu skaičiumi) maisto priedai. Pavyzdžiui, jei gamintojui neužteko leistinos normos skonio stipriklio mononatrio glutamato E621, kuris dirgina alkio centrus ir kaltinamas dėl nutukimo plitimo, šalia pridedama kitų glutamatų, kurie sustiprina pirmojo poveikį, pavyzdžiui, E623, E625.

„Įstatymai tai leidžia. Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai buvo susidūrę su guminukais iš Kinijos, kuriuose be maisto priedų daugiau nieko ir nebuvo – net želatinos. Tačiau nebuvo galima pritaikyti nė vieno įstatymo jiems uždrausti“, - pasakojo Linas.

Jį stebina ir tai, kad šis maisto priedas dedamas net į aukščiausios rūšies gaminius, kas tikrai nedaroma civilizuotose šalyse. Kita vertus, Lietuvoje galima nusipirkti itališkų dešrų, kurios už lietuviškas brangesnės vos keliais litais, o maisto priedų neturi. Taigi dažni pasiteisinimai, kad Lietuvoje maistas yra „švaresnis“ nei užsienyje, gali būti išpūsti.

Problema – ne gamintojai, o vartotojai

Visgi pašnekovai sutinka, kad dėl palankių gamtinių sąlygų maistas pas mus visada buvo geras. Tačiau mums įstojus į ES įvyko sprogimas – parduotuvėse atsirado gausybė prekių, kurių spalvingos etiketės visiškai užgožė informaciją apie maisto sudėtį. Žmonės pradėjo ja nebesidomėti. Tuo tarpu gamintojai, kurie stengėsi gaminti vis dar natūralų maistų, kuris ir atrodė ne taip gražiai, greičiau sugesdavo, tiesiog paskęsdavo pasiūlos gausoje. Taigi gaminti produktus be priedų tapo nepelninga.

Atsiradus sveikos mitybos judėjimui, prasidėjo atvirkščias procesas. Dabar gamintojai kaip įmanydami stengiasi parodyti, kad jų gaminys yra be maisto priedų. Kai kurie net sukčiauja, kaip parodė atvejis su bulvių traškučiais. Gamintojas skelbė, kad juose nėra maisto priedų, o VMVT juose rado skonio stipriklių.

„Vienas portalo lankytojas, turbūt meduolių gamintojų konkurentas, taip pat mums parašė, kad savo lėšomis ištyrė vienos firmos meduolius ir rado juose maisto priedų, kurie JAV yra uždrausti, tačiau meduolių sudėtyje nenurodyti. Nors VMVT teigia, kad sukčiavimo atvejų procentas sąlyginai yra labai mažas, tokių atvejų, deja, pasitaiko.

Agnė Zakarevičiūtė
Agnė Zakarevičiūtė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame niekuo negali būti tikras. Apie tuos pačius dalykus pasirodo visiškai priešingos informacijos, grindžiamos savais argumentais. Kita vertus, gal ir gerai, kad visuomenėje kilo nepasitikėjimas maistu. Tai skatina atsakingas institucijas sustiprinti gamintojų kontrolę, o kuo dažniau tikrinama, tuo skaidresnė situacija bei didesnis pasitikėjimas“, - svarstė Agnė.

Beje, gamintojai dažnai teigia, kad jiems nesudėtinga gaminti maisto produktus be daugelio maisto priedų, tačiau maisto priedus renkasi patys vartotojai. „Ir jie savotiškai teisūs. Problema esame mes patys, nes pageidaujame ir pigaus, ir gražiai atrodančio, ir dar sveiko produkto. Taip nebūna. Kiekvieną kartą, imdami vieną ar kitą gaminį, mes už jį balsuojame. Jei imsime juos iš siauros ekologinio maisto lentynos, ji prasiplės, kaip dabar yra Vokietijoje, kur ekologinis maistas sudaro pusę prekybos centrų asortimento“, - įsitikinęs Linas.

Beje, pašnekovai neigia mitą, kad maistas, be skonio stipriklių, neskanus, kaip dažnai tikinama. Jie patys išbandė tokias dešreles, o likę labai patenkinti jų skoniu, nusprendė už savo lėšas jas ištirti. „Pamanėme, kad gamintojai meluoja – juose tikrai yra glutamato. Nebuvo“, - pasakojo Agnė.

Maisto rinką keisti raginama socialine akcija

Portalo apie maistą be chemijos iniciatoriai pastebi, kad susirasti sau tinkamiausius maisto produktus prekybos centre visgi įmanoma, o paplušėti skaitant etiketes reikės tik iš pradžių.

Jie patys kategoriškai vengia apie 10-15 maisto priedų, o labiausiai – nitritų E250 ir E251, kurie produktą kepant tampa kancerogenais, kancerogeninį poveikį turinčio natrio benzoato E211, glutamatų (E 621 ir kitų prasidedančių šiuo skaičiumi). Taip pat jauna šeima iš principo neperka maisto su dirbtiniais dažikliais, kurie tik pagražina produktą, tačiau technologiniam procesui visiškai nereikalingi. Jei įmanoma, vengia ir konservantų, tačiau pripažįsta, kad kartais be jų maisto produktas negali būti saugus.

Beje, nors anksčiau gamintojai portalo įkūrėjus puolė ir net grasino teismais, pamatę, kokį didžiulį rezonansą kelia ši tema, pasirinko priešingą taktiką – reaguodami į diskusijas jie iš savo gaminių išima vieną ar kitą abejotiną maisto priedą bei skuba apie tai pranešti.

„Kurdami portalą mes to ir siekėme – kad žmonės pradėtų domėtis, ką valgo, skaitytų etiketes ir ne viskuo pasitikėtų, kas esą saugu. Juk tyrimus paprastai užsako maisto korporacijos, o nepriklausomi tyrėjai arba nuskandinami propagandoje, arba negauna finansavimo. Visuomenės pasirinkimas veikia ir gamintojus. Norisi, kad pas mus būtų toks pats maistas, kokį galime rasti Vakarų Europos šalių parduotuvėse.

Artimiausias mūsų tikslas – prisidėti prie įstatymo pataisos, kuri padidintų baudas už klaidinančią informaciją etiketėse, inicijavimo. Šiuo metu baudos yra juokingos. Vasarą kviečiame į socialinę akciją „Už maistą be chemijos“, kurios tikslas – paraginti žmones vietoj antrarūšio, skonio ir kvapo stiprikliais ir dažikliais „praturtinto“ maisto rinktis geresnės kokybės maistą. Visi gamintojai turi „natūralias“ linijas, ir jei žmonės pirks šiuos gaminius, tokio maisto daugės“, - įsitikinęs Linas.

Beje, pašnekovai tvarko portalą, kruopščiai tikrindami visų įdėtų produktų sudėtį, bei su pasiūlymais varsto įvairių už žmonių mitybą atsakingų institucijų duris savo laiko ir finansų sąnaudomis. Paklausti, kuriam laikui dar užteks entuziazmo, šypsosi – esą ne kartą norėdavo viską mesti, tačiau darbo rezultatai vėl „uždegdavo“. „Gamintojus priversti išimti bent kai kuriuos maisto priedus jau pavyko. Jei pavyks pramušti įstatymo pataisą, manysime, kad kažką nuveikėme“, - sakė jie.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SAM: mažėja administracinė našta gydytojams, slaugytojams ir akušeriams

Jau beveik mėnesį galiojančios naujovės, kurias inicijavo Valstybinės akreditavimo sveikatos...

Gripo epidemiją jau paskelbė 5 savivaldybės

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies...

Siūloma mažinti ribinę kvapo koncentraciją ore

Siekiant pagerinti oro kokybę bei sumažinti diskomfortą žmonėms, gyvenantiems arti pramonės,...

Kaune paskelbta gripo epidemija

Miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko įsakymu nuo šio antradienio...

Gripas ir toliau renkasi aukas: 5 savivaldybėse skelbiama epidemija papildyta 17.40 (49)

Praėjusią savaitę toliau smarkiai daugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo...

Top naujienos

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (559)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (637)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Didžiulį pranašumą išbarstęs „Rytas“ paskutinę sekundę pralaimėjo Berlyne (484)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Ryto“ (1-3) krepšininkai išvykoje...

Orai: spiginanti saulė šalčio nesumažins (1)

Trečiadienį virš Lietuvos savo pozicijas stiprins anticiklonas, kuris vaikys debesis ir leis...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (53)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (28)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (219)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Neteisėtais būdais pralobusiems valdžia ruošia naujus spąstus (37)

Neteisėtais būdais pralobusiems valdininkams ir verslininkams valdžia ruošia naujus spąstus....

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (489)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (35)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...