Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Palangos, Druskininkų, Neringos, Ignalinos, Molėtų, Zarasų ir kitų miestų ir savivaldybių paplūdimiuose šiemet organizuojama akcija “Poilsiaukite blaiviai ir saugiai”.
“Šis raginimas yra labai svarbus. Jeigu žmonės ilsėtųsi blaiviai, būtų išvengta daugumos nelaimių. Juk vandens aukomis paplūdimiuose paprastai tampa neblaivūs žmonės. Ne veltui sakoma, kad girtam ir jūra atrodo iki kelių”, - pastebėjo Valstybinės aplinkos sveikatos centro (VASC) vyriausiasis gydytojas direktoriaus pavaduotojas Zenonas Javtokas.
VASC Sveikatos mokymo biuro specialistai parengė ir atmintines, kaip reikia teikti pirmąją medicinos pagalbą paplūdimiuose. Jos bus platinamos paplūdimiuose, sveikatos mokymo organizatoriai čia rengs ir pirmosios medicinos pagalbos pamokėles poilsiautojams.
Auksinės minutės
VASC sveikatos mokymo organizatorė Vida Dubinskienė pastebėjo, kad jeigu po sunkios traumos ar nelaimingo atsitikimo nukentėjusysis pradedamas gaivinti iš karto, nelaukiant greitosios pagalbos medikų, jo tikimybė išgyventi yra dvigubai didesnė.
Nustatyta, kad, nukentėjusįjį pradėjus gaivinti ne vėliau kaip per 4 minutes nuo tos akimirkos, kai sustojo jo širdis, pavyksta išgelbėti iki 40 proc. skenduolių. Kuo greičiau pradedama gaivinti, tuo mažiau pažeidžiamos galvos smegenys.
Tačiau specialistai įsitikinę, kad tinkamai suteikti pirmąją pagalbą moka nedaug žmonių.
Dirbtinis kvėpavimas
Jeigu žmogus nekvėpuoja, jo krūtinė nesikilnoja, nesigirdi kvėpavimo, jam padėti turėtų dirbtinis kvėpavimas.
Paguldžius nukentėjusįjį ant kieto pagrindo pirmiausia reikėtų patikrinti, ar jo burnoje nėra svetimkūnių, purvo, krešulių, kuriuos reikėtų išimti. Tada nukentėjusiojo galva atlošiama, užspaudžiamos jo šnervės, dirbtinį kvėpavimą darantis asmuo giliai įkvėpęs burna apžioja nukentėjusiojo burną ir iškvepia orą, kad jo prisipildytų gaivinamojo plaučiai. Taip įpūsti oro reikia 12 kartų per minutę.
Išorinis širdies masažas
Jeigu nukentėjusysis nekvėpuoja, gali sustoti ir jo širdis. Tada būtina daryti išorinį širdies masažą.
Nukentėjusiojo krūtinę reikia spausti uždėjus delnus tarp vidurinio ir apatinio krūtinkaulio trečdalio, nelenkiant rankų per alkūnes. Spausti reikia iš viršaus žemyn apie 5 centimetrus, staigiu vidutinio stiprumo judesiu.
Po kiekvieno paspaudimo krūtinės ląstą reikia atleisti, kad į širdį pritekėtų kraujo, tačiau rankų nenuimti. Širdis ritmiškai spaudoma 60 kartų per minutę. Kas 15 paspaudimų sustojama ir įpūčiama oro iš burnos į burną.
Negalima delsti
Sveikatos mokymo specialistai primena, kad rizikos susižaloti ar būti sužalotam yra kasdien, o mokėjimas suteikti pirmąją pagalbą gali išgelbėti žmogaus gyvybę, sumažinti kančias. Todėl kiekvienas privalėtų mokėti ją teikti.
“Visi vairuotojai mėgėjai mokomi teikti pirmąją medicinos pagalbą, CDE kategorijos vairuotojai pirmosios medicinos pagalbos teikimo įgūdžius atnaujina kas trejus metus, Vidaus reikalų reikalų ministerijos, karinių komisariatų, areštinių specialistai, mokytojai - kas penkerius metus, - sakė V.Dubinskienė.
Pasak Z.Javtoko, teikti pirmąją medicinos pagalbą šalyje kasmet apmokoma apie 16 tūkst. žmonių.
Kodėl vieni pirmosios medicinos pagalbos kursus išklausiusieji drįsta padėti nelaimės ištiktam žmogui, o kiti – ne?
Būtina drąsa
“Tai lemia žmogaus charakteris, temperamentas, altruizmas ir gebėjimas įveikti baimę. Tačiau daug kas pastebi, kad kai artimąjį ištinka nelaimė, greitai sugeba atgaminti primirštas žinias ir padėti.
Juk tada delsti negalima. Užspringusiam žmogui būtina padėti per 3, klinikinės mirties ištiktam asmeniui - per 7 minutes. Per tiek laiko retai kada gali atvažiuoti greitosios pagalbos automobilis”, - sakė V.Dubinskienė.
Birželio mėnesį teikti pirmąją medinos pagalbą ji mokė Seimo narius ir keliolikos Vilniaus miesto ir rajono mokyklų pedagogus bei mokinius.
Užsienio šalyse pirmosios pagalbos teikimo mokymui skiriamas ypač didelis dėmesys. Pavyzdžiui, Vokietijoje mokyti teikti pirmąją pagalbą pradedama jau ikimokyklinėse įstaigose.
