Džiaugsmingai stebėdavausi, kaip puikiai jie veikia. Milijonai žmonių pasidalintų panašiomis patirtimis, susijusiomis su medikamentais, vadinamais nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais (NPV), kuriuos tenka vartoti daugelio ligų ir prastos savijautos – artrito, nugaros ir galvos skausmų – atvejais. Štai kodėl NPV – dažniausiai visame pasaulyje medikų išrašomi vaistai.
Galima rinktis iš daugybės šio tipo vaistų variantų. Įdomu pastebėti, kad daugumai kuo puikiausiai žinomas aspirinas taip pat yra NPV, nors dažniausiai jis nedidelėmis dozėmis vartojamas ne skausmui malšinti, o kraujui skystinti, kai norima išvengti širdies smūgio ar insulto, rašo health.harvard.edu.
NPV: ganėtinai saugūs, bet rizika vis tik yra
Būtų teisinga teigti, kad NPV iš esmės specialistų vertinami kaip reikšmingo pavojaus sveikatai nekeliantys preparatai, jei tik yra vartojami nedidelėmis dozėmis ir trumpą laiką. Štai kodėl daugelyje šalių parduodamų „Ibuprofen“, „Naproxen“ ir kitų panašaus poveikio vaistų sudėtyje veikliosios medžiagos dozė yra maža.
Vis dėlto kaip ir bet kurie kiti vaistai NPV gali sukelti bėdų. Virškinimo sutrikimai, vidinis kraujavimas ir širdies bei kraujagyslių ligos – vieni svarbiausių ir labiausiai pripažįstamų šalutinių poveikių. Tiesa, galimo šalutinio poveikio variantų sąrašas dar negalutinis.
Vartojant NPV didėja širdies smūgio rizika, ypač tai aktualu tiems, kurių rizika jau padidėjusi dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, anksčiau jau patirto širdies smūgio. Kitas svarbus galimas šalutinis poveikis šiame sąraše – žala inkstams. Dažniausiai su NPV susijusios inkstų problemos pasireiškia asmenims, jau sergantiems inkstų liga, ir tiems, kurių vartojami kiti medikamentai gali turėti poveikio inkstų funkcijai. Didelės vaistų dozės ir ilgalaikis vartojimas – dar du rizikos veiksniai.
Naujas tyrimas: NPV vartojimas ir sportas
Šių vaistų neretai vartoja asmenys, varginami skausmų fizinio aktyvumo metu ir po jo. Tenka pripažinti, kad didelė dalis maratonininkų ir kitų atletų vartoja NPV prevenciškai, norėdami sumažinti skausmą ir galimai pagerinti savo sportinius rezultatus. Deja, būtent atletai patiria papildomą riziką dėl galimų inkstų pažeidimų.
Dehidratacija ir raumenų pažeidimai – dažnai pasitaikančios problemos, su kuriomis susiduria profesionalūs sportininkai ir kurios gali taip pat prisidėti prie inkstų pažeidimų atsiradimo tikimybės. Ar galima daryti išvadą, kad šiuos rizikos veiksnius apjungus su NPV vartojimu galima kalbėti apie dar didesnę inkstų pažeidimų atsiradimo riziką? Ar profesionalūs sportininkai turėtų susilaikyti nuo NPV vartojimo? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota atliekant 2017 m. liepos mėn. moksliniame leidinyje „Emergency Medicine Journal“ publikuotame tyrime.
Mokslininkai suskirstė 89 ultramaratonininkus, dalyvaujančius vienose iš kelių septynių dienų trukmės 250 km varžybų, į dvi grupes: į pirmąją patekę sportininkai kas keturias valandas vartojo 400 mg „Ibuprofen“ tablečių – po tris ar keturias dozes iki varžybų pabaigos. Į antrąją grupę patekę sportininkai gavo placebą.
Inkstų pažeidimai – ganėtinai dažnas atvejis: apie 44 proc. šių ultramaratonininkų iki varžybų pabaigos susidūrė su reikšmingai sumažėjusios inkstų funkcijos problema.
Inkstų pažeidimai dažniau fiksuoti „Ibuprofen“ vartojusiųjų grupėje. Vos šiek tiek daugiau nei pusei NPV vartojusiųjų ir apie trečdaliui tų, kurie gavo placebą, fiksuota sumažėjusi inkstų funkcija. Nepaisant šių rezultatų inkstų pažeidimų rodiklių skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.
Taip pat nustatyta, kad inkstų pažeidimų rimtumas „Ibuprofen“ vartojusių maratonininkų atveju buvo didesnis.
Inkstų pažeidimų tikimybę didino greitesnis finišavimas ir didesnio svorio kiekio netekimas bėgimo metu (tikėtina, kad tai susiję su dehidratacija).
Ką būtina žinoti?
Dauguma mūsų niekada nė nepagalvos apie mėginimą per savaitę nubėgti 250 kilometrų atstumą, taigi šio tyrimo rezultatai, tikėtina, ne itin aktualūs įprastu gyvenimo ritmu egzistuojančiam suaugusiam asmeniui.
Maža to, atlikto tyrimo apimtis buvo ganėtinai nedidelė, o tai savo ruožtu riboja galimybę nustatyti reikšmingų skirtumų tarp į šias dvi grupes patekusių asmenų. Jei tokie pat skirtumai, vertinant inkstų negalavimų rodiklius, būtų nustatyti atlikus kur kas didesnės apimties tyrimą, tikėtina, kad rezultatai būtų statistiškai reikšmingi.
Dar svarbu pastebėti, kad šio tyrimo metu nevertintas ilgalaikis „Ibuprofen“ vaisto poveikis inkstų funkcijai. Kitaip tariant, gali būti ar net ganėtinai tikėtina, kad poilsis, pakankamas organizmo aprūpinimas skysčiais ir laikas grąžintų atletų inkstų funkciją į normalumo ribas be jokio ilgalaikio žalingo poveikio. Galiausiai didesnės ar mažesnės „Ibuprofen“ dozės galėjo turėti poveikio skirtingiems nustatytiems rezultatams.
Vis tik tenka pripažinti, kad šis tyrimas kelia rimtų abejonių, ar išmintinga vartoti vaisto „Ibuprofen“ sportuojant. Šio tyrimo autoriai siūlo rinktis alternatyvą – acetaminofeną („Tylenol“ ir kitus šios rūšies produktus), bet iš pradžių būtina atlikti daugiau tyrimų ir išsiaiškinti, ar kitos alternatyvos iš tiesų yra saugesnės.
Jei reguliariai vartojate NPV, privalote reguliariai atlikti ir kraujo tyrimus, apimančius ir inkstų funkcijos rodiklius. Jei jums diagnozuota rimta inkstų liga, patartina vengti NPV vartojimo, jei tik tai nėra aspirinas. Paklauskite gydytojo, ar, jo nuomone, jums būtų saugu vartoti NPV. Jei imamasi tinkamų atsargumo priemonių, tokių vaistų vartojimas yra naudingas, o daugumos šalutinių poveikių pavyksta sėkmingai išvengti.
