„Vyresniems liko tik numirti“

Pagrindinė į piketą prie SAM susirinkusiųjų akcentuota problema, jog dauguma medikamentų sergantiems cukriniu diabetu kompensuojami tik iki 24 metų. Vyresniems žmonėms gydymą tenka padengti iš savo lėšų, todėl neretai tenka dirbti keliose darbovietėse, pagalbos prašyti kitų šeimos narių ar net ieškoti išeičių juodojoje rinkoje.

„Aš jau nebesvajoju apie jokį sensorių, kuris nuolat kontroliuoja gliukozės kiekį, bet labai norėčiau, kad valstybė bent prisidėtų prie naujų vaistų. Jų gausu internete, o mes jų visai negauname. Antro tipo diabetu sergu 16 metų, manau, kad tai nuo streso, juk gražiausius gyvenimo metus atidaviau sunkiam darbui. Visą gyvenimą dirbau dėstytoja, mokytoja, o vaistų sau leisti naujų negaliu. Aš džiaugiuosi, kad bent iki 24 metų ir nėščiosios gauna kompensacijas, o vyresniems liko tik numirti“, – kalbėjo S. Matkeviečienė.

Pasak piketo organizatoriaus Jurgio Tomaševičiaus, valstybė ne tik nepadeda įsigyti būtinų gydymui prekių, bet ir skatina juodąją rinką, mat daugumos preparatų negalima nusipirkti Lietuvoje. Dėl to tenka padėti giminėms ir draugams Anglijoje – apeinant įstatymus siųsti gydymo priemones ligoniui į Lietuvą.

„Mes neprašome 100 proc. kompensacijos, padėkite bent vienu procentu, leiskite mums pirkti Lietuvoje tas priemones, be kurių negalime gyventi. Kitos Europos šalys seniai visiems diabetikams jas kompensuoja atsižvelgdami į gydytojo rekomendacijas. Ministerija nebando pritraukti naujovių, o atvirkščiai – atstumia jas. Noriu gyventi Lietuvoje, čia auginti vaikus, mokėti mokesčius, bet to tiesiog negaliu. Siunčiuosi medikamentus iš Anglijos apeidamas visokius įstatymus, nes nėra kito kelio. Aš nežinau, ką man vaikams pasakyti, kiek jų tėtis dar gyvens?“ – apmaudą liejo J. Tomaševičius.

Ligos komplikacijos valstybei brangesnės nei gydymas

Sukdami simbolinę rodyklę, kurios vienoje pusėje padedančios išgyventi gydymo priemonės, o kitoje – ligos komplikacijos, piketo dalyviai klausė ministerijos, kodėl būtini medikamentai kompensuojami tik nedidelei žmonių grupei.

„Diabetu sergantis žmogus per dieną priima 180 sprendimų daugiau nei nesergantis. Ir visi tie sprendimai gali nulemti mirtį arba gyvenimą. Kodėl ministerija vieniems kompensuoja, o kitus išvaro dirbti ir gydymą apmokėti iš savo pinigų? Mano vaikas gauna 50 eurų iš valstybės, kaip galvojate, kur jie išleidžiami? Mano gydymui“, – sakė J. Tomaševičius.

Pikete dalyvavęs Vytautas mano, kad tokia kompensacijų tvarka kiršina diabetu sergančius žmones tarpusavyje.

„Ministerija nevykdo jokių pokyčių nuo 2000 metų, kai prasidėjo žmonių išskirstymas į amžiaus grupes: kuriems reikia medikamentų ir kuriems nereikia. Šitas ministras atėjęs nepagerino gydymo galimybių visiems diabetikams, padėjo tik vienai amžiaus grupei, iki 24 metų. Nuo 24 metų dauguma kompensacijų baigiasi ir žmonės turi viską pirkti patys. Mokantys mokesčius žmonės sau būtinus vaistus turi padengti iš savo lėšų, todėl mums tenka dirbti dviejuose darbuose, nes iš vieno atlyginimo reikia užmokėti už gydymą“, – kalbėjo piketo dalyvis Vytautas.

Vytautas

Pasak jo, tinkamai negydant diabeto, įvyksta didžiulės komplikacijos, kurios vėliau valstybei kainuoja žymiai brangiau, nei kainuotų gydymas: „Kodėl kompensuojama iki 24 metų – nėra jokių mokslinių argumentų, nes diabeto progresavimas gali būti tik sustabdytas, jis neišgydomas“.

Padėti apmokėti gydymą tenka šeimos nariams

Vytautas sako, kad pagrindinis cukriniu diabetu sergančių žmonių prašymas yra sėsti prie derybų stalo kartu su visomis amžiaus grupėmis ir pasikalbėti.

„Kaip sergančio diabetu žmogaus vaikai, kurie vieną dieną liks be tėvo, nes jam pritrūko medikamentų? Be to, Lietuvoje dėl to veikia didelė juodoji rinka, kuri prekiauja medikamentais, nes kitos išeities ligoniui nėra. Rašiau ministerijai laiškus, jie man atsakė, palinksėjo galvomis, pasakė, kad kažką bando daryti, aš pats jiems buvau nurodęs būdus, kaip galima pagerinti situaciją. Bet niekas nepasikeitė“, – problemas dėstė Vytautas.

Laima Tomoševičienė

Sūnų diabetiką užauginusi Laima Tomaševičienė sako, kad jam per mėnesį iš savo kišenės reikia sumokėti daugiau nei 200 eurų, kad galėtų nusipirkti būtinų preparatų. Todėl padėti tenka ir šeimos nariams.

Gabrielė, diabetu sergančiojo žmona, pritaria, jog būtinoms priemonėms tenka išleisti daug šeimos lėšų.

„Pirmo tipo diabetikui per dieną suteikiama 2,5 juostelės, kai jis turi matuotis gliukozę prieš valgį ir po valgio. Ir ši juostelė neparodo, gliukozė kyla ar krinta, nors tokią galimybę suteikia sensorius. Jis padeda priimti teisingą sprendimą ir užkerta kelią komplikacijoms. Perkant pagrindinį paketą iš Jungtinės Karalystės, kuriame yra 3 sensoriai, jų užtenka 10 dienų, žmogus sumoka 200 eurų. To valstybė visiškai nekompensuoja. Iki 24 metų gyvenai su insulino pompa, o vėliau ją tiesiog atima iš tavęs, ką tada daryti? Pasijauti toks nurašytas, juk vis tiek nori dirbti, integruotis į visuomenę, auginti vaikus ir gyventi čia, bet nežinai, kaip tą padaryti, nes nėra galimybių“, – pasakojo Gabrielė.

Gabrielė

Į piketą atėjusi SAM viceministrė Kristina Garuolienė kvietė susirinkusiuosius užeiti į ministeriją ir pasikalbėti, tačiau pritarimo šiam pasiūlymui nesulaukė.

„Visi suprantame, kad vaikas yra augantis organizmas ir jam užaugti sveikam ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys visada skiria daugiau dėmesio. Kad vaikas užaugtų sveiku suaugusiuoju. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vaikai yra prioritetizuojami. Ir visa kas geriausia, visos naujausios, inovatyviausios technologijos, kurios gali padėti, visos valstybės daro, kad pirmiausia tai suteiktų vaikams “,– į klausimą, kodėl gydymas kompensuojamas tik iki 24 metų, atsakė K. Garuolienė.

„O po 24 metų bus galima numirti?“ – klausė vienas iš piketo dalyvių.

Ministerija teigia, kad galimybių ieško nuolat

„Siekdama, kad cukriniu diabetu sergantys pacientai kuo greičiau gautų šiuolaikinę kvalifikuotą medicinos pagalbą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuolat ieško galimybių užtikrinti vis didesnį vaistų, skirtų cukriniam diabetui gydyti, ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumą, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius pagal jo sveikatos būklę“, – rašoma pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, per šiuos ir praėjusius metus pavyko pasiekti, kad visų ligų atvejais vaistai būtų kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 100 procentų, tarp jų – ir sergantiesiems cukriniu diabetu.

„Cukrinis diabetas – klastinga liga, reikalaujanti ne tik didelių fizinių, dvasinių jėgų, bet ir finansinių išteklių. Puikiai tai suprantame, tad per pastaruosius trejus metus mūsų visų bendromis pastangomis kasmet pradedama kompensuoti vis daugiau naujų inovatyvių vaistų, skirtų šiai ligai gydyti. Vis labiau prieinamos ir modernios priemonės. Pavyzdžiui, gyventojams kompensuojama ne tik paprastų, bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Stebime tendencijas, kad insulino pompos nuoma domina vis daugiau žmonių. Vien galimybė išleisti vaiką į mokyklą, nesibaiminant, kad staiga dėl cukraus svyravimų įvyks katastrofa ir nebus laiku tinkamai sureaguota, ar pagaliau galimybė naktį ramiai išsimiegoti visai šeimai, yra aukso vertės. Tik susidūrę su tuo žmonės supras insulino pompų nuomos naudą. Be to, šiuo metu speciali komisija svarsto klausimus dėl dar 6 naujų vaistų kompensavimo“, – sako ministras A. Veryga.

Šiuo metu vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP) kompensuojami maždaug tūkstančiui vaikų ir beveik 124,5 tūkstančių suaugusiųjų, sergančių diabetu.

Pranešime taip pat rašoma, jog vien praėjusiais metais cukriniam diabetui gydyti skirtiems vaistams ir MPP kompensuoti buvo skirta apie 23,2 mln. eurų. Iš jų 12,5 mln. eurų – išlaidos insulinams, 6,6 mln. eurų – gliukozės kiekį kraujyje reguliuojantiems vaistams, 3,6 mln. eurų – diagnostinėms juostelėms gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, pusė mln. eurų – insulino pompos keičiamųjų dalių komplektams. Tai sudaro maždaug dešimtadalį visų PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP.

„Taip pat aktualu paminėti, kad 100 procentų kompensuojama ne tik paprastų (be glikemijos duomenų įvertinimo, naudojant diagnostines juosteles gliukozės kiekiui nustatyti, funkcijos), bet ir išmaniųjų pompų nuoma. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, galimybe išsinuomoti insulino pompas PSDF lėšomis nuo 2018 metų liepos mėnesio jau pasinaudojo 448 pacientai, iš jų apie 214 žmonių gavo išmaniąsias insulino pompas“, – rašoma pranešime.

SAM pastangomis, kitų metų pradžioje numatyta išspręsti klausimus dėl insulino pompų ir keičiamųjų dalių kompensavimo vyresniems nei 24 metų amžiaus žmonėms, glikemijos kontrolei skirtų juostelių skaičiaus padidinimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, insulino adatų kompensavimo ir suaugusiesiems, insulino pompų skyrimo pacientams po inkstų transplantacijos.

Pasak SAM, sudaryta taryba, kurios uždavinys – stebėti cukrinio diabeto profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Iki kitų metų birželio ji turės parengti sveikatos priežiūros paslaugų žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, prieinamumo ir kokybės rodiklių sąrašą, pagal šiuos rodiklius kasmet vertinti cukrinio diabeto profilaktikos ir kontrolės organizavimo kokybę bei teikti pasiūlymus, kaip tobulinti šios ligos profilaktiką bei gydymą.

„Deja, ne visos priemonės, galinčios palengvinti cukrinio diabeto naštą, yra lengvai išsprendžiamos. Pavyzdžiui, SAM, siekdama pagerinti cukrinio diabeto gydymo kontrolę, kreipėsi į gliukozės jutiklių, nepriklausančių nuo insulino pompos, gamintoją, prašydama tiekti Lietuvos rinkai šią prekę. Tačiau gamintojas informavo, kad šios priemonės gamyba Europoje yra ribota, todėl neįsipareigojo jos tiekti Lietuvai“, – rašoma SAM pranešime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (149)