Kodėl Lietuvos pacientai naujus vaistus gauna vieni paskutiniųjų Europoje ir kodėl susirgus vėžiu norint gauti tinkamą gydymą lietuviams kartais reikia krapštyti tūkstančius ir savo kišenės – apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjome su gydytoja onkologe chemoterapeute docente Birute Brasiūniene, POLA prezidentu Gediminu Žižiu, Vėžio gydymo paramos fondo direktore Aurelija Juškevičiene ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininku Gyčiu Andrulioniu.
Dėl vaistų parduoda nekilnojamąjį turtą, gyvulius, automobilius
A. Juškevičienė pasakoja, kad mintis įkurti fondą kilo dėl to, jog susirinko grupė žmonių, turinčių įvairią patirtį ir galinčių padėti sergantiesiems. Fondas dirba neatlygintinai ir per metus padeda maždaug iki 10 žmonių.
„Mūsų fonas remia tuos žmones, kuriems reikia inovatyvių vaistų, registruotų Europos Sąjungoje, bet Lietuvoje nekompensuojamų“, – kalbėjo A. Juškevičienė.
Pasak pašnekovės, kai kuriems pacientams situacija tampa tragiška, kai padėti gali tik nekompensuojami nauji vaistai. Jie gali būti itin brangūs, kainuoti dešimtimis tūkstančių eurų.
„Yra žmonės, kurie dėl to parduoda nekilnojamąjį turtą, gyvulius, automobilius, ima paskolas. Mes stengiamės tokiose situacijose gelbėti“, – sakė A. Juškevičienė.
Ligonis klausia, kas toliau, o toliau kompensuojamųjų vaistų nebėra
Doc. B. Brasiūnienė teigė, kad nors kasmet kompensuojamųjų vaistų sąrašas pasipildo, priešvėžinių vaistų neužtenka, be to, visi procesai užtrunka itin ilgai.
„Esame inovatyvių vaistų prieinamumo visose lentelių apačiose Europoje. Tai labai liūdna. Kasdien tiek aš, tiek mano kolegos turime daug situacijų, kai sėdi prieš ligonį, jis klausia, kas toliau, o toliau kompensuojamųjų vaistų nebėra. Nors Europos Sąjungoje tai pačiai indikacijai dar yra patvirtintų vaistų. Ši problema tikrai yra ir kuo toliau, tuo dažniau su ja susidursime.
Prognozės yra tokios, kad po 20 metų vėžiu sergamumas padidės 21 proc. Jau dabar žinome, kad klinikinių tyrimų vaistų kasmet vis tūkstančiu yra daugiau. Turime ruoštis tiek sergančiųjų didesniam kiekiui, tiek vaistų naujų atėjimui, tiek personalizuotai medicinai, kai gydymas bus pagal tam tikrą mutaciją“, – sakė gydytoja.
Tačiau tam, kad būtų įmanomas gydymas pagal tam tikrą mutaciją, reikės kompensuojamųjų vaistų, taip pat mutacijos nustatymo procedūrų. Gydytoja pasakoja, kad gydymas skirstomas pagal molekulinį tipą.
„Kas iš to, kad gydymą, pavyzdžiui, chemoterapiją, turime, gydymas prieinamas, tačiau molekuliniai tyrimai nekompensuojami“, – kalbėjo doc. B. Brasiūnienė.
Pasak pašnekovės, jei gydymas nekompensuojamas, pacientams jį gauti bandoma kitais būdais. Pavyzdžiui, įtraukus juos į klinikinius tyrimus, pacientų paramos programas.
„Iš tiesų, labai liūdnos situacijos, kai pacientams tenka kažką parduoti, apie jas girdime. Tai labai nepuošia mūsų šitos diskusijos, kad pacientas, turintis mirtiną ligą, jis sirgdamas turi ieškoti vaistų“, – sakė doc. B. Brasiūnienė.
„Čia yra tiesiog aplaidumas“
POLA prezidentas Gediminas Žižys paminėjo, kad palyginus su Europa, dėl naujų vaistų patvirtinimo esame vieni paskutiniųjų. Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje jau formuojasi teismų praktika, pagal kurią ligonių kasoms teko apmokėti pacientams dešimtis tūkstančių eurų už gydymą, kai žmonės pirkosi vaistus iš savo kišenės.
„Pacientai yra laimėję teismus prieš ligonių kasą. Tikiuosi, kad tai įgaus didesnę praktiką. Arba valstybė, konkrečiai, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos turės imtis pokyčių.
Reikėtų atsakyti į klausimą, ar tikrai mums reikalingas dar papildomas vaistų vertinimas Lietuvoje, kai jie jau įvertinti Europos tarnybų, visos kitos šalys tuos vaistus naudoja jau ne vienerius metus, o mes, būdami viso proceso uodegoje, dar turime laukti kelerius metus, kol čia jie bus įvertinti“, – sakė G. Žižys.
POLA prezidentas priminė, kad VVKT kurį laiką nė neturėjo pakankamai darbuotojų vaistų vertinimo darbui.
„Tai klausykit, kas čia yra? Čia yra tiesiog aplaidumas. Tos problemos nematė ministras, nematė Seimo sveikatos reikalų komitetas, tokie atvejai yra absurdiški. Pacientai turėtų daug aktyviau reaguoti į tokius dalykus. […] Dar labai abejočiau, ar išvis reikalinga šita [VVKT] tarnyba“, – pykčio neslėpė G. Žižys.
Pasak VVKT, problema jau išspręsta
VVKT viršininkas G. Andrulionis teigia, kad problema yra kompleksinė ir „keli dalykai suplakami į vieną“.
Visų pirma, pasak G. Andrulionio, kai nauji vaistai registruojami Europos Sąjungoje, visi jais gali pradėti prekiauti. Tačiau papildomas tikrinimas Lietuvoje yra tam, kad būtų atrinkti efektyviausi vaistai.
„Ar gali Lietuva visus vaistus, kurie užregistruojami, kompensuoti, tai atsakymas – ne, nėra tokių finansinių resursų. Mechanizmas tam ir buvo sukurtas, kad būtų atrinkti efektyviausi ir geriausiai veikiantys vaistai. Dėl to buvo nustatytas papildomas vertinimas Lietuvoje. Ypač vertinama, kokį efektą vaistas duoda palyginus su kitu prieinamu gydymu, ar verta už vaistą tiek mokėti“, – sakė G. Andrulionis.
Šiuo metu VVKT nagrinėja 20 paraiškų dėl vaistinių preparatų.
„Taip, buvo problemų, bet jos išspręstos, rasti specialistai ir tas traukinys kaip reikiant įsibėgėjęs. Ne visi vaistai, laukiantys įvertinimo, yra labai geri, ne visi duoda reikiamą efektą“, – kalbėjo pašnekovas. Tad, pasak jo, problemos dėl ilgo vaistų vertinimo nebėra, o visi vertinimo procesai jau supaprastinti.
G. Žižys nesutinka su tokia pozicija ir sako, kad ne tarnyba turėtų tikrinti visus vaistus, o gydytojai nuspręsti, kuriuos vaistus verta tikrinti.
A. Juškevičienė, daug metų besidominti šia problema, sako, kad tokias pat frazes iš valdžios girdi nuolat.
„Kad procesai paprastinami ir kad viskas bus gerai, girdžiu jau 20 metų. Šiuo metu laukia apie 70 paraiškų, tai pagal dabartinius greičius maždaug per 6 metus jos gali būti peržiūrėtos. Pirmiausia reikia atsisakyti perteklinio vertinimo. Niekas nekalba apie visų vaistų kompensavimą, reikia žiūrėti į individualų paciento atvejį. Antra, žiūrėti, ar vaistai tikrai padeda. Kitose valstybėse, jei vaistai efektyvūs, moka valstybė. Jei ne, moka gamintojas.
Yra centralizuoti pirkimai. Bet per 20 metų nesu susidūrusi su tuo, kad kažkas patikrintų vaistų efektyvumą“, – pasiūlymus vardijo A. Juškevičienė.
Tačiau, pasak G. Andrulionio, pastaruoju metu vertinimo sistema pagerėjo, o ir stebuklingų vaistų tarp naujų paraiškų tikrai nėra tiek daug.
„Yra buvę atvejų, kai mums išsiuntus pastabas, registruotos farmacinės kompanijos atsiima paraiškas, prašo sustabdyti, nekompensuoti. Tai tik patvirtina, kad nėra jie stebuklingi ir vertinimas yra labai reikalingas“, – sakė G. Andriulionis.
