– Ministre, kaip apibūdintumėte dabartinę koronaviruso situaciją Lietuvoje?
– Manu, pirma mintis, kurią pasakyčiau, kad šiuo metu Lietuvoje nėra ekstremalios situacijos. Yra sergamumo augimas, taip, kaip ir didelėje dalyje, ypač vidurio Europos šalių.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Portugalijoje, Ispanijoje jau matomas ir bangos mažėjimas, o pas mus viskas juda 3–4 savaitėmis vėliau.
Dėl sergamumo tikrai neturime darbo jėgos problemų. Žiūrint į gydymo įstaigų rodiklius, kas mums yra svarbiausia, valdant pandemiją, tai reanimacijoje arba intensyvioje terapijoje būna 2–6 žmonės, reiškia turime vienaženklį skaičių. Priminsiu, 240 mums yra ta kritinė riba, kur mes sakome, kad yra didžiulė sisteminė problema.
Šiaip pacientų yra apie 90–100 – tie skaičiai svyruoja. Pacientų skaičiai yra truputį padidėję, bet normos ribose.
Svarbi žinutė, kad omikron potipiai, apie kuriuos kalbame, nėra kažkokie išskirtiniai, nėra duomenų, kad jie sukeltų kažkokias sunkias ligos formas. Taip, jie sklinda greičiau, kaip ir kiekviena viruso naujiena. Bet svarbiausi rodikliai, koks yra galutinis rezultatas, man atrodo, rodo, kad situacija tikrai valdoma, tuo labiau žinojome, kad tas ciklas toks gali būti, bet, manau, kad šiuo metu ekstremalios situacijos nėra.
– Tai galime sakyti, kad tie skaičiai – 1000 ir daugiau atvejų per parą – jūsų nebaugina?
– Jau ankstesnės bangos metu buvome susitarę, kad atvejų skaičius neturi pagrindinės žinutės. Dabar, jeigu norime kalbėti apie atvejus, žiūrint į rudenį, reikia žiūrėti į tai naujoviškai, vertinti kartu su gripu, kai kuriais atvejais netgi sumuoti, akumuliuoti tą matymą, nes jau gali būti tokių atvejų, kai žmonės serga ir tuo, ir tuo.
Bet, jeigu norime suprasti, kokia yra bendra situacija – krizinė ar ne krizinė, ekstremali ar neekstremali, išlieka tie patys rodikliai – kokia yra situacija gydymo įstaigose? Ji yra stabili.
Kas mus gali išmušti iš vėžių, tai kokia nors nauja atmaina, kuri iš esmės pakeistų žaidimo taisykles, bet šito iš esmės nėra.
– Bet dabar kalbame apie du naujus potipius. Kokie jie yra jūsų akimis?
– Kaip ir sakiau, kiekvienas pakeistas viruso veiksmas yra tam, kad jis nori išgyventi. Jis darosi vis greitesniu, bando mus apgauti, darosi vis klastingesniu. Bet faktas, kad didelė visuomenės dalis, tarkime pas mus virš 60 proc. žmonių, turi mažiausiai vieną skiepą, apie 30 proc. žmonių jau yra pasistiprinę ir sustiprinančiąja doze. Mes jau turime apie pusę tūkstančio žmonių, kurie naudojasi papildomų sustiprinančiųjų dozių galimybe. Taigi, virusas atsitrenkia ir į tam tikrą sieną, nes mes esame jau paruošę gynybines užtvaras.
Jis nori išgyventi, sugyventi kartu su mumis, bet svarbiausia, kokį jis daro mums galutinį rezultatą. Paprastai persirgimai yra lengvi. Kai kurie jų net nepastebi. Taigi svarbiausia, kas yra ligoninėse, reanimacijose. Jis gal ypatingas tuo, kad tie žmonės, kurių atvejai sunkesni, yra vyresnio amžiaus arba nepasiskiepiję.
Trys žmonės iš keturių, kurie susiduria su didesniais sunkumais šiuo metu, yra dar nepasiskiepiję. Tai kviesčiau daryti išvadas.
– Anksčiau židiniai būdavo slaugos įstaigose, ligoninėse, senelių namuose, mokyklose. Kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją – kur žmonės dažniausiai užsikrečia?
– Visą laiką viskas prasideda nuo gydymo įstaigų. Užtai, kai atšaukėme ekstremalią situaciją, viena pirmųjų mūsų rekomendacijų visoms gydymo įstaigoms buvo – tokią tvarką nustatėme, tokius įgaliojimus suteikėme, kad, jeigu pagal pacientų struktūrą ir tendencijas mato reikalą, įsivestų medicinines kaukes. Ir kai kurios gydymo įstaigos jau tai daro.
Slaugos, globos, gydymo įstaigos visą laiką yra tos vietos [kur yra židiniai].
Mokyklos dabar atostogauja. Reiškia, rudenį turėsime „pasimatuoti“, kokia yra situacija ir žiūrėti, ar reikia kažkokio testavimo, savikontrolės testų ir pan.
– Rugpjūtį jau galės skiepytis vyresni nei 60-ies žmonės. Kodėl tik jie?
– Kai buvo paskutiniai susitikimai su Europos Komisija visų Europos Sąjungos (ES) sveikatos apsaugos ministrų, aptarėme, kad labai daug skirtingų praktikų kiekvienoje šalyje ir pakvietėme Europos vaistų agentūrą (EVA) būti aktyvesne, proaktyvesne, dažniau teikti rekomendacijas – jeigu žengtų žingsnelį su tyrimais, duotų rekomendacijas, o tada mes visi horizontaliai kažką spręstume.
Dar visai neseniai turėjome žinių, kad ketvirtąją arba sustiprinančiąją antrąją dozę jau galima būtų suteikti 80+ metų žmonėms. Šią savaitę EVA jau davė žinią: žiūrėkite, kad tyrimai rodo, kad galima skiepytis ir 60+ metų žmonėms.
– Galima sakyti, kad kiekvieną rudenį mums reikės gauti po naują COVID vakcinos dozę?
– Kokia galutinė schema nusistovės, dar sunku pasakyti. Šiandien panašu į tai, bet tikrai negalime užbėgti už akių – gyvenimas, praktika turi duoti tuos atsakymus.
Bet, kai kalbame apie 60+ žmones, šiuo metu rekomendacija bus tai daryti tik pasitarus su gydytoju, kad tai būtų tik tiems, kas yra rizikos grupėse, kas turi kažkokių ligų arba jau nepriklausomai nuo amžiaus, bet turi lėtinių ligų – šiandien yra tokios rekomendacijos.
Bet taip, panašu, kad mes judame į tai, kad tai gali tapti tradiciniu rudens skiepu ir, matyt, teisingiausia būtų visas tas schemas derinti visas kartu: ar tai būtų pneumokokinė, ar gripo vakcina – visa tai daryti kartu rudenį.
– Nueinanti valstiečių valdžia labai kritikuota už tai, kad, augant užsikrėtimų skaičiams vasarą, pagaliau – rudenį, nieko nedarė ir į viską žiūrėjo pro pirštus, nors irgi sakė, kad situacija valdoma ir planas yra. Ar mes, stebėdami nors ir po nedaug augančius skaičius turime planą?
– Paimkime laikotarpį tarp pirmos ir antros bangos – tada buvo jūsų minima vasara, kaip aš suprantu. Jeigu tarp pirmos ir antros bangos mes buvome pasiruošę, tai kodėl rugsėjį, drastiškai augant skaičiams, mokyklose nebuvo testavimo?
Jeigu klausiate, ar yra planas, tai taip. Mes esame pasirūpinę testais. Yra visokių testų, priklausomai nuo to, koks būtų mastas. Turime vadinamų čiulpinukų testų, savikontrolės testų, galime mokyklose testus daryti reguliariai, galime dalinti mokiniams savaitgaliui, prieš pradedant. Tie testai nupirkti, rezervuotos sutartys.
Plius mes per 2021 metus validavome daugybę metodų: ar tai būtų kaupinių, ar kitoks.
– Bet jūs kalbate tik apie mokymosi įstaigas. O kalbant apie visą visuomenę, jeigu tie skaičiai pradeda augti, kas laukia spalį-gruodį?
– Čia ir yra pagrindiniai mūsų taškai: užtikrinti, kad ugdymo-švietimo sistema turėtų kontaktinį mokymą.
Jeigu reikėtų, galima visą laiką didinti testavimą gydymo įstaigose – ten, kur yra židiniai. Jeigu reikėtų, galima būtų sugrąžinti ir mobiliuosius punktus, kuriuose būtų vakcinacija ar testavimas. Šiandien to poreikio nėra.
Noriu pasakyti, kad visos tos schemos egzistuoja ir, priklausomai nuo poreikio, jos įsijungia.
– Ar ministerija turi konkretų planą mėnesiais, laiptelis po laiptelio augant sergamumo kreivei? Testavimo punktą įkurti per dieną nėra lengva.
– Per dieną gal ne, bet pagal tai, koks savivaldybėse ar visuomenės sveikatos organizacijose yra pasirengimas, manau, kad pakankamai greitai šitie dalykai sugrįžtų.
Priklausomai nuo situacijos gydymo įstaigose įsijungtų papildomos priemonės: arba būtų didinamas testavimas, arba būtų atidaromi mobilūs punktai pagalbai ir taip toliau, jeigu augtų pacientų skaičius gydymo įstaigose.
– Ir baisusis žodis „karantinas“?
– 240 pacientų reanimacijoje ir intensyvioje terapijoje – tai yra pagrindinis rodiklis. Prie jo mes, matyt, galėtume patekti esant visiškai naujai atmainai, visiškai netikėtam jos elgesiui. Šiandien aš nematau tokių požymių.
Aš nesu tas žmogus, kuris turėtų pasakyti: „Žiūrėkite, mūsų laukia šviesus rytojus“. Ne, mes einame į tam tikrą tamsų laiką, kuriame yra daug rūko, daug įvairių neaiškumų, bet taip – Lietuva turi specialistus, turi žmones, tie žmonės yra atsakingi, žino, kas ką turi daryti, turime pasiruošę testus, testavimo programas, testai yra nupirkti, rezervuoti.
Bet, ko mes negalime padaryti – tai tik nuo žmonių priklauso, ar jie medicinines kaukes naudos kaip ausinukus, ar kaip priemonę barzdai auginti – šito mes padaryti negalime.
– Medikai baiminasi, kad žmonės skeptiškai žiūri į bendruosius skiepus, kurie anksčiau buvo įprasti ir, kad grįš tokios jau ilgus metus nematytos ligos, kaip kokliušas, poliomielitas, tymai. Jūs tame matote problemą ir kaip ją spręsti?
– Taip. Problemą matome. Spręsti ją nėra paprasta, nes būtent skiepijimosi nuo COVID epopėja, informacijos ir dezinformacijos kova padarė poveikį. Kai kurie žmonės pavargo. Gydymo įstaigų žmonės yra pavargę, gydytojai apkrauti.
Bet šiandie pagal tyrimus žinome, kad didžiausią poveikį žmogaus apsisprendimui visą laiką daro kaimynas ir asmeninis gydytojas – ne politikas, ne žurnalistas, bet būtent mano šitie įvardinti žmonės.
– Kai prasidės protrūkiai, politikams ir medikams reikės spręsti, ką daryti. Galbūt privalomi skiepai būtų sprendinys? Ar jūs neįsivaizduojate tokio varianto?
– Man atrodo, šitas privalomų skiepų temas mes jau praėjome. Man atrodo, kad nereikia dabar užbėgti už akių. Yra pasiruošta.
Dabar didžiausia mūsų koncentracija rudeniui vėl turėtų būti į vyresnio amžiaus žmones, dar kartą mėginti juos įtikinti, nes, kaip minėjau, iš keturių trys žmonės yra nepasiskiepiję. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES būtent vyresnio amžiaus žmonės yra labiau veikiami naujų potipių.
Visą LNK laidą galite matyti čia:
