Jei ne Kauno klinikų gydytojai, šis atvejis nebūtų galėjęs šokiruoti kad ir prezidentės, įsitikinusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Dovilė Šakalienė: jos nuomone, tai vienas baisiausių akivaizdžios nepriežiūros atvejų ir norėtųsi tikėtis, kad vienas iš labai nedaugelio, bet to pasakyti negalime.
Vaikų globos namai – tarsi atskiros respublikos?
Šiaulių apygardos prokuratūra dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlikusi auditą, pranešė, kad skubiai bus sudaryta kita komisija dėl drausminės atsakomybė Ventos socialinės globos namų vadovui. Tačiau šiuo metu dėl išsekusios mergaitės, balansavusios ant gyvenimo ir mirties ribos, kaltės neprisiima nei globos namų darbuotojos, nei iki tol mergaitę stebėję medikai. Vaiko teisių gynėjai, analizuodami atvejį, atkreipė dėmesį, kad šiurkštūs vaiko teisių pažeidimai yra prastos vaiko teisių apsaugos politikos Lietuvoje pasekmė. Pasak ekspertų, mūsų šalyje per daug globos namų, kuriuose vienoje vietoje gyvena per didelis skaičius vaikų.
Paklausta, kiek tokių negalinčių apsiginti neįgalių vaikų tiesiog užgęsta kančioje ir nepriežiūroje, TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ viešėjusi žmogaus teisių ekspertė D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad nevyksta šių įstaigų nepriklausoma stebėsena, niekas jų sistemiškai netikrina, nors epizodinių tikrinimų metu, pavyzdžiui, kai į įstaigą nuvyksta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbuotojai, visada be išimties randama labai daug pažeidimų.
„Tokių neįgalių vaikučių, kuriais niekas nesirūpina, tiesiog formaliai pasižiūri į jų priežiūrą, gali būti daugiau, tačiau mes apie juos nežinome, nes nekilo skandalas. Be to, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas atiduos visą savo širdį, iš kailio nersis, kad vaikas, kuriuo jis rūpinasi, kad būti gerai, tai vis tiek negali suveikti dėl tos priežasties, kad jis rūpinasi ne vienu, ne dviem ir ne penkiais vaikais. Kai yra 200 vaikų ir maždaug toks pats skaičius personalo, negali būti jokio artimo emocinio ryšio, saugaus prieraišumo ir dėmesio.
Dabar įsivaizduokite, kad jūsų vaikelis serga sunkia liga. Gydytojai pasiūlo statyti gastrostomą, kai pilvo sienoje padaroma skylė ir į skrandį įvedamas vamzdelis, per kurį tiesiogiai maitinamas vaikas. Ir su tokia žaizda teks gyventi visą gyvenimą. Suaugusiam žmogui tai kančia, vaikui – dar sunkiau. Tačiau ar kas nors domėjosi, kad ši gastrostoma yra būtina? Gal pats vaikas jau galėtų valgyti?“ - svarstė laidos pašnekovė.
Valstybės politika skatina vaikus atiduoti į globos namus
Pasak D. Šakalienės, ankstesni tikrinimai Ventos socialinės globos namuose sukėlė rimtų įtarimų, kad čia buvo skriaudžiami vaikai su proto negalia. Jie buvo rišami tramdomaisiais marškiniais, iš jų buvo vagiamas maistas. Darbuotojai surišdavo neramesnius gyventojus, kad patys galėtų ramiai miegoti.
„Tokiuose dideliuose vaikų globos namuose Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai vaikų. Ar iš tiesų jų niekas nenorėjo? O gal niekas ir neieškojo, ar jų kas nors nori? Globėjų paieškos sistema neveikia. Jei kas nors įvaikina vaiką, jam suteikia maksimaliai artimas buvimo šeimoje sąlygas, tačiau žmonės už tai negauna jokios paramos. Jeigu jie globoja vaiką, gauna 520 Lt. Šiuo atveju biologiniai tėvai, jeigu kreiptųsi į teismą, turėtų šansą atsiimti vaiką. Jeigu įsteigiama šeimyna, už vaiką mokama 1040 Lt. Jei vaikas patenka į globos namus, kaina išauga iki 2-2,5 tūkst. Lt, jei vaikas neįgalus – iki 3 tūkst. Lt, o jei į kūdikių namus, nors visi žino, kad tai nepataisomai traumuoja vaiką, mokama 3,5-6 tūkst. Lt. Taigi valstybės politika skatina vaikus atiduoti į globos namus“, - teigė žmogaus teisių ekspertė.
Pasak jos, apie šį skandalingą atvejį visuomenė sužinojo tik todėl, kad vienas geranoriškas gydytojas tiesiai šviesiai viešai pasakė, kad kokia bebūtų negalia, negali 7 metų vaikas sverti tiek mažai. Juolab kad per keletą dienų, taikant paprasčiausias priežiūros priemones, vaiko būklė stebėtinai pagerėjo.
„Nėra ko ginčytis, kad susidūrėme su nepriežiūra. Juk vaikas turi gastrostomą. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar jis nori valgyti. Maistas jam tiesiog supilamas į skrandį. Tad kaip vaikui gali trūkti maisto ir skysčių, kai tereikia supilti maistą? Šito aš negaliu suprasti“, - piktinosi laidos viešnia.
Akmenės rajono savivaldybė gynė globos namus
DELFI primena, kad mergaitė į Kauno klinikas pateko vasario 19 d. „Kiek aš žinau, kai mergaitei pasidarė blogai su sveikata, globos namai kreipėsi į Šiaulių medikus, o vėliau – į Kauno klinikas. Tačiau noriu pabrėžti, kad kalbame apie sunkią negalią turintį vaiką. Šių vaikų svorio negalima lyginti su normalios raidos vaikais. Net ir būdama stabilios sveikatos ji sveria 8 kg. Ji yra coliukė, turi genetinę ligą. Todėl nors viskas atrodo baisiai, žmonės turi žinoti, kiek ji sveria normaliai. Jokiu būdu negalima globos namus kaltinti vaikų badinimu. Tiesiog taip nutiko, kad vaikas atsidūrė tarp vienų ir kitų medikų, kai jam nepateko maistas su zondu“, - prieš savaitę tikino Akmenės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Žiedienė.
Savivaldybės atstovės teigimu, globos namai yra periodiškai tikrinami ir nė karto nebuvo nustatyta nepriežiūra: švaru, vaikai neiššutę, be pragulų, pagal galimybes ugdomi. Ši įstaiga prižiūri negalią turinčius vaikus.
„Visa tai mes galime patvirtinti, o apie konkrečių vaikų sveikatą negalime spręsti. Mes nesame medikai ir negalime pasakyti, kaip konkretus vaikas turi būti maitinamas – per zondą ar ne“, - tikino pašnekovė.
