Pakeitimais bus atsisakoma šiuo metu galiojančio jaunesniojo ir vyresniojo gydytojo rezidento statusų, ribojančių rezidentų darbo užmokesčio augimą, vietoje jų nustatant rezidentūros studijų metų bazinio darbo užmokesčio koeficientą, didėjantį atsižvelgiant į įgyjamas profesines kompetencijas. Tai reiškia, jog darbo užmokesčio koeficientas augs kiekvienais rezidentūros studijų metais, ne vieną kartą per visą šių studijų laikotarpį, kuomet iš jaunesniojo rezidento tampama vyresniuoju – tokia sistema galioja šiuo metu.
Gydytojo rezidento bazinis (tarifinis) darbo užmokestis būtų apskaičiuojamas bazinio darbo užmokesčio koeficiento žemutinę ribą nustatant ties 2,55 ir nurodytą koeficientą dauginant iš praėjusių metų minimalios mėnesinės algos dydžio. Taip pat gydytojai rezidentai, kaip svarbi sveikatos priežiūros specialistų bendruomenės dalis, įgis galimybę dalyvauti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties derybose.
Kita naujovė – apibrėžiamas rezidentūros bazių prisidėjimas prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio, kuris nuo 2023 m. siektų ne mažiau 1 proc. ir kasmet nuosekliai didėtų, nuo 2027 m. siekdamas ne mažiau 5 proc. Numatoma, kad tai taptų prielaida keistis nusistovėjusiai praktikai, gydytojus rezidentus tapatinančiai su nemokama darbo jėga – rezidentūros bazės įsivertintų tikruosius jaunų specialistų poreikius, o nesančios didmiesčiuose galėtų sėkmingiau dėl jų konkuruoti. Sumažėjus gydytojų trūkumui, o kartu ir paslaugų laukimo eilei regionuose, naudą pajustų ir pacientai.
Dar vienas pakeitimas, taip pat prisidėsiantis prie didesnio rezidentūros bazių konkurencingumo ir tolygesnio rezidentų pasiskirstymo Lietuvoje, yra apibrėžiamos gydytojo rezidento vadovo ir gydytojo rezidento mentoriaus sąvokos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydymo įstaigos negali tapti rezidentūros bazėmis, jeigu neturi rezidentų vadovų – specialistų, dirbančių universitetuose. Pakeitimai leistų rezidentūros bazėmis tapti įstaigoms, turinčioms gydytojo rezidento mentoriaus funkcijas atliekančių specialistų – nebūtinai dirbančių universitete, tačiau turinčių pakankamas edukacines kompetencijas.
Medicinos praktikos ir Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymų pakeitimai, pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos, buvo aptarti ir išgryninti darbo grupėje su Jaunųjų gydytojų asociacijos, Valstybinės ligonių kasos, sveikatos priežiūros specialistus rengiančių universitetų atstovais.
