Gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis, pristatydamas tyrimo rezultatus, pasakojo, jog tradicinis tabakas Lietuvoje vis dar išlieka daug populiaresnis nei jo alternatyvos. Mat tyrimo duomenimis, net 80 proc. žmonių iš visų tabako vartotojų bent kartą per mėnesį rūkė tradicines cigaretes, o štai elektronines cigaretes – tik 14 proc., kaitinamąjį tabaką – 11 proc.
Lyginant visų respondentų atsakymus, 56 proc. teigė nerūkantys, 40 proc. sakė, kad rūko tradicinius gaminius ir apie 10 proc. – netradicinius tabako gaminius.
Pasak J. Urbučio, dažniausiai žmonės minėjo, jog rūko, nes tai jiems yra įprotis, taip pat daug kas teigė, kad tai priklausomybė bei kad rūkymas padeda mažinti stresą. Rūkyti skatina ir socialinė aplinka, kai kurie teigė, kad cigaretes pigiau gali įsigyti šešėlinėje aplinkoje, dėl to renkasi vartoti.
„Kas buvo įdomiausia man, kaip gydytojui psichiatrui, buvo ta, kad didžiausia žmonių proporcija atsakė, kad pagalbos nebereikia. Tai buvo maždaug pusė pacientų“, – sakė J. Urbutis.
Vartojantys elektronines cigaretes ar kaitinamąjį tabaką dažniausiai nurodydavo, kad prie jo perėjo, nes jis nepalieka nemalonaus kvapo, jį išbandyti pasiūlė draugai, taip pat tikima, kad jis mažiau kenkia sveikatai, be to, yra galimybė naudoti tokias cigaretes patalpose.
Daugiau nei pusė respondentų teigia, kad tabako gaminių prekybos ir reklamos apribojimai neturi įtakos rūkymo mažinimui, taip pat, kad šalies tabako kontrolės sistema neveiksminga.
41 proc. nurodė, kad norint mesti rūkyti niekas iš šalies nepadės, reikalingas tik paties žmogaus noras ir valia.
Rūkymo norėtų atsisakyti virš trečdalio respondentų, apie pusę pasakė, kad nenorėtų. Per paskutinius 12 mėnesių mesti rūkyti bandė apie 28 proc., du trečdaliai nebandė.
Didžioji dalis, virš 40 proc., pasakė, kad mesti rūkyti paskatintų sveikatos problemos. Apie 20 proc. sakė, kad mesti rūkyti neketina, dar kiti sakė, kad atsisakyti paskatintų labai išaugusi kaina.
„Paklausus, kokia alternatyva padėtų mesti rūkyti, dauguma atsakė, kad elektroninė cigaretė, tada nikotino pleistrai, kaitinamojo tabako produktai, kramtomasis tabakas ir panašiai. Labai didelė dalis paminėjo, kad tam reikia tik valios“, – sakė J. Urbutis.
Žmonės, kurie atsisakė tradicinio tabako, tyrimo duomenimis, labiausiai džiaugiasi dėl to, kad nebeliko nemalonaus kvapo, taip pat nurodo, kad šiuos produktus pasiūlė draugai, norėjosi išbandyti kažką naujo.
Žmonės, kurie liko prie tradicinių tabako gaminių, teigė, kad pereiti prie alternatyvių nenori, nes yra patenkinti tradiciniu tabaku, alternatyvūs būdai nepatinka arba yra nepopuliarūs tarp draugų.
Tyrimo duomenimis, labiausiai žmonėms įtaką mažinant rūkymą daro kaina, tada amžiaus ribojimas, rūkymo vietų ribojimas, reklamos draudimas. Tik 30 proc. žmonių mano, kad įtakos metant rūkyti gali turėti gydytojų patarimai. Respondentai įžvelgia, jog mažinant rūkymą, labiausiai Lietuvoje trūksta švietimo, toliau – kainų didinimo ir rūkymo vietų ribojimo.
Tik 18 proc. žmonių teigė, kad Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio tabako žalos mažinimui, apie 40 proc. sakė, kad nepakankamai.
Maždaug 50 proc. apklaustųjų sutinka, kad mažiau žalos darantys tabako gaminiai turėtų būti mažiau apmokestinti. Tačiau valstybės akcizų politika šiuo klausimu neatitinka vartotojų lūkesčių.
Net pusė žmonių, kurie rūko bedūmius gaminius Lietuvoje, nurodo, kad nenori jų atsisakyti.
42 proc. apklaustųjų atsisakyti tabako gaminių, tiek tradicinių, tiek alternatyvių, paskatintų sveikatos problemos.
Pasak „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio, vyrai rūko nepalyginamai daugiau nei moterys. Elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas labiau mėgstamas jaunimo, tradicinės cigaretės – vyresnių žmonių, tad matomi akivaizdūs kartų skirtumai. Taip pat V. Gaidys pastebi, jog sulaukus 50 metų rūkančiųjų smarkiai sumažėja, o rūkančių asmenų, kuriems daugiau nei 70 metų, yra labai nedaug.
Tyrimas vyko šių metų rugsėjo 9-16 dienomis, buvo apklausta 1002 žmonių, maksimali paklaida yra apie 3 proc. Tyrimo objektas buvo suaugę Lietuvos gyventojai nuo 18 metų.
