aA
Anksčiau toksikologai psichoaktyvia medžiaga apsinuodijusio paciento nuodą atpažindavo iš tolo. Šiais laikais viskas sunkiau, mat naujų psichoaktyvių medžiagų atsiranda kone kas savaitę. Tačiau didelė problema ne tik psichoaktyvios medžiagos, bet ir be paskyrimo vartojami vaistai, kuriems išsivysto dar didesnė priklausomybė. Apie tai Žinių radijo laidoje „Pasitikiu mokslu“ pasakojo gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras.
Robertas Badaras
Robertas Badaras
© DELFI / Andrius Ufartas

Per vienerius metus atsirado virš 100 naujų medžiagų

Pasak gydytojo, naujų psichoaktyvių medžiagų sparčiai daugėja. Kasmet Europos Sąjunga duoda ataskaitą, kiek per metus atrasta naujų medžiagų. Pastaruosius 4 metus, pasak dr. R. Badaro, nauja medžiaga atsirasdavo kartą per savaitę. Didžioji jų dalis yra sintetiniai kanabinoidai, jų – virš 200.

„Anksčiau jie buvo vadinami pavadinimais, dabar vietoje pavadinimo turi 3 raides ir 3 skaičius. Dabar psichoaktyvias medžiagas kuria visi, kas netingi. Yra programa, kuri vadinasi „sukurk savo kanabinoidą“. Joje yra 3 komponentai ir bandai sudėlioti. Didžioji dalis medžiagų į Europą patenka iš Kinijos. Tai yra pasaulio gamykla“, – sakė dr. R. Badaras.

Dažniausiai transportuojama tabletėmis arba milteliais. Iš jų gali būti pagaminamas skystis, juo gali būti nupurškiama bet kokia organinė medžiaga.

„Buvo ir medžio drožlės nupurkštos, psichoaktyvi medžiaga veikia ant bet kokio substrato“, – kalbėjo gydytojas toksikologas.

Robertas Badaras
Robertas Badaras
© DELFI montažas / Shutterstock

Pasak laidos pašnekovo, psichoaktyvioms medžiagoms pradėjus smarkiai kisti, vienu metu kilo didelis nerimas ir tarp gydytojų, ir tarp policijos pareigūnų, mat buvo ir tokių metų, kai per vienerius metus atsirado virš 100 naujų medžiagų.

„Po to buvo pastebėta, kad yra 12 pagrindinių grupių, į kurias galima suskirstyti šias medžiagas. Viena iš jų – sintetiniai kanabinoidai. Buvusios 6 medžiagos buvo labai aiškios, simptomai labai tipiški. Dabar simptomai yra skirtingi, po truputį atsiranda sindrominiai vertinimai, kai galime pasakyti, kad čia sintetiniai kanabinoidai, čia sintetiniai katinonai, klasikiniai haliuciogenai. Dabar galime jas nuspėti“, – sakė dr. R. Badaras.

Tačiau problema kyla dėl jų verifikacijos.

„Jei tai yra juridiniai dalykai, reikia ekspertizės, o dėl jos Lietuvoje dar nėra. Įranga buvo, bet dabar teisiasi, kieno įranga geriausia, kas kaltas, kas nekaltas, lietuviški variantai, gėda net šnekėti. Vėlgi, ta pasiūla išgąsdino ir vartotojus, todėl poslinkis per pastaruosius porą metų atgal link klasikos Europoje smarkiai pastebimas“, – kalbėjo gydytojas toksikologas.

Problema kyla ir dėl nesaikingo vaistų vartojimo

Pašnekovas taip pat kalbėjo ir apie narkotikų dekriminalizaciją Lietuvoje.

Daktaras Badaras prabilo apie ypač pavojingą priklausomybę: abstinencija nuo jos – viena sunkiausių
© DELFI / Karolina Pansevič

„Visada bandau susilaikyti nuo komentarų šia tema, nes dėl jos susipykau su ne vienu geru žmogumi. Dėl to, kad visą laiką sakydavau, jog esu už dekriminalizaciją. Tada man skambindavo ir sakydavo, kad tu nori paversti Lietuvą narkotikų žeme. Dekreminalizacijos nereikėtų maišyti su legalizavimu, bet pritariu, kad už vartojimą neturėtų būti baudžiamosios atsakomybės. Jei žmogus priklausomas, jis už tai negali būti baudžiamas baudžiamojo teismo“, – sakė dr. R. Badaras.

Visgi, gydytojas ragina nepamiršti visų šios temos aspektų.

„Tie patys portugalai, kuriais visi mosikuoja kaip teigiamu dekriminalizacijos pavyzdžiu, patys rašo, kad jei padaroma tik dekriminalizacija, rezultatas bus blogesnis nei prieš tai. Kartu su dekriminalizacija turi būti siūlomos vienokios ar kitokios gydymo galimybės“, – kalbėjo dr. R. Badaras.

Problema kyla ne tik dėl narkotikų, bet ir dėl nesaikingo vaistų vartojimo. Lietuvoje, pasak gydytojo, vartojama trigubai daugiau vaistų nei Latvijoje, Estijoje ar Skandinavijoje. Pavyzdžiui, benzodiazepinus rekomenduojama vartoti tik apie 2 mėnesius, tuo metu lietuviai juos vartoja vidutiniškai 86 mėnesius.

Vaistai nuo skausmo
Vaistai nuo skausmo
© Shutterstock

„Abstinencijos po heroino visi reiškiniai, pavojai, palyginus su abstinencija dėl vaistų, yra vaikų darželis. Su vaistinės abstinencijos eiga, atkryčiais yra daug sunkiau nei su opioidais“, – sakė dr. R. Badaras.

Tuo metu Amerikos opioidų krizė, pasak gydytojo, yra vienas iš itin gėdingų mokslo puslapių.

„Buvo toks mokslas, vadinamas pseudopriklausomybe. Rimti moksliniai žurnalai spausdino straipsnius, kad jei tai yra receptiniai opioidai, reikia tiesiog didinti dozę ir viskas bus gerai, žmogus bus nuskausmintas. Tačiau tai buvo visiškas klinikinis kliedesys. Vėliau paaiškėjo, kas ir kokiais būdais darė tas studijas, dabar tos kompanijos moka šimtus milijonų dolerių baudų, stūmė opioidus į rinką“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Tačiau kodėl ši problema yra ir Lietuvoje? Pašnekovas šypsosi ir sako – Lietuva yra drąsi šalis.

„Pabandykite vokiečiui liepti pačiam pasiskirti sau vaistus, nusipirkti juos internetu ir gydyti save, artimuosius ir draugus. Manau, kad jis iškvies policiją. O Lietuvoje taip daroma drąsiai, nes juk padėjo kaimynui“, – sakė dr. R. Badaras.

Pasak jo, lietuviai itin agresyviai priima diskusijas apie savigydą. Tačiau didžioji savigydos problema yra ta, kad žmogus dėl tokių veiksmų labai lengvai tampa priklausomas.

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(107 žmonės įvertino)
4.3738

Beždžionių raupų atvejai patvirtinti 12-oje valstybių

Dvylikoje valstybių patvirtinta daugiau nei 80 beždžionių raupų atvejų, praneša BBC.

Stebi beprecedentį beždžionių raupų šuolį: šio viruso plitimo būdas – neįprastas (1)

Pasaulyje plinta naujas virusas – beždžionių raupai . Jis iki šiol cirkuliuodavo Afrikoje,...

Tiek mirčių nebuvo visą dešimtmetį: pasakė, kurios ligos nusineša daugiausiai gyvybių

Draudžiamųjų mirties atvejų skaičius 2021 metais išaugo daugiau nei penktadaliu ir buvo...

ŽIV ligos gydymas pernai Lietuvoje pradėtas 180 žmonių, tarp jų – ir vienam vaikui

Valstybės kompensuojamas ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija – pernai buvo pradėta...

Hondūras atsisakė Lietuvos dovanojamų 90 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių vaikams

Hondūras atsisakė Lietuvos dovanojamų 90 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių vaikams.

Top naujienos

Karybos ekspertas: Mariupolio gyventojų laukė žeminanti Kadyrovo čečėnų procedūra

Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Turistų netekusi lietuvių pamėgta atostogų kryptis gerokai apsileido: šiukšlės paplūdimiuose bado akis

Gal trumpam pamirškime Ukrainą ir karą? Žinau, sunku, o gal net ir neįmanoma. Bet pabandykime...

Delfi PliusDainius Sinkevičius

Siaubas, kurio neįmanoma pamiršti: rašyti nemokėjusį 6-metį užkasė prie namų, o kapą apipylė šiukšlėmis (1)

Tai – siaubinga istorija, kurios ją tyrę policijos ir prokuratūros pareigūnai iki šiol negali...

Hegemonas nuverstas: „Lietkabelis“ pirmą kartą istorijoje paliko „Žalgirį“ be LKL finalo (14)

Panevėžio „Lietkabelis“ pakeitė „Betsafe-LKL“ istoriją – pusfinalyje triskart iš eilės...

Karas Ukrainoje. Prie Donecko ir Luhansko Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 9 priešo atakas, kovos tęsiasi dar 4 vietose Rusija uždraudė į šalį atvykti JAV prezidentui Bidenui (12)

Ukrainos Jungtinių pajėgų grupuotės spaudos tarnyba „Facebook“ pranešė, kad prie Donecko ir...

Dėl karieso kaltas ne vien maistas: gydytoja išvardijo kitas dantų gedimo priežastis

Viena dažniausių apsilankymo pas odontologus priežasčių yra dantų ėduonis , kitaip –...

Bedarbių laukia permainos: nauja sistema dalį gali palikti be išmokų

Nuo liepos nemotyvuotų ar valstybės parama piktnaudžiaujančių bedarbių laukia sunkūs laikai....

„Bellingcat“ vadovas: jėgos struktūros jau išduoda Putiną (5)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suprato grėsmes savo šalies viduje ir privalėjo rasti...

Maksvytis – po istorinio „Žalgirio“ nuopuolio: komanda serga ir ją reikia gydyti Čanakas: tai – neįtikėtina (3)

Kauno „Žalgiriui“ nepavyko išvengti neišvengiamo. 32-ejus metus Lietuvos čempionato finale...

Astronomų pastebėtas mįslingas žiedas gali būti tarpgalaktinės kilmės objektas

Vakarų Sidnėjaus universiteto mokslininkai kartu su tarptautine ekspertų komanda netoli kaimyninės...