Šis sprendimas gali iš tikrųjų būti labai sudėtingas, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vyresnės moterys neturėtų nusiminti: motinystę iki trečiojo dešimtmečio pabaigos ar ketvirtojo pradžios atidėjusios moterys sulaukusios 40-mečio jaučiasi sveikesnės.
Atitinkamai moterų, pirmąjį vaiką pagimdžiusių 15-24 m., sveikata sulaukus 40-mečio būna prastesnė, rašo „The Daily Mail“. Taip pat šis tyrimas parodė, kad iki 20-ies pirmagimio susilaukusių moterų sveikata beveik nesiskyrė nuo tų, kurios pagimdė pirmąjį vaiką vos perkopusios 20-metį.
Tai pirmasis JAV atliktas tyrimas, rodantis, kad gimdymas ankstyvoje jaunystėje siejamas su prastesne sveikata po kelių dešimtmečių. Remiantis Nacionaline gimstamumo statistikos ataskaita, šiuo metu beveik trečdalis moterų JAV pirmąjį vaiką pagimdo būdamos 20-24 m.
„Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pirmąjį vaiką vos perkopusios 20-metį gimdančios jaunos moterys brandesniame amžiuje susiduria su didesnėmis sveikatos problemomis nei tos moterys, kurios motinystę atideda vėlesniam metui“, - patikino viena iš atlikto tyrimo autorių, sociologijos docentė gydytoja Kristi Williams.
Tyrimas apėmė 3348 moteris, dalyvavusias „National Longitudinal Survey of Youth“ apklausoje. Kiekviena iš tyrime dalyvavusių moterų pagimdė būdama 15-35 m. Su moterimis buvo kalbamasi kas vienerius ar dvejus metus periodu nuo 1979 iki 2008 m. 40-mečio sulaukusių tyrimo dalyvių buvo prašoma įvertinti savo sveikatos būklę skalėje nuo „prastai“ iki „puikiai“. Tyrimą atlikę mokslininkai palygino moterų, pirmagimio susilaukusių 15-19 m., 20-24 m. ir 25-35 m., rezultatus.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 25-35 m. pirmagimio susilaukusios moterys būdamos 40-ies jautėsi geriau nei tyrimo dalyvės iš kitų dviejų grupių. Tiesa, 15-19 m. ir 20-24 m. pirmą vaiką pagimdžiusių moterų sveikatos vertinimai buvo panašūs. „Visą dėmesį sutelkėme į neigiamą gimdymo paauglystėje daromą poveikį, tačiau niekada nekėlėme klausimo, kas atsitinka, jei šios paauglės palaukia ir pagimdo pirmą kartą po kelerių metų“, - samprotavo K. Williams. „Savaime suprantama, manoma, kad geriau palaukti; vis dėlto, bent jau sveikatos būklės vėlesniame amžiuje atžvilgiu, tai nebūtinai yra tiesa“, - tęsė ji.
Be to, atliktas tyrimas parodė, kad pirmagimio susilaukusios ištekėjusios moterys geriau įvertino savo sveikatos būklę būdamos 40-ies. Verta pastebėti, kad juodaodės vienišos motinos, kurios taip ir neištekėjo po pirmagimio atėjimo į pasaulį, savo sveikatos būklę įvertino geriau nei tos, kurios ištekėjo. Mokslininkai neturi tikslaus atsakymo, galinčio paaiškinti šiuos sveikatos būklės skirtumus.
Vis dėlto tyrimai rodo, kad daugelis vienišų juodaodžių motinų susiduria su tinkamų geras ekonomines perspektyvas turinčių vyrų trūkumo problema. Taigi tų, kurios vis dėlto ištekėjo, vyrai dažnai negali pasigirti geru išsilavinimu ar darbu. Šios aplinkybės gali būti susijusios su santuokoje patiriamu stresu ir kylančiais konfliktais, o tai neabejotinai neigiamai atsiliepia moters sveikatai.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad dėmesys atliekant tyrimą buvo telkiamas į XX a. septintajame dešimtmetyje gimusias moteris, o tai reiškia, kad dalis veiksnių neabejotinai pasikeitė vėliau, kai moterys brendo.
Remiantis Nacionaline gimstamumo statistikos ataskaita, dauguma 20-24 m. gimdžiusių moterų buvo vienišos. Taip pat šioje ataskaitoje teigiama, kad juodaodžių paauglystėje gimdančių moterų skaičius reikšmingai sumažėjo, Vis dėlto 63 proc. juodaodžių moterų pirmąjį vaiką pagimdo būdamos 24 m. arba jaunesnės.
