Jei pakeitimai bus priimti, vietoje šių baudų būtų skiriama tik piniginė bauda. Nusižengimą pakartojus, kartu su bauda gali būti taikomas įpareigojimas dalyvauti prevencinėse, gydymo ar kitokiose elgesį keičiančiose programose. Apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologe Gabija Laubner ir advokatų kontoros COBALT vyresniuoju teisininku Linu Kuprusevičiumi. Pasak pašnekovų, svarbiausias aspektas dekriminalizuojant nedidelio kiekio narkotines medžiagas yra gydymas, kuris turi būti pasiūlytas kiekvienam, turėjusiam narkotikų.
Alkoholio populiarumą po truputį išstumia psichoaktyvios medžiagos
Kaip pasakojo gydytoja G. Laubner, šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra pastebimas mažėjantis alkoholio ir didėjantis psichoaktyvių medžiagų suvartojimas. Psichoaktyvios medžiagos – ne tik narkotikai, tačiau taip pat ir legalūs preparatai, raminamieji vaistai, kuriuos įsigyti su receptu galima tiesiog vaistinėje.
Tuo metu kanapės su tetrahidrokanabinoliu (THC), tai yra turinčios svaiginantį poveikį, pasak gydytojos, yra pačios populiariausios ir jų populiarumas tik didėja. Raminamųjų vaistų vartojimas taip pat yra smarkiai didėjantis.
Tačiau dabar senieji ir visiems žinomi narkotikai po truputį iš rinkos dingsta – vietoje jų atsiranda net ir gydytojams nežinomos psichoaktyviosios medžiagos.
„Žmonės dažniausiai žino ir gali atskirti 6 psichoaktyviasias medžiagas, vadinamas šešias seses, tokias kaip kokainas, amfetaminas, metamfetaminas, LSD, ekstazė, kanapės. Tokius daugiau ar mažiau visi žinome, taip pat žinome, kaip šios medžiagos veikia, kaip gydyti, kai jų perdozuojama. Dabar jau kelerius metus visame pasaulyje pastebimas naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, dažniausiai jos pagaminamos ir sintetinamos laboratorijoje.
Bet nereikia laboratorijos įsivaizduoti kaip švarios, baltos su žmonėmis, kurie apsirengę baltais chalatais. Dažniausiai laboratorijos būna Kinijoje, kokiame nors pusrūsyje ir tikrai ne steriliomis sąlygomis įkurta dirbtuvė, kurioje tam tikros medžiagos, dažniausiai turinčios stimuliuojančių savybių, yra sumaišomos. Nei tas, kuris pagamino, nei tas, kuris vartoja, nei mes, specialistai, negalime tiksliai pasakyti, kas ten yra“, – kalbėjo RVUL gydytoja toksikologė.
Kasmet tokių medžiagų atsiranda vis naujų ir jau dabar jų skaičiuojama apie 850. Šios medžiagos pavojingos ne tik tuo, kad nė pats vartotojas tiksliai nežino, ką vartoja, bet ir tuo, kad jų neįmanoma surasti kraujyje su reagentais, mat niekas nespėja nustatyti ir pagaminti reikiamų reagentų.
„Bėgame paskui traukinį, kurio niekada nepasivejame“, – pridūrė G. Laubner.
Kurį laiką tokios medžiagos netgi būna legalios, nes, kad jos būtų nelegalios, reikia jas nustatyti, o tai padaryti ne visada pavyksta labai greitai.
Gydytoja pabrėžia, jog labai aiškiai reikia atskirti legalizavimą ir dekreminalizavimą. Pasak jos, Europos toksikologų nuomone, taip pat ir Europos narkotikų stebėsenos departamento nuomone, dekriminalizavimas pats vienas niekur nenuveda. Dekriminalizuojant tam tikrų medžiagų turėjimą, disponavimą ar vartojimą, turi būti pasiūloma alternatyva.
„Tai dažniausiai būna gydymas ar bent jau nukreipimas į priklausomybės ligų specialistą. Po pirmo karto turėtų žmogus, kuris supranta priklausomybes, turi įvertinti situaciją“, – sakė gydytoja toksikologė.
„Valstybei užtikrinome didelę dalį jaunų žmonių su teistumu jų biografijoje“
Kitas laidos pašnekovas, vyresnysis teisininkas L. Kuprusevičius pasakojo, jog visų pirma teikia pasidžiaugti prasidėjusiais svarstymais, nes projekto pateikimas pradėjo įvairių specialistų diskusijas.
„Ir, manau, tai yra raktas į kažkokį sprendimą. Pats dekreminalizavimas nieko nepakeis. Lygiai taip pat, kaip buvo kriminalizavus šią veiką. Prisiminkime, kas buvo iki 2017 metų. Tada gyvenome lygiai taip pat, kaip dabar siūlo pakeitimai. Tik 2017 metais ši veika buvo kriminalizuota, įtraukta į baudžiamąjį kodeksą. Iki tol tai buvo administracinių pažeidimų kodekse. Po kriminalizacijos niekas nepasikeitė, kaip augo šis veiksmas, taip auga. Dabar rezultatas yra toks, kad pradėjome diskutuoti, o tai yra gerai. Pritariu gydytojai, esmė turi būti gydymas.
Kriminalizavus šią veiką 2017 metais viskas plaukė pasroviui – asmuo pagaunamas, nuteisiamas, skiriama švelnesnė ar griežtesnė bausmė, ir jis paleidžiamas toliau. Apie jokį gydymą kalbos nebuvo. Labai tikiuosi, kad įstatymo projektas pradės dar daugiau diskusijų ir valstybė ras sprendimo būdų, kaip kovoti su tuo“, – kalbėjo vyresnysis teisininkas.
Pasak jo, narkotikų žalai mūsų valstybėje skiriama per mažai dėmesio ir pamatyti prevencines programas ar socialines reklamas, kokios yra skirtos rūkymui ar alkoholiui, beveik neįmanoma.
Šių pataisų priešininkai sako, kad tokios pataisos iš esmės yra tiesiog baudos perkėlimas iš vieno kodekso į kitą ir tai niekaip nesprendžia priklausomų žmonių problemos – netgi dar blogiau, siunčia žinutę visuomenei, jog mažo kiekio narkotikai nėra pavojingi.
Tačiau, pasak vyresniojo teisininko, ši žinutė priklauso nuo to, kaip ją transliuojame.
„Visi kalba apie legalizavimą – turime aiškiai pasakyti, kad niekas nesiruošia legalizuoti jokių narkotikų, nei lengvų, nei stiprių, apie tai nekalbame. 2017 metais buvo atliktas tas pats veiksmas, iš vieno kodekso perkelta į kitą. Jokios naudos tai neturėjo, išskyrus tai, kad valstybei užtikrinome didelę dalį jaunų žmonių su teistumu jų biografijoje. Tai nesumažino, nestabilizavo narkotikų vartojimo, nepadėjo asmenims, kurie pakliūna į narkotikų liūną, nepadėjo ir valstybei“, – sakė L. Kuprusevičius ir pabrėžė, kad priklausomybė yra liga, o ne kriminalinis nusikaltimas.
Kanapių poveikis dažniausiai būna ne ūmus, bet lėtinis
Kai kalbama apie narkotikų vartojimą, dažnai sakoma, kad viskas prasidėjo nuo vadinamosios žolės, kuri yra viena pagrindinių šių naujų pataisų priežasčių. Ar tikrai kelias į priklausomybę prasideda nuo kanapių ir dabar, jas dekreminalizavus, turėsime išaugusį priklausomų žmonių skaičių?
Gydytoja abejoja, kad vartojimo kiekis dar labiau padidės, mat tai nebus narkotikų legalizacija. Be to, net ir be pataisų kanapių suvartojama vis daugiau.
„Vieniems asmenims priklausomybė prasideda nuo vienų psichoaktyvių medžiagų, kitiems nuo kitų. Apskritai, apie 50 proc. jaunų žmonių pabando kanapių, bet nebūtinai jas ir toliau vartoja. Dažniausiai jas pasiūlo išbandyti draugai. Lygiai tą patį norėčiau pasakyti ir apie alkoholį, jis ir toliau išlieka viena pavojingiausių psichoaktyvių medžiagų. Beje, alkoholis yra vienintelė tokia medžiaga, kuri daugiau žalos daro visuomenei nei pačiam asmeniui“, – sakė gydytoja.
Pasak G. Laubner, nors kiekvienas atvejis individualus, tačiau į priėmimo kambarį patenka daug mažiau žmonių, vartojusių kanapių, nei vartojusių kitų psichoaktyvių medžiagų – alkoholio ar receptinių vaistų.
Labiau nei kanapės, gydytojams susirūpinimą kelia naujos psichoaktyvios medžiagos.
„Nenorėčiau pasakyti, kad nėra problemų, bet į gydymo įstaigą retai kada kreipiasi žmogus dėl ūmaus kanapių poveikio. Jei kalbame apie lėtinius pažeidimus, tai yra atminties sutrikimus, psichinės patologijos išsivystymo, suicidinius bandymus, tada taip, tokių yra“, – lėtinę kanapių žalą vardijo gydytoja.
