Kaltinamoji ir jos gynyba pirmadienį paprašė iš naujo atlikti ekspertizę dėl berniuko mirties priežasčių, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Kaltinamajame akte teigiama, kad 2012 metų balandžio 6-ąją Domui Drėzui vietoje gliukozės tirpalo buvo suleista kalio dozė – apie 5-7 ml.
Prašo dar kartą atlikti ekspertizę
Pirmadienį V. Beleškienės gynyba paprašė skirti pakartotinę kompleksinę mirties priežasties nustatymo ekspertizę. V. Beleškienės gynėjai įsitikinę, kad jau atlikta ekspertizė yra neteisėta. Esą buvo parinkti netinkamos kvalifikacijos specialistai, kurie galėjo būti šališki. Advokatai sako, kad tik vienintelis ekspertas, Kauno klinikų Vaikų ligų skyriaus vedėjas Rimantas Kėvalas kategoriškai teigia, kad berniuko širdis sustojo nuo kalio injekcijos.
V. Beleškienės advokatai taip pat teigia, kad nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad berniukui pirmiausiai sustojo širdis, o tik po to dingo kvėpavimas. Iš viso gynyba pateikė šešis motyvus, kodėl būtina kartoti ekspertizę. Gynyba teigia, kad Santariškių klinikų specialistai teigia, kad berniuko širdis galėjo sustoti ne tik dėl kalio injekcijos, tuo tarpu komisija pateikė išvadą, kad D. Drėzas mirė būtent nuo kalio.
“Išvada prieštarauja bylos duomenims (…). Byloje daug prieštaravimų, kurie eilės posėdžių metu nebuvo pateikti”, - pirmadienį teigė V. Beleškienės gynėjai.
“Specialisto išvada suformuluota hemolizuoto, tai reiškia nevertinamo kraujo parodymais. Aš labai prašau, kad būtų atlikta pakartotinė ekspertizė ir būtų išsiaiškinta tiesa”, - teigė V. Beleškienė.
Tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Pirmadienį turėjo skambėti baigiamosios kalbos, tuo pačiu pasiūlta bausmė V. Beleškienei. Tačiau nuspręsta daryti pertrauką ir baigiamosios kalbos vyks balandžio 11-ąją.
Savo kaltę neigia
V. Beleškienė teisme anksčiau papasakojo, kas nutiko lemtingą dieną, kai į ligoninę buvo atvežtas D. Drėzas.
“Buvo matyti, kad vaikučiui būtina įvesti kateterį, paimti biocheminius ir kraujo tyrimus”, - pasakojo V. Beleškienė.
Vaikučiui buvo lašinamas 9 proc. natrio chlorido tirpalas. Įvedus kateterį berniukas buvo nuvežtas į palatą ir paguldytas į vieną lovą su mama.
Gavus kraujo tyrimus gydytoja nusprendė, kad D. Drėzui reikia suleisti 40 ml 10 proc. gliukozės tirpalo. V. Beleškienė teigė, kad į du 20 ml švirkštus pritraukė gliukozės tirpalo.
„Tam, kad nesuklystum, kad įsitikintum, vaisto pavadinimą perskaitai tris kartus. Aš visai tai padariau ir tikrai žinau, kokį tirpalą paėmiau“, - kalbėjo V. Beleškienė.
Atėjusi į D. Drėzo palatą slaugė sustabdė lašinę ir prie kateterio prijungė švirkštą. Tuomet paprašė mamos, kad jei vaikelis pradės judėti, reikės palaikyti. V. Beleškienė prisėdo ant lovos krašto, tuo metu Domas pabudo. Slaugė pradėjo leisti tirpalą.
„Tvirtinu visu 100 proc. - vaikelis nesuklykė, nesusirietė. Nieko nebuvo įtartino. Viskas vyko taip, kaip įprastai. Aš žinojau, kad kūdikis gali būti nepatenkintas, jei jį prižadini. Aš tam buvau pasiruošusi“, - sakė kaltinamoji.
V. Beleškienė sako, kad per patį siauriausią kateterį 20 ml tirpalas leidžiamas apie 15 min. Slaugė teigė, kad spėjo suleisti apie 10 ml tirpalo kai pastebėjo, kad vaikutis pradėjo balti. Teisme V. Beleškienė teigė, kad tuomet tirpalo leidimas buvo skubiai sustabdytas. Ikiteisminio tyrimo metu slaugė teigė, kad vaikui pradėjus bąlti tirpalas buvo ir toliau leidžiamas.
„Aš laukiau, kad kūdikis pradėtų verkti, pradėtų judėti. O čia viskas vyko atvirkščiai. Tą pačią sekundę nutraukiau vaistų leidimą. Aš paverčiau vaikutį ant nugaros ir švelniai padaužiau per nugarą, kad jis pabustų. Laukiau, kad jis pradėtų verkti, pabustų. Paprašiau mamos atidaryti langą ir įleisti oro. Aš paėmiau vaikutį ant rankų ir švelniai tapštelėjau. Laukiau, kad jis pradėtų verkti – tokio amžiaus kūdikis turėjo verkti. Aš jam sutrukdžiau miegą, jis turėjo verkti. Pasakiau mamai, kad atidarytų duris ir kviestų pagalbą. Aš bėgte su vaiku ant rankų... Prisimenu, kad neužsukau kateterio, tai prilašėjo nemažai kraujo. Aš šaukdama bėgau ir šaukiau, kad vaikeliui blogai“, - pasakojo V. Beleškienė.
Slaugė nunešė vaikelį į procedūrinį, kur atskubėjo gydytojai, apie situaciją V. Beleškienė pranešė intensyvios terapijos skyriui. Dvi gydytojos berniukui atlikinėjo širdies masažą, dirbtinai ventiliavo plaučius. Netrukus kūdikio gaivinimo procedūrą perėmė reanimacijos darbuotojai.
„Mums pasakė, kad mes nereikalingos. Tuomet mane ištiko šokas – viskas vyko kosminiu greičiu. Stresas buvo baisus“, - sakė su kūdikiais nuo 1982 metų su kūdikiais dirbusi V. Beleškienė.
Po dviejų savaičių V. Beleškienė gavo kvietimą į policiją, į apklausą. Čia ji buvo sulaikyta, o netrukus teismo sprendimu suimta. Po poros savaičių V. Beleškienė buvo paleista.
Išvada aiški
DELFI primena, kad iš 6 teismo medicinos ekspertų ir medikų sudaryta komisija pateikė išvadas, kad D. Drėzas mirė nuo kalio injekcijos.
Remiantis medicininiais dokumentais, D. Drėzui klinikinė mirtis įvyko 2012 metų balandžio 6-ąją 14.50 val. Po kiek daugiau nei dviejų valandų – 17.10 val. - konstatuota berniuko biologinė mirtis ir nutrauktas gaivinimas.
Konstatuota, kad gaivindami kūdikį intensyvios terapijos skyriaus medikai padarė viską, ką galėjo, o berniuko išgelbėti nebebuvo įmanoma.
„Tikimybė, kad buvo galima išvengti D. Drėzo mirties (…) atmetama, kadangi jau gaivinimo pradžioje buvo užfiksuotas staigus širdies sustojimas (…). Tarp kūdikiui D. Drėzui tiesiogiai į veną suleistų vaistų ir mirties priežasties yra tiesioginis ryšys, kadangi beleidžiant vaistus įvyko staigus būklės pablogėjimas ir širdies sustojimas“, - konstatuoja ekspertai.
Medikų komisija pateikia ir galutinę diagnozę: „Ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija“.
Tuo tarpu pačios Kauno klinikinės ligoninės sudaryta komisija teigia, kad berniukas mirė ne nuo kalio injekcijos, o nuo širdies ligos. Jei bus pripažinta kalta, V. Beleškienei gresia iki 6 metų kalėjimo.
Drėzų šeima ligoninei pateikė ir 1 mln. eurų dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Šią bylą nagrinės Kauno apygardos teismas.
