Tokios amerikiečių atlikto tyrimo išvados skelbiamos sausio 21 dieną žurnale „Cancer Research“ publikuotame straipsnyje, praneša news.uchicago.edu.
Tai pirmas toks tyrimas, kai pasitelkus gyvūnus buvo pademonstruotas tiesioginis fragmentinio miego poveikis auglio augimui bei invaziškumui. Be to, jis atskleidė biologinį mechanizmą, kuris galėtų pasitarnauti kaip galimas gydymo planas.
„Tai ne auglys, tai imuninė sistema, - sakė tyrimo vadovas Davidas Gozalis, vadovaujantis Čikagos universiteto Comerio vaikų ligoninės pediatrijos skyriui. - Fragmentinis miegas pakeičia imuninės sistemos reakciją į vėžį taip, kad liga tampa agresyvesnė“.
„Laimei, mūsų tyrimas taip pat nurodo galimą vaistų taikinį, - sakė specialistas. - TLR receptorius 4, biologinis pranešėjas, padeda kontroliuoti įgimtos imuninės sistemos aktyvavimą. Atrodo, kad tai yra sutrikusio miego,skatinančio vėžį, poveikio ramstis. Fragmentinio miego poveikis, į kurį buvome sutelkę dėmesį, šio baltymo neturinčioms pelėms nepasireiškė“.
Miego apnėjos pasekmes puikiai išmanantis D. Gozalis atkreipė dėmesį, kad dviejuose naujausiuose tyrimuose apnėja buvo susieta su mirtingumu nuo vėžio. Tad jis kartu su kolegomis iš Čikagos universiteto bei Luisvilio universiteto sugalvojo visą seriją eksperimentų, įvertinančių sutrikusio miego poveikį vėžiui.
Mokslininkai panaudojo peles, kurios buvo laikomos nedidelėmis grupėmis. Dienos metu, kai pelės paprastai miega, kas dvi minutes pusėje narvų judėdavo motorizuotas šepetėlis, priversdavęs ten esančius graužikus pabusti ir vėl paskui užmigti. Likusių pelių miegas nebuvo trikdomas.
Po septynių tokioje aplinkoje praleistų dienų abiejų grupių pelėms buvo suleista vieno iš dviejų auglio tipų (TC-1 arba 3LLC) ląstelių. Visoms pelėms per devynias-dvylika dienų išsivystė apčiuopiami navikai. Praėjus keturioms savaitėms po skiepijimo mokslininkai įvertino susiformavusius navikus.
Jie nustatė, kad fragmentiškai miegojusių pelių augliai, lyginant su normaliai miegojusiais graužikais, yra du kartus didesni ir tai galioja abiem auglio tipams. Tolesnis eksperimentas parodė, kad kai naviko ląstelės buvo suleistos į šlaunies raumenį, kas turėtų padėti sutvardyti augimą, pirmosios grupės pelių navikai tapo kur kas agresyvesni ir išplito į aplinkinius audinius.
„Tokioje situacijoje navikai paprastai įrėminami aplinkinių audinių kapsulėje, tarsi rande, - toliau aiškina D. Gozalis. - Jie sudaro sritis su aiškiai nustatyta riba tarp vėžinių ir normalių audinių. Tačiau fragmentiškai miegojusiu pelių navikai buvo kur kas labiau invaziniai. Jie prasibrovė per kapsulę. Jie perėjo į į raumenis, į kaulą“.
