Farmacininkai: kompensuojamų vaistų priemokos didės

Valstybė, keisdama vaistų kompensavimo tvarką, dešimtis milijonų litų sutaupys pacientų sąskaita, nes mažės valstybės kompensuojama dalis, bet didės paciento priemoka. Dalis vaistų išnyks ne tik iš kompensuojamų vaistų sąrašo, bet apskritai iš Lietuvos rinkos, o gydytojo nebebus galima apkaltinti parinkus netinkamą vaistą, nes jį rinksis pats pacientas kartu su vaistininku. Taip etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) atstovai įsivaizduoja netolimą ateitį.

Kai kurių naujų vaistų gali nebelikti

Pasak EFA direktorės Jolantos Dičkutės, Vyriausybės nutarimas, kuris numato į kompensuojamų vaistų sąrašą be Lenkijos ir Vengrijos produkcijos įtraukti ir tokias pigius vaistus gaminančias šalis kaip Bulgarija ir Rumunija, sumažins bazinę vaistų kainą, kuri yra kompensuojama valstybės, tačiau būtent dėl to didės paciento priemoka, nes bendra vaisto kaina liks nepakitusi. Mat farmacinės kompanijos, būdamos didelių tarptautinių gigantų dalimi, nespės kartu su valstybe jos mažinti.

„Sveikatos apsaugos ministerijos paskaičiavimais, pacientams pabrangs maždaug dešimtadalis vaistų, tačiau mes manome, jog priemokos vaistams padidės didesniam skaičiui ligonių. Dėl ekonominės situacijos sudėtingumo Rumunijoje ir Bulgarijoje vaistų kainas stengiamasi sumažinti kuo daugiau, o tai reiškia, kad bazinė kaina Lietuvoje gali sumažėti labiau nei prognozuoja valdininkai“, - spaudos konferencijoje tikino J. Dičkutė.

Farmacininkų atstovė pastebi, kad didės priemokos populiariems vaistams, kuriuos vartoja po keliasdešimt tūkstančių ligonių. Kalbant apie vieną konkretų pacientą ir vaistą, keletas papildomų litų atrodo ne tokia jau didelė suma, tačiau žinant, kad per metus valstybė vaistams kompensuoti išleidžia keletą šimtų milijonų litų, tie keli procentai reiškia dešimtis milijonų litų, kuriuos iš savo kišenės turės primokėti pacientai.

Anot jos, tyrimai paneigia mitą, kad Lietuvoje žmonės vartoja per daug vaistų. Bendros išlaidos vaistams vienam žmogui pas mus siekia 113 eurų per metus. Palyginimui, Prancūzijoje – 435, Belgijoje – 442, Vokietijoje – 373, Austrijoje – 331, Vengrijoje – 195 eurų. Bendras ES vidurkis – 335 eurai.

Valstybės dengiama kaštų dalis – taip pat viena mažiausių ES. Valstybė padengia 46 eurus, tuo tarpu šios srities lyderė Prancūzija kompensuoja per 6 kartus didesnę sumą. Pasak farmacininkų, blogiau už Lietuvą atrodo tik Lenkija, kompensuojanti 39 eurus. Estija kompensuoja 54, Latvija – 73 eurus. Vaistų kainos, anot J. Dičkutės, Lietuvoje taip pat vienos mažiausių.

Anot farmacininkų, vaistai nuo 2005 m. pinga, tačiau krentant vaistų kainoms, dar labiau mažinama valstybės kompensuojama bazinė vaistų kainos dalis, kuri neturi nieko bendra su bendra vaisto kaina, todėl žmonėms tenkanti priemoka už likusią nekompensuojamą vaistų dalį, nepaisant mažėjančios kainos, didėja.

DELFI primena, kad vaisto kainą didele dalimi lemia, koks tai vaistas – etinis ar generinis. Etinis vaistas – originalus, farmacijos kompanijos sukurtas ir kliniškai patikrintas vaistas. Generiniais vaistais vadinami medikamentai, kurie veikliųjų medžiagų sudėtimi nesiskiria nuo anksčiau registruoto etinio, tačiau skiriasi vaisto priedais.

Dėl to, kuris vaistas yra geresnis, vyksta gan karštos diskusijos. Įvairūs specialistai šiuo klausimu turi skirtingas nuomones. Visgi vyrauja nuostata, kad svarbiausia, jog vaistas tiktų pacientui, o koks jis – etinis ar generinis – nėra taip svarbu.

„Kas geriau – etiniai ar generiniai vaistai, dažniau kalba ne specialistai, o valstybinių institucijų atstovai, greitai medikų visai nereikės“, - piktinosi J. Dičkutė.

Anot EPA valdybos pirmininko Mindaugo Papievio, dėl naujos kompensuojamų vaistų tvarkos, kurioje pirmenybė teikiama pigesniems generiniams vaistams, Lietuvos rinka taps nepatraukli naujas technologijas siūlančioms kompanijoms, todėl pagal gydymo schemas grįšime keliais dešimtmečiais atgal. Kitaip tariant, bus gydoma prieš kelis dešimtmečius pagamintais vaistais. Taip pat gydymo įstaigų sutartys su ligonių kasomis ribos šuo metu populiarius brangius kompensuojamus vaistus.

„Pacientui jo liga atrodo svarbiausia, todėl apmaudu, kad gydymo technologijų prasme Lietuva yra Europos provincija. Politikai, kurie deklaruoja sveikatą kaip prioritetinę sritį, iš tiesų ignoruoja pažangiausius metodus. Žmonėms jie neprieinami“, - tikino pašnekovas.

Farmacininkai pažymėjo, kad jau dabar dėl mažų apyvartų kai kurių vaistų Lietuvoje nebėra. Ateityje žmonėms patiems gali tekti juos užsakinėti dar dažniau. Tuo tarpu iš užsienio kompanijų reikalauti mažinti kainas tokioje nepatrauklioje verslui rinkoje nerealu, taigi vaistai tikrai nepigs.

Gydytojai taps neatsakingi už gydymą?

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas labiausiai nerimauja dėl reikalavimo recepte nurodyti ne vaisto pavadinimą, o tik veikliąją jo medžiagą. Nors šiuo metu pagal įstatymus už paciento gydymą atsako medikas – jis netgi gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už netinkamai parinktą vaistą, kai recepte bus rašomas tik bendrinis vaisto pavadinimas, bus labai sunku įrodyti mediko kaltę, kadangi konkretų vaistą rinksis pacientas, patariamas vaistininko.

„Bendrinis vaisto pavadinimas receptuose buvo rašomas iki 2003 m., tačiau, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, šios tvarkos buvo atsisakyta. Kodėl vėl grįžtame atgal? Anot ministerijos atstovų, farmacininkai nebegalės paveikti gydytojų. Tačiau tai absurdas. Juk medikas vis tiek gali patarti pacientui pirkti vieną ar kitą vaistą.

O kas prisiims atsakomybę, kai paciento pasirinktas pigiausias vaistas jam pakenks? Kas prisiims atsakomybę už vaikus? Jie vaistams jautresni ir gydytojas, žinodamas savo pacientą, skiria jam tinkamiausią vaistą. Ministerija atsakė, kad padarys išimtis. Bet kam reikalinga tvarka, kurios didesnę dalį sudaro išimtys? Kai tik atsiranda išimtis, atsiranda galimybė dėl šios išimties susitarti. Tad ir vėl nebėra skaidrumo“, - teigė medikas.

Anot jo, yra ligų, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, kuriam gydyti gydytojas derina keletą konkrečių vaistų, o jų derinys tinka tik konkrečiam pacientui. Jei žmogus nuspręs paklausyti vaistininko ir pasirinkti, pavyzdžiui, pigesnį vaistą, jos gydymo sistema visiškai sugrius, o iš naujo sureguliuoti kraujospūdį užtruks.

Brangius vaistus keis pigiais

Tuo tarpu SAM anksčiau skelbė, kad pokyčiai privers tiek etinių, tiek generinių vaistų gamintojus mažinti kainas. Tai daryti gamintojus įpareigos vaistų grupavimo pakeitimai, t.y. skirtingų cheminių pavadinimų, bet savo poveikiu itin panašių, vaistinių preparatų apjungimas į grupes. Tai visiškai nauja nuostata, kuri iki šiol nebuvo taikoma Lietuvos vaistų rinkoje, nors Europos šalyse ši priemonė dažnai taikoma. Šią priemonę įteisinti primygtinai rekomendavo ir Pasaulio banko ekspertai.

Iki šiol, anot SAM, žmonės buvo priversti dažniau rinktis brangesnius etinius vaistus. Todėl nuspręsta, kad pirmasis generinis vaistas vienoje cheminio pavadinimo vaistų grupėje kainą privalės mažinti 30 procentų, antrasis ir trečiasis – dar po 10 procentų.

Vienoje cheminio pavadinimo vaistų, kuriuos gamina daugiau kaip keturi gamintojai, grupėje nei vienas vaistas negalės būti 30 procentų brangesnis, nei pigiausias toje grupėje esantis vaistas. Šiai priemonei nustatomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikoma 60 procentų riba. Tai padės mažinti nelogiškai dideles pacientų priemokas už kai kuriuos vaistus.

Dar viena svarbi priemonė, numatyta nutarime – pigesnių vaistų lygiagretaus importo skatinimas. Ši Europos Sąjungoje gana paplitusi verslo rūšis Lietuvoje buvo įteisinta, tačiau veikė vangiai. Lygiagretus importas yra pigesnių vaistinių preparatų įvežimas iš kitos ES šalies. Nutarime numatyta sumažinti barjerus lygiagretaus importo būdu atvežamiems vaistams patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

SAM anksčiau skaičiavo, kad dalis etinių vaistų gali pabrangt, tačiau dauguma kompensuojamų vaistų žmonėms atpigs.