Daktaras Badaras prabilo apie ypač pavojingą priklausomybę: abstinencija nuo jos – viena sunkiausių

Per vienerius metus atsirado virš 100 naujų medžiagų

Pasak gydytojo, naujų psichoaktyvių medžiagų sparčiai daugėja. Kasmet Europos Sąjunga duoda ataskaitą, kiek per metus atrasta naujų medžiagų. Pastaruosius 4 metus, pasak dr. R. Badaro, nauja medžiaga atsirasdavo kartą per savaitę. Didžioji jų dalis yra sintetiniai kanabinoidai, jų – virš 200.

„Anksčiau jie buvo vadinami pavadinimais, dabar vietoje pavadinimo turi 3 raides ir 3 skaičius. Dabar psichoaktyvias medžiagas kuria visi, kas netingi. Yra programa, kuri vadinasi „sukurk savo kanabinoidą“. Joje yra 3 komponentai ir bandai sudėlioti. Didžioji dalis medžiagų į Europą patenka iš Kinijos. Tai yra pasaulio gamykla“, – sakė dr. R. Badaras.

Dažniausiai transportuojama tabletėmis arba milteliais. Iš jų gali būti pagaminamas skystis, juo gali būti nupurškiama bet kokia organinė medžiaga.

„Buvo ir medžio drožlės nupurkštos, psichoaktyvi medžiaga veikia ant bet kokio substrato“, – kalbėjo gydytojas toksikologas.

Robertas Badaras

© DELFI montažas / Shutterstock

Pasak laidos pašnekovo, psichoaktyvioms medžiagoms pradėjus smarkiai kisti, vienu metu kilo didelis nerimas ir tarp gydytojų, ir tarp policijos pareigūnų, mat buvo ir tokių metų, kai per vienerius metus atsirado virš 100 naujų medžiagų.

„Po to buvo pastebėta, kad yra 12 pagrindinių grupių, į kurias galima suskirstyti šias medžiagas. Viena iš jų – sintetiniai kanabinoidai. Buvusios 6 medžiagos buvo labai aiškios, simptomai labai tipiški. Dabar simptomai yra skirtingi, po truputį atsiranda sindrominiai vertinimai, kai galime pasakyti, kad čia sintetiniai kanabinoidai, čia sintetiniai katinonai, klasikiniai haliuciogenai. Dabar galime jas nuspėti“, – sakė dr. R. Badaras.

Tačiau problema kyla dėl jų verifikacijos.

„Jei tai yra juridiniai dalykai, reikia ekspertizės, o dėl jos Lietuvoje dar nėra. Įranga buvo, bet dabar teisiasi, kieno įranga geriausia, kas kaltas, kas nekaltas, lietuviški variantai, gėda net šnekėti. Vėlgi, ta pasiūla išgąsdino ir vartotojus, todėl poslinkis per pastaruosius porą metų atgal link klasikos Europoje smarkiai pastebimas“, – kalbėjo gydytojas toksikologas.

Problema kyla ir dėl nesaikingo vaistų vartojimo

Pašnekovas taip pat kalbėjo ir apie narkotikų dekriminalizaciją Lietuvoje.

© DELFI / Karolina Pansevič

„Visada bandau susilaikyti nuo komentarų šia tema, nes dėl jos susipykau su ne vienu geru žmogumi. Dėl to, kad visą laiką sakydavau, jog esu už dekriminalizaciją. Tada man skambindavo ir sakydavo, kad tu nori paversti Lietuvą narkotikų žeme. Dekreminalizacijos nereikėtų maišyti su legalizavimu, bet pritariu, kad už vartojimą neturėtų būti baudžiamosios atsakomybės. Jei žmogus priklausomas, jis už tai negali būti baudžiamas baudžiamojo teismo“, – sakė dr. R. Badaras.

Visgi, gydytojas ragina nepamiršti visų šios temos aspektų.

„Tie patys portugalai, kuriais visi mosikuoja kaip teigiamu dekriminalizacijos pavyzdžiu, patys rašo, kad jei padaroma tik dekriminalizacija, rezultatas bus blogesnis nei prieš tai. Kartu su dekriminalizacija turi būti siūlomos vienokios ar kitokios gydymo galimybės“, – kalbėjo dr. R. Badaras.

Problema kyla ne tik dėl narkotikų, bet ir dėl nesaikingo vaistų vartojimo. Lietuvoje, pasak gydytojo, vartojama trigubai daugiau vaistų nei Latvijoje, Estijoje ar Skandinavijoje. Pavyzdžiui, benzodiazepinus rekomenduojama vartoti tik apie 2 mėnesius, tuo metu lietuviai juos vartoja vidutiniškai 86 mėnesius.

Vaistai nuo skausmo

© Shutterstock

„Abstinencijos po heroino visi reiškiniai, pavojai, palyginus su abstinencija dėl vaistų, yra vaikų darželis. Su vaistinės abstinencijos eiga, atkryčiais yra daug sunkiau nei su opioidais“, – sakė dr. R. Badaras.

Tuo metu Amerikos opioidų krizė, pasak gydytojo, yra vienas iš itin gėdingų mokslo puslapių.

„Buvo toks mokslas, vadinamas pseudopriklausomybe. Rimti moksliniai žurnalai spausdino straipsnius, kad jei tai yra receptiniai opioidai, reikia tiesiog didinti dozę ir viskas bus gerai, žmogus bus nuskausmintas. Tačiau tai buvo visiškas klinikinis kliedesys. Vėliau paaiškėjo, kas ir kokiais būdais darė tas studijas, dabar tos kompanijos moka šimtus milijonų dolerių baudų, stūmė opioidus į rinką“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Tačiau kodėl ši problema yra ir Lietuvoje? Pašnekovas šypsosi ir sako – Lietuva yra drąsi šalis.

„Pabandykite vokiečiui liepti pačiam pasiskirti sau vaistus, nusipirkti juos internetu ir gydyti save, artimuosius ir draugus. Manau, kad jis iškvies policiją. O Lietuvoje taip daroma drąsiai, nes juk padėjo kaimynui“, – sakė dr. R. Badaras.

Pasak jo, lietuviai itin agresyviai priima diskusijas apie savigydą. Tačiau didžioji savigydos problema yra ta, kad žmogus dėl tokių veiksmų labai lengvai tampa priklausomas.