Ar yra pagrindo nerimauti, kad ir pas mus išaugs susirgimų COVID-19 liga skaičius? Ką reiškia naujų atmainų atsiradimas? Pagaliau, kaip koronavirusas evoliucionuos toliau ir, ar reikės ketvirtosios vakcinos nuo COVID-19 ligos dozės, kalbėjomės su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu daktaru Mariumi Strioga.
Duomenys apie T limfocitų atsaką – džiuginantys
Paklaustas, ar, atšaukus visus ribojimus, galėsime jausti saugūs, gydytojas sakė, kad taip. Žinoma, tose gydymo įstaigose, kuriose gydomos pažeidžiamiausios visuomenės grupės, tarkime, žmonės po organų transplantacijų, veikiausiai ir toliau bus bandoma atskirti paskiepytųjų ir neskiepytų žmonių srautus.
Kitiems, kurie yra paskiepyti trimis vakcinos nuo koronaviruso dozėmis, anot jo, didelio pagrindo nerimauti nėra. Ne veltui kol kas visuomenei neskubama siūlyti skiepytis ketvirtąja doze.
„Šitas virusas nėra rodantis tokį griežtą sezoniškumą, kaip iki šiol buvęs gripo. Bet jis vis tiek šiuo metu prislopsta ir dabar siūlyti skiepytis ketvirta doze, o rudenį – penkta, vargu, tikslinga.
Kai kuriose valstybėse tai siūloma, bet mes, vertindami dabartinę situaciją pagal tai, kiek žmonių Lietuvoje yra hospitalizuojami, pagal jų amžiaus grupes ir gretutinius susirgimus tokio poreikio nematome“, – portalui „Delfi“ sakė M. Strioga.
Daktaras priminė, kad vis tik dalis žmonių ketvirtąja doze jau paskiepyti ir Lietuvoje. Tai – asmenys, patenkantys į didžiausias rizikos grupes, kuriems dėl atliktų organų ar kaulų čiulpų transplantacijų antikūnai nesusidarė.
Nors JAV siūlo ketvirtąja doze skiepyti asmenis nuo 50 metų, anot M. Striogos, kažkiek realu būtų tai siūlyti žmonėms nuo 80 metų.
„Bet dabar būtinumo ir didelio poreikio tikrai nėra. Tie, kurie yra pasiskiepiję trimis dozėmis, nuo sunkiausių COVID-19 išeičių yra apsaugoti. Juo labiau kad dabar yra gausu tyrimų apie T limfocitų atsaką, kurių duomenys yra labai gerai nuteikiantys. T limfocitai nediskriminuoja ir nediferencijuoja tarp atmainų. Jeigu T limfocitų atsakas susidaro, jis yra ilgalaikis ir tvarus“, – teigė pašnekovas.
Didžiosios dalies žmonių T limfocitai sėkmingai atpažįsta visas iki šiol randamas atmainas.
T limfocitai atpažįsta skirtingas S baltymo vietas nei antikūnai. Be to, priešingai nei neutralizuojantys antikūnai, T limfocitai atpažįsta ne tik S baltymą, bet ir kitus viruso struktūrinius ir nestruktūrinius baltymus.
„Daug tyrimų parodė, kad imuninis atsakas prieš baltymą sudaro tik apie 20–30 proc. viso T limfocitų atsako. Vadinasi, T limfocitai reaguoja ir į kitus viruso baltymus, ne tik į labiausiai kintantį baltymą.
Net tos S baltymo vietos, kurias atpažįsta T limfocitai, taip nepasikeičia.
Žodžiu, laisvai galima patikimai kliautis T limfocitų atsaku. Jis nuo infekcijos ir platinimo greičiausiai neapsaugos, bet nuo sunkiausių išeičių apsaugos.
Aišku, vyresnių žmonių T limfocitų atsakui sunkiau susidaryti, nes jų imuninė sistema perkrauta atminties komponentais prieš lėtines virusines infekcijas. Bet šiuo metu turimi duomenys rodo, kad po trijų dozių didžiajai daliai įvairių amžiaus grupių žmonių, įskaitant rizikos grupes, apsaugos pakanka. Ir be rudens sezono ketvirtos dozės prasmingumas labai abejotinas, išskyrus pačių didžiausios rizikos grupių žmones, kurių Lietuvoje yra gal 1–1,5 tūkst.“, – komentavo daktaras.
Naujos atmainos nėra labai pavojingos
Visgi, kaip minėta, pasaulyje plinta ir daugiau omikron atmainų. Tarp jų – omikron XE.
Daktaras M. Strioga paaiškino, kad pastaroji yra dar žinoma kaip BA.3 atmaina.
„X yra rekombinantiniai virusai hibridai – atmainos, kurios susidaro, apsikeičiant skirtingų atmainų genomais arba tų pačių atmainų skirtingiems variantams.
XE variantas yra tas pats kaip BA.3. Tai yra B omikron atmainos BA.1 ir BA.2 variantų hibridas. Jeigu įsivaizduotume omikron BA.1 ir BA.2 variantus kaip sesę su broliu, tai BA.3 yra jų incesto vaisius“, – vaizdžiai palygino medikas.
Kartu jis sakė, kad jau dabar yra ir daugiau omikron variantų, pvz., BA.4. O omikron BA.2 jau turi ir BA.2.1 bei BA2.12.1 atmainas. Pastaroji naujesnė atmaina dabar plinta JAV – Niujorko valstijoje BA2.12.1 sudaro apie 80 proc. naujų atvejų, bet kol kas nėra signalų, kad būtų pavojingesnės.
Tuo metu BA.3 yra apie 10 proc. labiau užkrečiamas už BA.2.
„Yra ne tik omikron XE, bet ir XD ar XF atmaina, kuri vadinama deltakron. Deltakron yra delta ir omikron atmainų virusų kryžminis hibridas – rekombinantinis produktas. Jis kai kuriose šalyse aptiktas, bet duomenų, kad sukeltų sunkesnę ligą nei bet kuris iš šių variantų, kad daug labiau plistų, ar, kad turėtų ženkliai didesnį atsparumą jau esančiam imuniniam atsakui, nėra“, – nuramino M. Strioga, priminęs, kad, tarkime, delta atmaina turėjo apie 200 variantų.
Tikėtina, kad virusas agresyvumo ribas pasiekė
Daktaras M. Strioga pastebėjo, kad šiuo metu mūsų pusrutulyje yra santykinio koronaviruso apsiraminimo periodas. Ar virusas keisis nepalankiai šaltuoju metu, galima būtų spręsti pagal tai, kas vyksta dabar pietų pusrutulyje, kur šiuo metu yra žiema.
„Vis daugiau mokslininkų puse lūpų kalba, kad yra didelė tikimybė, jog šitas virusas savo agresyvumo ribas po truputį pasiekė ir jam evoliucinio spaudimo virsti kažkokia agresyvesne forma negu dabartinė nėra, bent jau žiūrint į evoliucinius dėsnius.
Mutacijos vyksta atsitiktinai. Bet jas turinčios atmainos dominavimą lemia tai, kokį pranašumą tos mutacijos sukuria prieš jau esamas atmainas ir jų variantus.
Dabar žvelgiant į tai, kaip atrodo šio viruso evoliucija ir lyginant su kitų virusų evoliucija, lyg ir nebūtų kažkokio realaus evoliucinio spaudimo jam ieškoti kažkokių nišų išlikimui“, – komentavo pašnekovas.
Veikiausiai taps sezoniniu
Kol kas lyg ir nėra didelio pagrindo, kad, atšaukus apribojimus, dėl to Lietuvoje šoktelėtų sergamumas.
„Kol kas to nestebime. Vėlgi – visos tos situacijos buvo atšaukiamos ne šiaip sau, sugalvojus, kad imam ir atšaukiam. Tai buvo daroma, stebint, kas vyksta.
Matant, kad, nepaisant ženklaus infekcijų didėjimo ir plitimo, ligoninės nepersipildo, tai nedaro ypatingo poveikio ir labiausiai pažeidžiamoms grupėms, šiais duomenimis pagrįsti ir sprendimai dėl visų apribojimų, infekcijų kontrolės priemonių, pagaliau – visuomenės gyvenimą varžančių specialiųjų situacijų atšaukimo.
Visi piktinosi, kad galimybių pasas buvo ne panaikinamas, o sustabdomas. Bet mes vieną sakome, o du turime minty – vis tiek turi būti paliekama šiokia tokia nežinomumo galimybė, nes, kaip pasirodė, šitas virusas pateikia siurprizų.
Norisi tikėti, kad prie ribojimų negrįšime. Optimistinis variantas, kad turėsime dar vieną sezoninį virusą, nuo kurio bent jau kurį laiką bus rekomenduojama vakcinuotis. Labiausiai tikėtina, kad tai bus siūloma kartu su gripo vakcina“, – aiškino M. Strioga.
Anot daktaro, labai tikėtina, kad koronavirusas, panašiai kaip ir gripo, bus sezoninis. Pagal tai bus sprendžiama ir dėl visuomenės imunizavimo.
„Dabar matome, kad pakankamas ir gana stabilus T limfocitų atsakas išsilaiko 10–12 net iki 15 mėnesių. Jeigu tas imuninis atsakas kristų, greičiausiai būtų ir daugiau, sunkesnių atvejų. Tuo būtų grindžiamas vakcinacijos poreikis.
Tikėtina, kad šis virusas elgsis panašiai, kaip elgiasi visi likę mums jau įprastais tapę peršalimo virusai“, – prognozavo pašnekovas.
Paklaustas, ar koronavirusas ateityje taptų dar viena peršalimo ligų priežastimi, M. Strioga atsakė, kad greičiausia taip – jis taps vienu iš mūsų sezoninių palydovų.
„Turėjome 4 peršalimo koronavirusus. Panašu, kad su tokiu griausmu atėjo ir 5-as“, – pastebėjo mokslininkas.
