aA
Vėžys šiandien vertinamas nevienareikšmiai. Nors vis dažniau kalbama, kad šios baimę sėjančios ligos plitimas gresia artėjančia epidemija, medikai ramina, kad ši diagnozė jau nėra mirties nuosprendis. Tiesa, daug kas priklauso nuo vėžio rūšies ir šalies, kurioje pacientas gyvena. Lietuvos onkologai apibendrino, kokios vėžio rūšys buvo diagnozuotos 2002-2005 m. Lietuvoje ir kiek procentų pacientų po diagnozės išgyveno penkerius metus.
© Shutterstock nuotr.

Daugiausiai šansų išgyventi Skandinavijos šalyse

„Susirgusiųjų vėžiu bendrasis išgyvenamumas yra kompleksinis rodiklis, susijęs su sergamumu vėžiu populiacijoje, įtakos jam turi ir bendrosios nacionalinės išlaidos sveikatos priežiūrai, ir sveikatos priežiūros sistemos efektyvumas. Lietuvoje bendrieji susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo rodikliai 2002–2005 m. laikotarpiu, palyginti su susirgusiųjų 1994–1997 m., padidėjo nuo 36,5 proc. iki 48,6 proc. Visais tyrimo laikotarpiais nustatytas geresnis moterų nei vyrų išgyvenamumas (atitinkamai 54,1 proc. ir 42,9 proc.)“, - teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai Giedrė Smailytė, Karolis Ulinskas ir Birutė Aleknavičienė Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“.

Europoje bendrasis 5 metų reliatyvus išgyvenamumas, EUROCARE-4 tyrimo duomenimis,
1995–1999 m. buvo 52 proc. Didžiausi bendrieji 5 metų išgyvenamumo rodikliai nustatyti
Šiaurės Europos šalyse (Švedijoje – 58 proc.), o mažiausias išgyvenamumas buvo kaimyninėje Lenkijoje (39 proc.). Vidutinis išgyvenamumas nustatytas Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje ir Italijoje (51-56 proc.).

Anot apžvalgos autorių, išgyvenamumo skirtumai tarp lyčių Europoje daugiausiai susiję su tuo, kad tarp moterų dažniausia piktybinė liga – krūties vėžys – yra geros prognozės navikas, o dažniausios vyrų piktybinės ligos – plaučių vėžio – prognozė bloga.

Geriausi išgyvenamumo rodikliai nustatyti tarp susirgusiųjų skydliaukės vėžiu (96,1 proc.). Susirgusiųjų lūpos ir priešinės liaukos (prostatos) navikais, taip pat Hodžkino limfoma išgyvenamumo rodikliai viršijo 80 proc. Tarp susirgusiųjų sėklidžių, gimdos kūno, krūties, inkstų, gimdos kaklelio vėžiu ir odos melanoma išgyveno 60–80 proc. Vidutinės prognozės grupei (40–60 proc.) priklausė šlapimo pūslės, vulvos, gerklų, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos vėžys, taip pat ne Hodžkino limfomos ir leukemija.

Susirgusiųjų kitų lokalizacijų piktybiniais navikais išgyvenamumo rodikliai buvo mažesni kaip 40 proc. Nustatyta, kad blogiausiai išgyvena (vos 10 proc.) susirgusieji plaučių, kepenų, stemplės ir kasos vėžiu.

Prasčiausia situacija su plaučių vėžiu

„Lietuvoje susirgusiųjų atskirų lokalizacijų vėžiu išgyvenamumo rodikliai yra mažesni nei vidutiniai Europos šalyse, tačiau jie panašūs į mūsų kaimyninių valstybių – Estijos, Lenkijos išgyvenamumo rodiklius. Abiejų lyčių 5 metų išgyvenamumo pokyčių analizė Lietuvoje pagal atskiras piktybinių navikų grupes parodė susirgusiųjų daugumos lokalizacijų piktybiniais navikais išgyvenamumo gerėjimą. Ryškiausias išgyvenamumo pagerėjimas nustatytas tarp susirgusiųjų prostatos piktybiniais navikais. Reliatyvusis 5 metų išgyvenamumas padidėjo net 39,6 proc. – nuo 46,9 proc. iki 86,5 proc.“, - teigiama apžvalgoje.

Onkologinių ligonių, kuriems diagnozuoti virškinamųjų organų navikai, išgyvenamumas priklauso
nuo naviko lokalizacijos. Lietuvoje geriausi išgyvenamumo rodikliai nustatyti asmenims, kuriems diagnozuoti storosios žarnos piktybiniai navikai.

Pacientų, susirgusių gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžiu, abiejų lyčių 5 metų išgyvenamumo rodikliai buvo 48,1 proc. ir 44,4 proc., susirgusių skrandžio vėžiu – 24,9 proc., o trumpiausiai išgyvenama susirgus stemplės (6,2 proc.), kepenų (6,3 proc.), tulžies pūslės ir ekstrahepatinių takų (14,8 proc.) bei kasos (5,2 proc.) vėžiu. Susirgusiųjų šlapimo pūslės vėžiu Lietuvoje 5 metų reliatyvusis išgyvenamumas buvo 57,7 proc., inkstų vėžiu – 63,4 proc.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vieni mažiausių yra susirgusiųjų plaučių vėžiu išgyvenamumo rodikliai – 5 metų reliatyvusis išgyvenamumas tesiekia 8,2 proc.

Daug geresnė situacija su odos vėžiu. Net piktybiškiausios jos formos – melanomos – atveju išgyvenamumas buvo 70 proc., geresni išgyvenamumo rodikliai buvo moterų nei vyrų (74,5 proc. ir 61,4 proc.). Tiesa, Europoje 5 metus išgyveno net 83 proc. susirgusiųjų 1995–1995 m.

Su krūties vėžio diagnoze 5 metus išgyvena 70 proc. moterų

Krūties vėžiu susirgusių moterų 5 metų reliatyvusis išgyvenamumas Lietuvoje buvo 70 proc.
Didžiausi moterų išgyvenamumo rodikliai nustatyti 15–59 metų amžiaus grupėje (73,6 proc.), kiek mažesni – 60–74 metų grupėje (69,3 proc.), o vyriausių moterų išgyvenamumas buvo mažiausias (54,4 proc.).

Šiaurės ir Centrinės Europos šalyse išgyvena per 82 proc. moterų, kiek mažesni išgyvenamumo rodikliai Lenkijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje (apie 73 proc.). Anot minėtų mokslininkų, mažus išgyvenamumo rodiklius kai kuriose Europos šalyse lemia vėlyvas diagnozės nustatymasį. Įtakos išgyvenamumui taip pat turi ir tinkamo gydymo pasiekiamumas bei prieinamumas.

5 metų reliatyvusis išgyvenamumas susirgus gimdos vėžiu Lietuvoje siekia 77,9 proc., gimdos kaklelio vėžiu – 61,4 proc., vulvos vėžiu – 52,1 proc., kiaušidžių vėžiu – 39 proc. Šiuo atveju atrodome labai neblogai. Vidutiniai Europos rodikliai – atitinkamai 76, 63, 59 ir 37 proc.

Tuo tarpu vyrų rykštė, prostatos vėžys, anot apžvalgos autorių, klinikinėje praktikoje pradėjus plačiau naudoti modernų testą daugelyje Vakarų šalių nors ir padidėjo sergamumas prostatos vėžiu , tačiau pagerėjo susirgusiųjų išgyvenamumas. Mat buvo išaiškinama daugiau ankstyvos stadijos atvejų. Lietuvoje susirgusiųjų 2002–2005 m. išgyvenamumo rodiklis buvo 86,5 proc.

„Išanalizavus susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumo pokyčius Lietuvoje, nustatytas išgyvenamumo gerėjimas. Pagrindiniai veiksniai yra naujų efektyvių gydymo metodų prieinamumas ir ankstyvosios diagnostikos gerėjimas atsiradus naujiems diagnostikos metodams. Susirgus daugelio lokalizacijų vėžiu geresni išgyvenamumo rodikliai yra moterų, jaunesnių pacientų bei miesto gyventojų. Geresnis moterų išgyvenamumas būdingas ir kitoms Europos šalims“, - apibendrino tyrėjai.

Beje, mokslininkai pabrėžė, kad išsivysčiusiose šalyse vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių dalis populiacijoje didėja, todėl daugėja ir vyresnio amžiaus onkologinių pacientų, kas lemia didėjantį sergamumą onkologinėmis ligomis. Tačiau pagerinti vyresnių žmonių išgyvenamumą medikams kol kas nelabai sekasi.

Tyrėjai apžvelgė 49 204 vėžio atvejų, diagnozuotų Lietuvoje 2002-2005 m. Statistikoje pirmauja prostatos ir kvėpavimo takų plaučių vėžys (atitinkamai 6362 ir 5658), toliau seka krūties vėžys (4911), skrandžio (3605), gaubtinės žarnos (2669), tiesiosios žarnos bei išangės (2518), inkstų (2240) vėžys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauniečius tyrė 14 metų: vieta, kur gyvenate, tikimybę mirti gali padidinti net 70 proc. (63)

Jei gyvenate toliau nei 300 m nuo parko ir jame nesilankote, turite beveik 70 proc. didesnę tikimybę...

Šaltuoju laikotarpiu traumų patyrė beveik 2 tūkst. žmonių

Šį šaltąjį sezoną – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais – įvairias traumas –...

Nustatė: finansiniai sunkumai neigiamai veikia sveikatą

Amerikos mokslininkų tyrimas rodo, kad finansiniai sunkumai daro neigiamą poveikį sveikata i....

SAM medikus ragina atsisakyti popierinių receptų: kas bus, jei e. sveikata užstrigs? (5)

Diegiant vaistų suderinamumo sistemą, Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) ragina Lietuvos medikus...

SAM siūlo pritarti idėjai išplėsti ligoninių vaistinių funkcijas

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) parengė ir pateikė viešai derinti Vyriausybės išvadą,...

Top naujienos

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (17)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

„Gladiatorių mokyklos“ įkūrėjai piešia apgulties scenarijų: bus prieita iki kruvinų susidūrimų (2)

Piečiau Romos esančiu Trisulti vienuolynu ūmai susidomėjo medijos. Tačiau ne dėl jame...

Dukart išsiskyrusi Mia išdavė ilgai slėptą paslaptį: kiekviena diena buvo tragedija (319)

Skaudžiai meilės reikaluose nudegusi dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prisipažino, kad po...

Užkalnis: kvepėkite, kaip 90-ųjų Gariūnų verslininkas (46)

„Bogart by Jacques Bogart“. Žinoma, nieko blogo nėra turėti savo gyvenimo apraše Gariūnų...

Pastebėjo tik akyliausi: Gintarės Gurevičiūtės suknelė „Žmonių“ apdovanojimų scenoje vos neiškrėtė pikto pokšto (25)

Net ir šou pasaulio vilkams stovėti scenoje, kuomet tave stebi šimtai tūkstančių žmonių, nėra...

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (402)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Kaip visiems laikams atsikratyti pajuodusių paakių (2)

Išties nemalonu be perstojo girdėti tą patį, kad ir su nuoširdžiu nerimu užduodamą, bet jau...

Staiga ėmė svaigti galva – būsena tęstis gali ir labai ilgai: gydytoja nurodo, kada ieškoti pagalbos labai dažnas negalavimas (17)

Staigiai pakilote nuo sofos ir apsvaigo galva ? Su tokiu jausmu tikriausiai yra susidūręs beveik...

Žmonių elgesyje įžvelgia pavojingą tendenciją: ji niekur nebuvo dingus (209)

„Kam turėtų atitekti mergaitė – naujiesiems tėvams ar broliui?“ Toks vienos televizijos...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (116)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...