Gyvenimą išbalansavo dukters diagnozė – vėžys

„Mano istorija ne iš tų, kad rijau, rijau ir vieną dieną išsigandau vaizdo veidrodyje. Aktyvus gyvenimo būdas, sportas, sveika mityba visada buvo mano gyvenimo dalis. Prieš pirmąjį nėštumą svėriau 58-60 kg. Tobulas svoris. Nors daugeliui moteriškos lyties atstovių nebūna taip, kad viskas tenkintų, aš jaučiausi laiminga ir patenkinta savimi. Drabužių parduotuvėse niekada neturėdavau problemų: viskas tinka, viskas krenta gražiai. Figūros pokyčiai prasidėjo pastojus, tačiau iki 8 mėnesio buvau priaugusi vos 6 kg – gydytoja net sunerimusi buvo, kad per mažai. Tačiau 9-to mėnesio pradžioje sutriko inkstų veikla. Savaitę teko gulėti ligoninėje – išėjau iš jos priaugusi 15 kg. Nors gydytojai dar prognozavo 3 savaites nėštumo, mano „stebuklas“ pasibeldė jau kitą dieną. Išleido namo su mažyle po 2 parų. Lyg ir viskas būtų buvę gerai, jei ne komplikacijos. Teko grįžti į ligoninę ir po gimdymo numesti 11 kg grįžo atgal.

Visas šis priaugtas „turtas“ nukrito dukrytei skaičiuojant trečius metukus. Labai stengiausi ir pasiekiau pradinį rezultatą. Tuomet, matyt, atsipalaidavau. Gal pavargau, o gal tikėjausi, kad jau viskas taip lengvai ir bus, tad nejučia svoris išaugo iki 72 kg. Kai pradėjau nebetilpti į drabužius, sunerimau. Užsirašiau į aerobiką. Po mėnesio numečiau 4 kg. Patenkinta rezultatu nusipirkau lanką mankštai prie televizoriaus, bet teko jį greitai paslėpti, nes vėl tapau nėščia. Pirmus penkis mėnesius svoris netgi krito, o gimdymo dieną svėriau 76 kg. Pagimdžiusi 9 kg netekau“, - pasakojo moteris.

Taigi viskas kaip ir būtų gerai, tačiau vyresnė Dovilės dukrelė susirgo kraujo vėžiu – ūmine limfoblastine leukemija.

„Rodos, laikiausi tvirtai. Juk jei verkčiau, mano mergytė būtų taip pat palūžusi. Vis dėlto, nors dukrytei stengiausi visada šypsotis, viduje labai išgyvenau. Tikriausiai tai dar blogiau nei išsiverkti, išsirėkti ir nelaikyti skausmo širdyje. Laimė, mano vyras tuo metu metams pasiėmė tėvystės atostogas, kitaip niekaip nebūtume sugebėję pasirūpinti abiem vaikais. Netoli ligoninės nuomojome butą, kad pamainomis galėtume būti tai su vienu, tai su kitu vaiku. Kadangi gyvenome netoli, po procedūrų mus išleisdavo namo. Gydymas davė rezultatų. Tikriausiai didžiausias vaistas sesei buvo brolis. Regis, sesutė neturėjo kitų rūpestėlių, kaip tik suktis apie naują šeimos narį. Situacijai gerėjant pradėjau ir aš rūpintis savimi. Dėl mažo fizinio aktyvumo ir prastos mitybos, praėjus po gimdymo trims mėnesiams svėriau 82 kg. Pagal galimybes pradėjau sportuoti. Tačiau turėjęs kristi svoris augo. Nepadėjo niekas – nei sportas, nei sveika mityba“, - prisiminė pašnekovė.

Nors gėrė vaistus, svoris artėjo prie 100 kg ribos

Dėl nugaros skausmų Dovilė apsilankė pas gydytoją, o jis, nė neapžiūrėjęs, pareiškė, kad jei moteris sulieknės, skausmai liausis.

„Daktaro žodžiai buvo tiesmuki: „Mažiau ryk“. Daugiau niekur nebesikreipiau, tik kaltinau save, kad per daug valgau, nors būdavo dienų, kai burnoje nė kąsnio neturėdavau. Tada kaltę dėl augančio svorio verčiau gyvenimo būdui: kad mažai judu, mažai miegu. Galiausiai vieną dieną keletą kartų nualpau. Atvažiavusi greitoji išsivežė, palašino skysčių ir 3 val. nakties išleido namo. Nemėgstu ieškoti ligų ir vaikščioti pas gydytojus, tačiau sunerimęs vyras privertė nueiti pas šeimos gydytoją. Užtrukau visą brangią dieną: vis žvilgčiojau į laikrodį ir kaltinau save, kad taip gaištu laiką. Namuose turime ligoniukę, kuria reikia rūpintis, o aš čia ieškau savo ligų“, - sakė Dovilė.

Atlikusi tyrimus, moteris išgirdo diagnozę – hipotireozė, t. y. skydliaukės veiklos sulėtėjimas. Taip pat išklausė prognozę, kad ji niekada daugiau nesvers 60 kg. Jai buvo skirti skydliaukės hormonai, kuriuos gerti turėjo visą gyvenimą.

„Nors gėriau vaistus, svoris ir toliau augo. Pasiekusi 97 kg ribą juos nutraukiau, apsilankiau pas dietologę ir susitvarkiau mitybą. Mat vienas iš hipotireozės natūralaus gydymo būdų – visavertė mityba. Dabar sveriu 79 kg ir jaučiuosi puikiai. Gruodį dukrai konstatuota remisija. Tęsiu mokslus universitete, tad tenka mokytis naktimis, nes diena skirta vaikams. Poilsio trūkumas šiek tiek išbalansuoja. Kad naktį neužmigčiau, tenka ir užkandžiauti, todėl šiuo metu svorio metimo procesas trejetui savaičių suspenduotas, kol išlaikysiu egzaminus. Tačiau iki savo gimtadienio – rugpjūčio vidurio – tikiuosi sverti dar 9 kg mažiau“, - atviravo pašnekovė.

Šiuo metu Dovilės mitybos racione vyrauja daržovės ir vaisiai. Moteris prisipažino labai mėgstanti krapus, petražoles ir kitus žalumynus, cukinijas, brokolius. Ji stengiasi laikytis dietologės sudaryto mitybos plano bei seka vieno užsienio mokslininko teorija, kad kasdien turime gauti 90 maisto medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 pagrindinių aminorūgščių ir baltymų bei 3 pagrindinių riebalinių rūgščių.

„Pagal dietologės nurodymus skaičiuoju kalorijas, nepatingiu pasidomėti valgomų produktų savybėmis, renkuosi ekologiškesnius produktus. Esu visavalgė, tačiau mano mitybos racione vis daugiau žalio maisto. Stengiuosi gaminti pati, o jei noriu pasilepinti viešojo maitinimo paslaugomis, valgau sušius. Sunku atsikratyti tik vieno žalingo įpročio – labai mėgstu saldumynus. Nors dietologė leido kartą per savaitę suvalgyti šokoladinį batonėlį, norėčiau to atsisakyti. Daugiausiai esu ištvėrusi 3 savaites. Nuo mokyklos laikų buvau sportiška, prieš pamokas bėgdavau į stadioną. Šiuo metu neturiu galimybių lankytis sporto klube, taigi stengiuosi sportuoti namuose – bent 3 kartus per savaitę po 2 valandas. Motyvas griežtai laikytis taisyklių – noras susigrąžinti buvusias formas. Turiu du nuostabius vaikučius – jiems reikia sveikos gražios mamytės“, - teigė moteris.

Kas lemia skydliaukės veiklos sutrikimus

Pasak Santariškių klinikų bei privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos endokrinologės dr. Agnės Abraitienės, skydliaukės hormonas – pagrindinis medžiagų apykaitos reguliatorius organizme. Kuo jo daugiau, tuo bazinė medžiagų apykaita, nepriklausanti nuo judesių ir fizinio krūvio, yra greitesnė, ir atvirkščiai. Jei skydliaukės hormonų trūksta, medžiagų apykaita sulėtėja ir svoris pradeda augti arba jis išlieka stabilus tik labai sunkių pastangų dėka: pacientai skundžiasi, kad praktiškai nelabai ką valgo, o svoris nekrenta. Be to, trūkstant skydliaukės hormonų, organizme ima kauptis skysčiai, o tai vizualiai sukuria įspūdį, kad auga svoris.

„Skydliaukės problemos nėra dažniausia ir pagrindinė antsvorio priežastis, bet tai dažniausia endokrinologinė liga, susijusi su svorio didėjimu. Todėl, jei žmogus nesupranta, kodėl jam auga svoris, nors jis laikosi dietos, sportuoja, būtina atlikti skydliaukės hormonų tyrimą. Deja, pagalbos žmonės kreipiasi ne iš karto, nes gan ilgai augantį svorį sieja su neteisinga mityba ir gyvenimo būdu. Pas gydytoją paprastai ateinama jau viską išbandžius“, - teigė medikė.

Kiti skydliaukės simptomai – taip pat labai bendri: energijos stoka, nuovargis, kuris gali būti jaučiamas jau atsibudus, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, užkietėję viduriai, žmogui būna šalčiau nei kitiems, jam šąla kojos, rankos. Taip pat sulėtėja širdies veikla, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, tinsta kojos, veidas, trinka mėnesinių ciklas.

„Tai pakankamai universalus hormonas, veikiantis visą organizmą, tačiau daugumą jo sukeliamų simptomų galima nurašyti sudėtingam gyvenimo tempui, persitempimui ir pan. Jie labai panašūs į lėtinį nuovargį“, - aiškino A. Abraitienė.

Polinkį sirgti skydliaukės ligomis turi 30-40 proc. moterų (tai laikoma moteriška problema), tačiau tik nedideliai jų daliai išsivysto hormonų trūkumas. Manoma, kad polinkis paveldimas iš kartos į kartą su moteriškomis chromosomis. Skydliaukės sutrikimai gali atsirasti įvairiame amžiuje, tačiau dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus moterims, nuo 30-40 metų. Dažniausiai liga pasireiškia po ilgalaikio streso, pervargimo, persidirbimo ar nemiegojimo. Taigi šiuolaikinis gyvenimo būdas – labai rimtas rizikos veiksnys. Tai rodo ir sergamumo tendencijos – medikės teigimu, skydliaukės problemos plinta.

Galima išgirsti nuomonių, kad skydliaukės veikla trinka dėl jodo trūkumo. Pasak endokrinologės, jodas iš tiesų būtinas elementas skydliaukės hormonų sintezei. Anksčiau, kai su maistu jo gaudavome tikrai mažai, tai buvo viena iš skydliaukės veiklos sulėtėjimo priežasčių. Tačiau šiandien dėl joduotos druskos išplitimo jodo mums praktiškai netrūksta arba jo trūkumas toks nedidelis, kad organizmas prisitaikęs išnaudoti tą jo kiekį, kurį gauna.

Kaip kontroliuoti savo svorį

Paklausta, kiek svorio galima priaugti sulėtėjus skydliaukės veiklai, A. Abraitienė pabrėžė, kad viskas priklauso nuo gyvenimo būdo bei požiūrio į savo sveikatą. Jei žmogus stebi savo svorį ir imasi priemonių, priaugimas gali siekti vos 3-5 kg. Bet jei pacientas neturi svarstyklių ir dėvi laisvus drabužius, jis gali priaugti ir 15-20 kg. Kuo daugiau priaugama svorio, tuo sunkiau jo atsikratyti. Todėl neretai tam tikras antsvoris visgi gali likti.

„Kai liga kontroliuojama, svoris po truputį mažėja ir paprastai grįžta į pradinį lygį. Aišku, tai ilgas procesas, kuris reikalauja ir valios pastangų, ir mitybos pokyčių, nes jei mažiau nevalgysime, svoris savaime nenukris. Tiesiog vaistai leidžia pasiekti geresnių rezultatų, bet savaime nuo jų svoris nekrenta. Kita vertus, šiais laikais maistas yra toks kaloringas ir jo tiek daug, kad neskaičiuoti kalorijų, nestebėti, ką valgo, negali net ir sveiki žmonės, ypač nuo 30 metų amžiaus. Šiandien nesirūpinti mityba gali vos vienas ar du žmonės iš šimto“, - pasakojo endokrinologė.

Medikė susiduria su dviem pacienčių kategorijomis. Vienos moterys tikina, kad beveik nieko nevalgo, tačiau tai tik pusė tiesos. Jos iš tiesų mažai valgo per pagrindinius valgymus, tačiau tarp jų tiek užkandžiauja, kad kalorijų kiekis susidaro pakankamai didelis. Tokioms pacientėms rekomenduojama užsirašyti, ką jos per dieną suvalgė, bei įvertinti, kiek gavo kalorijų. Kita kategorija pacienčių tikrai valgo labai mažai – ne daugiau nei vidutinis žmogus, tačiau svoris, nepaisant jų fizinio aktyvumo, nekrenta.

„Kuo mažiau ir rečiau pacientė valgo, tuo labiau organizmas prisitaiko eikvoti mažiau energijos. Taigi jei valgoma vieną ar du kartus per dieną, organizmas supranta, kad reikia kaupti medžiagas, nes vėl jų gaus negreitai. Įsijungia mechanizmai, kurie tausoja gautą energiją ir naudoja ją labai iš lėto. Natūralu, kad svoris, nors valgoma tikrai retai ir mažai, išlieka stabilus“, - aiškino pašnekovė.

Jei moteris išgirsta turinti skydliaukės sutrikimą, tai reiškia, kad pokyčiai negrįžtami – vaistus teks gerti visą gyvenimą, nebent nustatoma pati ligos pradžia. Aišku, naujiena nemaloni, tačiau kito varianto, be kasdienės tabletės, nėra. „Jei parenkama tinkama vaisto dozė, ji visiškai gerai toleruojama ir nesukelia jokių nepageidaujamų reiškinių, išskyrus nepatogumą, kad kasdien reikia gerti vaistus. Mat tai ta pati medžiaga, kurią pagamina skydliaukė. Jei dozė per didelė, tai gresia kaulų išretėjimu ir širdies bei kraujagyslių sistemos pakenkimu, pavyzdžiui, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai. Žinoma, tokie reiškiniai išsivysto po ilgo vaisto vartojimo – turi praeiti daug metų“, - teigė medikė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (311)