Karštomis dienomis taip pat patariama atsisakyti įvairių biskvitinių gaminių, perteptų kremais pyragėlių, tortų. Nereikėtų piktnaudžiauti ir ledais, kurie be kita ko gali tapti puikia terpe bakterijoms daugintis.
Kalorijų bombos
„Ledų kaloringumas labai skiriasi, priklauso nuo sudėties. Pavyzdžiui, sušaldytų vaisių sulčių, vadinamojo šerbeto porcijos kaloringumas gali siekti 50 kilokalorijų, o didelės porcijos riebių ledų – ir 200 ar net 300 kilokalorijų. Tiek turi plombyras, ledai su glaistais, riešutais, karamele. Tokie ledai gaivina, bet ir tukina“, - atkreipė dėmesį specialistė.
Ledus gydytoja dietologė vadino ne maistu, o desertu. „Nieko tokio jei kurią dieną pietus pakeisime porcija ledų, tačiau nuolat tai darant, ypač vaikams, susiformuoja neteisingi maitinimosi įpročiai. Jeigu kelias savaites jiems pirksime ir pirksime ledų, jie jų ir atvėsus norės vietoje visavertiško maisto“, - įspėjo J. Dobrovolskienė, pridurdama, jog maksimali ledų dienos norma žmogui – dvi porcijos. Tiek visiškai pakanka ir vaikams.
Svarbiau malšinti troškulį
Tokiu, oru, kaip dabar, gydytojos nuomone, suaugusiems žmonėms galima iš viso atsisakyti karšto maisto. „Organizmas ir pats labiau nori skysčių, nes dirba didelį darbą – vėsinasi. Todėl svarbiau už maistą yra kompensuoti skysčius, kurių per karščius netenka organizmas“, - sakė DELFI pašnekovė.
Šiltos troškintos daržovės, J. Dobrovolskienės žodžiais – gerai. Tačiau kai kalbame apie karštus pietus mes paprastai turime omenyje mėsos patiekalus, kepsnius, kurie karštmečiu tik apsunkina.
„Tokius pietus geriau paversti šaltu, greit pagaminamu užkandžiu. Tačiau to nereikėtų taikyti mažamečiams vaikams, kurie turėtų maitintis įprastai“, - pabrėžė specialistė.
Produktai – tabu
Dirbantiems laukuose gal ir nepakenks lašiniai su daržovėmis ir duona, tačiau sėdintiems biuruose nereikia tiek kalorijų.
Paklausta apie alkoholį, gydytoja dietologė nebuvo prieš taurę balto vandeniu skiesto vyno – atsigaivinimui vakare. „Tačiau stiprius alkoholinius gėrimus per karščius reikėtų pamiršti, nes tai – papildoma apkrova organizmui, tuščios kalorijos, žala nervų sistemai, nes ir taip per tvankumą galva ūžia kaip avilys, tad dar pavartoti alkoholio būtų tikrai neprotinga“, - sakė DELFI pašnekovė.
Kiek kalorijų slypi skirtinguose gėrimuose
Kaip pripažįsta dietologai, lengvabūdiškas gėrimų vartojimas tik iš pirmo žvilgsnio nekaltas. Kai kurių gėrimų kaloringumas gali prilygti geriems pietums.
DELFI palygino, kiek kilokalorijų slepiasi paprastoje saldintoje kavoje, brendyje ir kituose skysčiuose. O kad būtų galima akivaizdžiai tuo įsitikinti – padarė eksperimentą: pamatavo, kokį stiklinės kiekį užima skirtingo kaloringumo gėrimai.
Kokie vaisiai tinkamiausi?
Vaisiai neatstoja vandens, tačiau jie papildo organizmo skysčių poreikį. Antra vertus, jie maistingi, taigi, turi kalorijų. „Patys saldžiausi – vynuogės, bananai – ne malšina, o sukelia troškulį, todėl jų reikėtų vartoti saikingai“, - patarė J. Dobrovolskienė.
Arbūzas, gydytojos dietologės žodžiais, saldus, bet turintis labai daug vandens, todėl tinkamas valgyti karštą dieną. Taip pat tinkami obuoliai, slyvos, melionai, kiti sultingi vaisiai, daržovės.
100 gramų pieniško šokolado kaloringumu atitinka 950 g obuolių, 2 kg greipfrutų, 1,6 kg apelsinų, 700 g vynuogių, 860 g bananų, 1 kg kivių, 3,3 kg arbūzo, 3,1 kg meliono, 1 kg kriaušių ir tiek pat slyvų.
Kaloringumo varžybų rekordininkas
Taigi koloringumo varžybų rekordininkas – arbūzas. Pieniško šokolado plytelę atitinka net 3,3 kg šios daržovės. Kiek mažiau - 500 kalorijų „užimančio“ meliono - 3,1 kg. Trečioje mažiausiai kaloringų vaisių vietoje – greipfrutai. 500 kalorijų gautume suvalgę 2 kg šio vaisiaus.
Kaloringiausios eksperimento dalyvės – vynuogės, kiek mažiau kalorijų turi bananas, dar mažiau – 3 vietoje – obuoliai.
Kriaušės, slyvos, kiviai ir apelsinai pasirodė vidutiniškai.
