Endoskopinė chirurgija Lietuvoje pagreitį įgavusi jau kurį laiką – endoskopinės operacijos gali būti atliekamos pacientams, turintiems polipų storojoje žarnoje, skrandyje ar stemplėje, organų kraujavimui stabdyti ir kitoms sveikatos problemoms spręsti, rašoma pranešime spaudai.
Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas ir KUL abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. Paulius Žeromskas paklaustas apie tokių operacijų naudą pacientams, sako, kad jos sutrumpina atsigavimo po operacijos laikotarpį ir užtikrina kur kas spartesnį sveikimą. „Taip yra todėl, kad operuojant tradiciniu būdu, lieka didelių pjūvių, kurie ilgai gyja. Endoskopinė chirurgija leidžia santykinai nedidelės procedūros metu atlikti reikiamus chirurginius veiksmus. Pro natūralias kūno angas – burną, išangę – ikišami specialūs instrumentai ir jais atliekamas darbas. Nelieka jokių pjūvių“, – pristato P. Žeromskas.
Gydytojas informuoja, kad šios procedūros sutrumpina paciento gulėjimo ligoninėje laiką, taip pat gali būti daromos netgi be narkozės. Dažniausiai po operacijos pacientas gali vykti tiesiai namo.
Endoskopinės chirurgijos metu pašalinami ne tik polipai. Endoskopinės operacijos taip pat naudojamos tada, kai reikia stabdyti tam tikrų organų kraujavimą, pavyzdžiui, sergant tiesiosios žarnos spinduline liga. Įprastai tokios procedūros prireikia pacientams po prostatos ar gimdos kaklelio spindulinio gydymo. Ypač dažnai tokiu būdu stabdomas kraujavimas iš skrandžio ir dvylikapirštės opų.
Endoskopuotojo pagalbos prisireikia ir tuomet, kai sergant stemplės ar skrandžio vėžiu atsiranda įvairių susiaurėjimų ir pacientui labai sunku ryti maistą. Tuomet naudojami metaliniai besiplečiantys „vamzdeliai“. Jie įvedami pasitelkus endoskopą per susiaurėjusią angą. Nuėmus apsauginę movą, „vamzdelis“ išsiplečia, anga pasidaro pakankama, kad maistas slinktų žemyn. Apie endoskopinį stentavimą konferencijos metu kalbės KUL Endoskopijų skyriaus vedėjas, mokslų daktaras, abdominalinės chirurgijos gydytojas Olegas Deduchovas.
Konferencija sukvies iki 150 dalyvių ne tik iš Lietuvos. Čia paskaitas skaitys ne tik KUL bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos chirurgai, bet ir svečiai iš Danijos Olborgo universitetinės ligoninės. Lektoriai-praktikai kalbės apie Bareto stemplės stebėjimo kokybę (aut. pastaba – būklė, kai dėl lėtinio pažeidimo apatinėje stemplės dalyje normalias ląsteles pakeičia skrandžio ar žarnų gleivinei būdingos ląstelės), HALO terapijos patirtį, o KUL chirurgai aptars endoskopinio gydymo naudą esant radiaciniam proktitui (aut. pastaba – tiesiosios žarnos uždegimas), endoskopinio stentavimo galimybes.
„KUL turi ir yra įvaldžiusi endoskopinę ultragarsinę įrangą. Ją naudojant galima tiksliau diagnozuoti greta stemplės, skrandžio, storosios žarnos esančius darinius, paimti medžiagos ištyrimui. Dažniausiai tai būna vienintelė mažai invazinė galimybė nustatyti diagnozę. Savalaikė endoskopinė diagnostika leidžia anksti diagnozuoti storosios žarnos, skrandžio ar stemplės priešvėžinius susirgimus. Ankstyva diagnostika užtikrina tai, kad polipas galėtų būti pašalintas ir endoskopiškai. Esant labiau pažengusiai ligai, tokia galimybė prarandama ir tenka operuoti įprastai“, – apibendrina gydytojas P. Žeromskas.
