aA
Lietuvoje jau gerokai įsibėgėjo revakcinacija – vis daugiau žmonių gavo stiprinančią vakcinos nuo koronaviruso dozę. Kai kurie suskubo skiepytis, vos atsirado tokia galimybė, nė nelaukdami, kol sueis pusmetis po pirminio vakcinacijos kurso. Izraelis nuėjo dar toliau – savo piliečius jau skiepija ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Skelbiama, kad antrąją sustiprinančią dozę jau gavo per ketvirtį milijono šios šalies gyventojų.
EVA įspėjo dėl pakartotinių stiprinančiųjų dozių: per dažnas imuniteto aktyvinimas gali sukelti problemų
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau Europos vaistų agentūros (EVA) atstovai perspėja, kad per dažnos stiprinančios COVID-19 vakcinos dozės gali turėti neigiamų padarinių imuninei sistemai ir būti neveiksmingos.

Kas keturis mėnesius kartojant sustiprinančias COVID vakcinos dozes, rizikuojama susilpninti imuninę sistemą ir išvarginti žmones, teigiama Europos vaistų agentūros pranešime.

Nacionalinis kraujo centras vakcinuoja Kauno „Akropolyje“
Nacionalinis kraujo centras vakcinuoja Kauno „Akropolyje“
© DELFI / Nerijus Povilaitis

„Jei laikysimės strategijos kas keturis mėnesius skiepyti stiprinamosiomis dozėmis, galiausiai potencialiai turėsime problemų dėl imuninio atsako“, – žurnalistams sakė Amsterdame įsikūrusios EVA vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri.

„Antra, savaime aišku, egzistuoja populiacijos nuovargio dėl nuolatinio skiepijimo stiprinamosiomis dozėmis rizika“, – nurodė jis.

Anot ekspertų, valstybės turėtų užtikrinti ilgesnius tarpus tarp sustiprinančios vakcinos programų ir sieti jas su kiekvieno pusrutulio peršalimo ligų sezonu – kitaip tariant, sekti gripo suvaldymo metodika.

Europos vaistų agentūros ekspertų nuomonė paskelbta kaip tik tuo metu, kai svarstoma galimybė žmonėms siūlyti jau antrą sustiprinančią skiepų dozę ir taip suteikti geresnę apsaugą augančio sergamumo omikron kontekste.

Strioga: per dažnai aktyvinti imuninės sistemos nereikėtų

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga sutinka, kad per dažnai leisti stiprinančių dozių nereikėtų. Pirmąkart stiprinamoji trečioji (arba, jeigu žmogus paskiepyta vienadoze „Janssen“ vakcina, – antroji) dozė esą dar gali būti suleista ir anksčiau nei praėjus pusmečiui po pirminio vakcinacijos kurso. Tačiau ketvirtosios dozės skubėti leisti nereikėtų. Geriausia, jeigu nuo trečiosios dozės būtų praėjęs bent pusmetis.

Marius Strioga
Marius Strioga
© DELFI / Andrius Ufartas

„Per dažnai aktyvinant imuninę sistemą, joje įsijungia įvairūs savireguliaciniai slopinimo mechanizmai. Imuninėje sistemoje, jeigu ji per dažnai aktyvinama, tam, kad apsisaugotų nuo galimų autoimuninių ir autouždegiminių ligų, įsijungia grįžtamieji mechanizmai. Ir tada ten vystosi tiek vadinamieji išsekę limfocitai, tiek atsiranda supresinės, imuninį atsaką slopinančios ląstelės. Taip imuninė sistema reguliuoja savo veiklą. Tai yra, savireguliariacijos savikontrolė.

Dėl to geriausia antrą „būsterį“, tai yra ketvirtą dozę, leisti po pusės metų nuo trečios. Leisti vakcinas kas 3–4 mėnesius nėra gerai, nes organizme viskas yra subalansuota“, – portalui „Delfi“ kalbėjo M. Strioga.

Anot pašnekovo, imuninė sistema panašiai veikia, kaip ir endokrininė: „Pvz., jeigu tam tikro skydliaukės hormono tiroksino yra per daug, tai į smegenis, į pogumburį, siunčiami signalai, kad smegenyse gamintų mažiau to hormono, kuris skatina skydliaukės hormono gamybą. Tai yra vadinamasis neigiamas atgalinis ryšys. Panašūs mechanizmai veikia ir imuninėje sistemoje“.

Daktaras M. Strioga sakė, kad kaip tik dėl šios priežasties ekspertai šiek tiek stabdo žmonių azartą per anksti skiepytis ir patarė Vyriausybei neskubėti su ketvirtąja doze.

„Dabar poreikio artimu metu svarstyti apie papildomą „būsterį“ – ketvirtą dozę – dar nėra“, – neabejojo daktaras M. Strioga.

Anksčiau gavusiems trečiąją dozę nėra ko nerimauti

Paklaustas, ar tiems, kurie anksčiau nei po pusmečio gavo trečiąją dozę, reikėtų nerimauti, kad nuslopino imuninį atsaką, specialistas sakė, kad ne.

Eilės prie "Litexpo" vakcinavimo centro
Eilės prie "Litexpo" vakcinavimo centro
© DELFI / Andrius Ufartas

„Trečia doze mes dar tik aktyviname ir įtvirtiname atminties imuninį atsaką bei skatiname antikūnų imuninio atsako brendimą. Kiekvieną kartą, kai papildomai aktyvinami B limfocitai, jų gaminami antikūnai bręsta. Jie darosi labiau prisitaikę prijungti tam tikrą baltymą, konkrečiai – S baltymą. Tas imuninis atsakas dar formuojasi.

Bet, jeigu vėliau pradėtume skiepyti kas 3 mėnesius arba dar rečiau, tada jau imuninė sistema gali galvoti, kad vyksta lėtinė-antigeninė stimuliacija ir joje tada įsijungs slopinantis atgalinio ryšio mechanizmas“, – paaiškino daktaras M. Strioga.

Čaplinskas: apie ketvirtą dozę kalbėti dar anksti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas portalui „Delfi“ teigė, kad kol kas nėra vieningos ir aiškios rekomendacijos dėl tolimesnės revakcinacijos.

Saulius Čaplinskas
Saulius Čaplinskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Šiandien turbūt išmintingiausia būtų nekalbėti apie ketvirtą dozę, o palaukti daugiau duomenų. Gali būti taip, kad visi mes „prasibūsterinsime“ natūraliu būdu.

Tačiau šiandien nekyla abejonių, kad trečia sustiprinančioji dozė yra ypač rekomenduotina, o tie, kurie išvis nė karto nepasiskiepijo, elgiasi labai neapdairiai, nes net ir vienas skiepas duoda tam tikrą apsaugą, sumažina sunkios ligos tikimybę“, – įspėjo profesorius.

Paklaustas, ar yra grėsmė susilpninti imuninį atsaką žmones per dažnai skiepijant nuo viruso, S. Čaplinskas atsakė: „Nemanau, kad visi mokslininkai šiame etape taip galvotų, nes imuninė sistema yra gana sudėtinga ir labai unikali. Antra – turėtume suprasti, kad tas antigenas, kurį gauname su skiepu, yra labai menka dalis to, su kokiu antigeniniu krūviu mūsų imuninė sistema turi susidurti kiekvieną sekundę.

Pirmiausia juk dozė apsaugo mūsų organizmą, mus pačius nuo besikeičiančių ląstelių. Todėl, kad imuninė sistema silpsta, žmogui su amžiumi ir didėja vėžio rizika.

Tie, kurie galvoja, kad su skiepais labai sujauksime imuninę sistemą, klausimas, ar yra teisūs“.

Tolesnė revakcinacija priklausys nuo viruso sezoniškumo

Pasidomėjus, kaip vyktų gyventojų skiepijimas nuo koronaviruso, jeigu COVID-19 taptų endemine liga, daktaras M. Strioga sakė, kad tai priklausys nuo viruso sezoniškumo: ar bus dvi bangos – rudenį pavasarį, ar jis daugiau pasireikš žiemą, kaip ir kiti virusai.

Žiema
Žiema
© DELFI / Andrius Ufartas

„Labai tikėtina, kad gali būti reikalingas kasmetinis sezoninis skiepijimas. Bet vėlgi su laiku paaiškės, kam tai rekomenduojama – ar visai populiacijai, ar tik rizikos grupių žmonėms: senjorams, turintiems daug gretutinių ligų.

Jau ir omikron sukelia mažiau hospitalizacijų. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra – pakankamai imunizuota populiacija – ar natūraliai, ar vakcinomis“, – pasakojo daktaras M. Strioga.

Profesorius S. Čaplinskas aiškino, kad endeminiu koronavirusas taps tada, kai daugiau žmonių vienokiu ar kitokiu būdu bus įgiję imunitetą.

„Endeminis reikš, kad žmonės, kurie turės imunitetą, sirgs lengvai, jie vis pasistiprins imunitetą, vis vienas kitą užkrės. Bet dalis žmonių, ypač nepaskiepytų arba tų, kurių imunitetas bus išblėsęs, ir toliau atsidurs ligoninėje, netgi kai kurie neišgyvens, kaip yra ir eilinio gripo atveju. Daliai žmonių gripas, ne tik pandeminis, irgi sukelia sunkią ligą.

Medikai ne kartą yra pabrėžę: vien pagal sergamumą gripu, vien pagal chroniškų ligų – širdies, plaučių ligų, diabeto – paūmėjimą ir padaugėjimą, jų komplikacijas, mato, kad jau atėjo šaltasis metų laikotarpis, net nežiūrėdami į gripo ir peršalimo ligų statistiką. Peršalimo ligos kartu išprovokuoja ir organizme esančių lėtinių ligų paūmėjimą. Va dėl ko koronavirusui perėjus į endeminę stadiją, daliai žmonių ši liga gali būti labai pavojinga, bet daug menkesniu nuošimčiu. Taigi dėl to neturėsime tokios didelės apgulties sveikatos priežiūros įstaigose, atitinkamai nepakenksime verslui, mūsų socialinei ir psichoemocinei būklei“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Britai poreikio ketvirtai dozei kol kas nemato

Sausio pradžioje Izraelis tapo pirmąją valstybe, pradėjusia administruoti antrąją sustiprinančią dozę arba ketvirtą dozę vyresniems nei 60 metų gyventojams.

Asociatyvioji nuotr
Asociatyvioji nuotr
© Shutterstock

Jungtinė Karalystė skelbia, kad sustiprinančios dozės iš tiesų siūlo geresnę apsaugą, o poreikio ketvirtai dozei kol kas nėra, tačiau laukiama naujausių duomenų.

Stiprinančias dozės „veiksmingos kartą, galbūt du, tačiau tai nėra praktika, kurią reikėjo nuolat kartoti. Mums reikia galvoti apie tai, kaip nuo dabartinės pandemijos pereiti į endeminę stadiją“, – antradienį sakė Europos vaistų agentūros biologinių pavojų sveikatai ir vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri.

Europos vaistų agentūra taip pat akcentuoja, kad geriami ir leidžiami antivirusiniai vaistai, tokie kaip „Paxlovid“ ir „Remdesivir“ veiksmingi kovoje su omikron.

Agentūros teigimu, balandis – artimiausias įmanomas metas, kada būtų galima kalbėti apie naują vakciną, skirtą konkrečiai atmainai, nes procesas trunka nuo trijų iki keturių mėnesių.

Kai kurie didžiausi pasaulio vakcinų gamintojai teigia, kad jau ieško galimybių gaminti vakcinas, nukreiptas prieš konkrečias atmainas.

PSO: stiprinamųjų dozių kartojimas nėra perspektyvi strategija

Panašiomis mintimis dalijosi ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Kaip jau rašė BNS, PSO ekspertai antradienį įspėjo, kad paprasčiausias pradinių skiepų nuo COVID-19 stiprinamųjų dozių kartojimas nėra perspektyvi strategija saugantis nuo naujai atsirandančių pandeminio koronaviruso variantų, ir paragino kurti naujas, geriau nuo viruso perdavimo apsaugančias vakcinas.

„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso
„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso
© Shutterstock

„Nepanašu, kad vakcinacijos strategija, pagrįsta stiprinamųjų dozių kartojimu, būtų tinkama ar tvari“, – sakoma PSO techninės konsultacinės grupės vakcinų nuo COVID-19 sudėties (TAG-Co-VAC) pranešime.

Jame teigiama, kad preliminarūs duomenys rodo, jog dabartinės vakcinos yra ne tokios veiksmingos užkertant kelią simptominiam susirgimui COVID-19 žmonėms, užsikrėtusiems naująja omikron atmaina, šiuo metu žaibiškai plintančia visame pasaulyje.

Tačiau „labiau tikėtina, kad bus išsaugota“ apsauga nuo sunkių ligos formų – tokia yra pagrindinė vakcinų paskirtis.

PSO ekspertai rekomendavo kurti vakcinas, kurios ne tik apsaugotų žmones nuo rimtų susirgimų, bet pirmiausia galėtų geriau užkirsti kelią užsikrėtimui ir užkrato perdavimui.

„Reikia... vakcinų nuo COVID-19, labai veiksmingai apsaugančių ne tik nuo sunkios ligos ir mirties, bet ir nuo užsikrėtimo bei [užkrato] perdavimo“, – pareiškime nurodė PSO techninė patariamoji grupė vakcinų nuo COVID-19 sudėties klausimais.

„Kol tokios vakcinos nėra prieinamos ir SARS-CoV-2 virusas vystosi toliau, gali tekti atnaujinti dabartinių vakcinų nuo COVID-19 sudėtį, siekiant užtikrinti, kad (jos) ir toliau teiktų PSO rekomenduojamą lygį apsaugos nuo užsikrėtimų ir susirgimų, kuriuos sukelia susirūpinimą keliantys variantai, įskaitant omikron ir būsimus variantus“, – teigiama jame.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(191 žmogus įvertino)
3.4974

Vilniuje į krepšinio rungtynes vykstančių aistruolių prašoma nesudaryti transporto spūsčių prie testavimo punkto

Siekdama užtikrinti sklandų mobiliojo testavimo punkto darbą V. Gerulaičio g. 1 Vilniuje,...

Dėl sukeltų komplikacijų šeima iš Klaipėdos vaikų ligoninės reikalauja 50 tūkst. eurų

Palangiškių šeima iš Klaipėdos vaikų ligoninės siekia prisiteisti 50 tūkst. eurų dėl...

Sinusitas gali pradėti žmogų kankinti ir dėl dantų problemų

Nors Lietuvoje veikia daugybė dantų gydymo kabinetų, gyventojų dantų būklė nedžiugina, –...

Veryga – apie omikron plitimą: tvirtinasi hipotezės, apie kurias kalbėta iš pradžių (129)

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs sveikatos reikalų ministras...

Pagrindinėms šalies ligoninėms opi problema: taip prarandamas laikas, gelbėjant sunkius ligonius (18)

Pasirengimas organų transplantacijai, ypač jų pervežimas – itin kruopščiai planuojamos...

Top naujienos

Policiją sudomino tiesioginės transliacijos feisbuke: įkliuvo drabužius „gyvai“ demonstravusi pardavėja (84)

Socialiniame tinkle „ Facebook “ tiesiogines transliacijas rengusi ir jų metu įvairius...

Taivano planus Lietuvoje ekspertai vertina atsargiai: patys galime būti nepasiruošę investicijoms (8)

Lietuvos konfliktas su Kinija dėl Taivano gali tapti netikėta galimybe – investicijomis į...

D+Eglė Šiugždinytė

Teisininkas atsako: ar galima atleisti nėščią darbuotoją per bandomąjį laikotarpį?

Naujiena apie naują šeimos narį įprastai yra džiuginanti, tačiau kartais sukelianti ir...

JAV nurodė amerikiečių diplomatų šeimoms palikti Kijevą

Jungtinės Valstijos nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos...

Pritrūkus darbuotojų svarbiose srityse leidžiama dirbti sergantiesiems COVID-19 (5)

Trūkstant darbuotojų nuo pirmadienio leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams,...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Morozovas – apie vyrų supergalią, kuri atsiskleidžia tik susilaukus vaikų

7 minutės. Tiek vidutiniškas tėtis vidutiniškai skiria laiko vaikui per dieną sočioje,...

Mirė garsus prancūzų dizaineris Thierry Mugler

"Tesiilsi jo siela ramybėje". Taip apie garsaus dizainerio Thierry Muglerio mirtį sekmadienį...

Macrono siekis, kad ES įgyvendintų pasaulinį mokesčių susitarimą, susiduria su kliūtimis (3)

Europos Sąjungos valstybės skeptiškai vertina perspektyvą, kad prezidentas Emmanuelis Macronas...

Izoliacija tampa privaloma tik turėjus kontaktą su sergančiuoju COVID-19 šeimoje (2)

Nuo pirmadienio izoliacija tampa privaloma tik po kontakto su sergančiuoju koronavirusu šeimoje,...

Kaune uždaromas COVID-19 vakcinavimo centras Ledo rūmuose

Pirmadienį Kaune uždaromas COVID-19 vakcinavimo centras Ledo rūmuose: gyventojai ir toliau galės...