Gamintojų išradingumui ribų nėra
Europos maisto saugos tarnyba pagrįstais pripažino teiginius, susijusius su teigiamu vitaminų ir mineralų poveikiu; skaidulinių medžiagų poveikiu, reguliuojant gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje ar reguliuojant kūno svorį; grūdinių skaidulų poveikiu geresnėms žarnyno funkcijoms; alyvuogių aliejuje esančių polifenolių poveikiu, skatinant antioksidacinius procesus; angliavandenių – elektrolitų gėrimų poveikiu didinant ištvermingumą sportuojant; dietos su mažesniu natrio (druskos) kiekiu poveikiu, reguliuojant kraujospūdį; melatonino poveikiu miego funkcijai; mažo kaloringumo dietos poveikiu kūno svorio reguliavimui ir pan.
Tuo tarpu tokie teiginiai, kaip „moterų sveikatai“ ar „protinei energijai“, pripažinti nepagrįstais. Paskelbta, kad omega-3 polinesočiosios rūgštys nedidina kalcio absorbcijos ir neturi įtakos sveikos kaulų struktūros palaikymui. Anot ekspertų, becukrė kramtomoji guma su ksilitoliu neapsaugo nuo patogeninių mikrobų vidinėje ausyje, tačiau dėl teigiamo poveikio burnos higienai teiginys patvirtintas. Rugių skaidulos neturi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje, kalcis ir kalis nepalaiko normalaus šarmų-rūgščių balanso, vynuogių sėklos negerina regos adaptacijos tamsoje, teobrominas iš kakavos negerina nuotaikos, labai mažo kaloringumo dieta nemažina alkio jausmo ir pan.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, teiginiai buvo vertinami iš visų ES šalių, tačiau daugelio jų Lietuvoje nėra.
„Reikia pažymėti, kad mūsų gamintojai visgi vengia labai neprotingų teiginių. Tarkime, man buvo įdomus gamintojų užrašas, kad geriamoji soda palaiko normalų kraujospūdį. Tačiau mums gali būti aktualus teiginys apie spanguoles. Žinia, spanguolėse yra medžiagų, turinčių antibakterinių savybių, todėl jos buvo rekomenduojamos moterims, sergančioms šlapimo takų infekcijomis. Tarnyba išnagrinėjo visus produktus, kuriuose yra spanguolių, ir pažymėjo, kad neužtenka mokslinių duomenų, jog spanguolės turi profilaktinių ir gydomųjų savybių bei mažina riziką susirgti šlapimo takų infekcijomis“, - teigė specialistė.
Taip pat pas mus rinkoje buvo reklamuojamas rapsų aliejus, kuris esą stiprina širdies kraujagyslių sistemą, imunitetą, gerina odos būklę. Deja, aliejus, kaip maisto produktas, neturi gydomųjų savybių, ypač kalbant apie veido odos būklę.
Anot pašnekovės, teiginių įvertinimas labai svarbus, kadangi vartotojams suteikia aiškumo. Mat šiuo metu pastebima tendencija, kad maistas pristatomas kaip vaistas, o žmonės, pirkdami vienus ar kitus produktus, tikisi juo gydytis net tuomet, kai jiems iš tiesų reikėtų vaistų.
Agresyvi probiotinių gėrimų reklama apie jų įtaką imunitetui nepagrįsta
A. Išarienė pabrėžė, kad Europos maisto saugos tarnyba įvertino, ar probiotiniai gėrimai – pieno produktai su bifido ir kitomis gerosiomis žarnyno bakterijomis – turi poveikį sveikatai, ir nusprendė, kad reklama, teigianti, kad šie gėrimai gerina virškinimą ir stiprina imunitetą, yra neteisinga.
„Anksčiau turėjome agresyvią reklamą, kaip mes visi, gerdami šiuos gėrimus, pasijuntame sveikesni, tačiau nepriklausomi Europos institucijos mokslininkai, išnagrinėję visus mokslinių tyrimų duomenis, konstatavo, kad tokių įrodymų nėra. Taip pat išaiškinta, kad liaupsinama geroji bakterija lactobakcillus shirota nepadeda organizmui kovoti net su paprasčiausiu peršalimu, nors taip buvo teigiama vieno gamintojo reklamoje.
Aišku, gamintojai labai nepatenkinti, vyksta pasipriešinimas. Turint omenyje, kad vien Didžiojoje Britanijoje apie 60 proc. gyventojų nuolat perka probiotinius gėrimus, jų reakcija suprantama. Tai susiję su didžiulėmis apyvartomis. Visgi reklamos jau pakeistos. Dabar teigiama, kad gėrimai gali tik padėti virškinimui, o tai reiškia, kad gali padėti, bet gali ir nepadėti“, - teigė specialistė.
Kada galima tikėti užrašais „daug skaidulų“, „mažai cukraus“ ar „vitaminų šaltinis“
Tuo tarpu skaidulinės medžiagos, kaip jau minėta, iš tiesų turi teigiamą poveikį sveikatai – jos labai naudingos žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų. Taigi apie jų buvimą produkte informuojantis gali būti vartotojui vertingas. Tiesa, norint įsitikinti, ar užrašas nemeluoja, pravartu atidžiai išstudijuoti produkto sudėtį.
Užrašas „skaidulinių medžiagų šaltinis“ ant pakuotės gali atsirasti tik tokiu atveju, jei 100 g produkto yra ne mažiau kaip 3 g skaidulinių medžiagų, užrašas „daug skaidulų“ - mažiausiai 6 proc.
Lygiai taip pat teiginys „mažai cukraus“ galimas tik tuo atveju, jei 100 g produkto jo yra ne daugiau kaip 5 g. Jeigu rašoma „be cukraus“, 100 g jo gali būti tik 0,5 g. Tuo tarpu jei ant maisto produkto atsiranda teiginys „mažai druskos“ – 100 g produkto jos turi būti ne daugiau kaip 0,12 g.
„Šiuo metu ant pieno produktų pakuočių neretai gali būti parašyta „kalcio šaltinis“. Užrašu galima pasitikėti, nes šie produktai tikrinami. Tokį teiginį galima užsirašyti, jei 100 g produkto kalcio yra mažiausiai 15 proc. rekomenduojamos paros normos. Užrašas „daug kalcio“ gali atsirasti, jei yra jau dvigubai daugiau kalcio – 30 proc. rekomenduojamos paros normos. Tas pats ir su užrašu „vitaminų šaltinis“ arba „daug vitaminų“, - aiškino pašnekovė.
DEFLI jau rašė, kad dėl vartotojų patiklumo, kaip sveikas maistas mūsų prekybos centruose gali būti parduodamas net šokoladas arba kaloringas pyragas, kuriame begalė sintetinių maisto priedų. Europos maisto saugos tarnyba bandys šią liberalią netvarką reglamentuoti griežtais teisės aktais. Jei šį siūlymą patvirtins Europos Komisija, norint užrašyti vieną ar kitą teiginį, reikės turėti griežtus mokslinius įrodymus. Be to, bus reglamentuotas medžiagos, turinčios poveikį sveikatai, kiekis.
