Žurnalistas Chrisas Stokelis-Walkeris apžvelgia, kas jau yra žinoma apie pakartotinį užsikrėtimą ir kiek tai turėtų neraminti. Šią apžvalgą pateikia Britų medicinos žurnalas (The BMJ).

Kaip dažnai įvyksta pakartotinis užsikrėtimas?

„Jeigu niekas nepasikeis, pakartotinių užsikrėtimų artimiausiu metu galime bet kokiu atveju tikėtis net ir be šios naujosios atmainos (britiškosios B117)“, – neabejoja Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius Paulas Hunteris.

Egzistuoja keturi endeminių koronavirusų, reguliariai cirkuliuojančių tarp žmonių ir sukeliančių didelę dalį kvėpavimo takų infekcijų, tipai – 229E, NL63, OC43 ir HKU1. Užsikrėtus bet kuriuo iš šių virusų tipų, gali susiformuoti skirtingos trukmės imunitetas, paprastai išliekantis mažiausiai metus ar dvejus, aiškina Joelis Mossongas, Liuksemburgo nacionalinės sveikatos tarnybos epidemiologijos ir mikrobinės genomikos skyriaus vadovas. „Galiausiai apsikrečiama pakartotinai, bet ne kiekvienais metais“, – dėsto ekspertas.

Tačiau SARS-CoV-2 yra visiškai naujas koronaviruso tipas, tad imuniteto klausimas – vienas didžiausių nežinomųjų. „Nėra aišku“, ar užsikrėtimas suteikia imunitetą pakartotiniam užsikrėtimui, 2020-ųjų gruodį „Journal of Infection“ paskelbtame straipsnyje rašė Niukaslo universiteto mokslininkai.

Iš 11 tūkst. Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros darbuotojų, per pirmąją pandemijos bangą – nuo 2020-ųjų kovo iki balandžio – užsikrėtusių koronavirusu, antrosios viruso bangos metu nuo 2020-ųjų spalio iki lapkričio nė vienam nepasireiškė simptominis pakartotinis užsikrėtimas. Tad mokslininkai jautėsi tikri, kad imunitetas pakartotiniam užsikrėtimui naujojo koronaviruso atveju išlieka mažiausiai šešis mėnesius. Tačiau, siekiant tikslesnių rezultatų, būtini tolesni tyrimai.

Ankstyvas Anglijos Visuomenės sveikatos agentūros („Public Health England“) atliktas tyrimas parodė, kad antikūnai suteikia 83 proc. apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo COVID-19 per penkių mėnesių laikotarpį. Iš 6614 tyrimo dalyvių 44 pasireiškė „galimas“ arba „tikėtinas“ pakartotinis užsikrėtimas.

Sausio mėnesio duomenimis, pasauliniu mastu užfiksuotas 31 patvirtintas pakartotinio užsikrėtimo COVID-19 atvejis, tačiau, turint omenyje pranešimų vėlavimus ir tebesitęsiančios pandemijos išteklių problemas, šis skaičius gali būti didesnis.

Koronavirusas

„Mes žinome, kad pakartotinis užsikrėtimas SARS-CoV-2 yra įmanomas. Esminis klausimas toks: jeigu pakartotiniai užsikrėtimai nesiliaus, kaip dažnai jie vyks?“ – sako Toronto universiteto Dalla Lana visuomenės sveikatos mokyklos docentė Ashleigh Tuite.

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas skiepijimui ir naujų COVID-19 atmainų plitimo atsekimui, tad pakartotinio užsikrėtimo niuansams aiškintis lieka nedaug laiko ir išteklių. „Jeigu pakartotiniai užsikrėtimai vyksta dažnai, tačiau jei sirgimo eiga yra ne tokia sunki, mes jų ir neužfiksuosime, nebent įgyvendintume tyrimą, kuris aktyviai mėgintų išsiaiškinti pakartotinio užsikrėtimo ypatumus“, – dėsto A. Tuite.

Ar užsikrėtus pakartotinai sergama sunkiau?

Nuo pat septintojo dešimtmečio mokslininkai žinojo, kad kai kuriems pacientams antrąkart užsikrėtus virusu antikūnai, besigaminantys tam, kad visų pirma užkirstų kelią ligai, galiausiai gali netyčia sustiprinti ligos intensyvumą užsikrėtus pakartotinai. Šis reiškinys vadinamas nuo antikūnų priklausomu infekcijos sustiprinimu (ADE).

Ik šiol dauguma užfiksuotų pakartotinio užsikrėtimo SARS-CoV-2 atvejų buvo lengvesni nei pirmasis susidūrimas su virusu. Visgi pasitaikė ir rimtesnių atvejai, o du pakartotinai užsikrėtę žmonės mirė.

„Galima beveik neabejotinai teigti, kad po nesunkios infekcijos susiformavęs imunitetas ilgai neišlieka. Tačiau iš esmės dauguma pakartotinio užsikrėtimo atvejų bus tikrai ne tokie sunkūs. Taip bus dėl imunologinės atminties laipsnio ir T limfocitų mediacijos“, – aiškina medicinos profesorius P. Hunteris.

Tačiau J. Mossongas teigia, kad, remiantis jo patirtimi su koronavirusais, pirmojo užsikrėtimo metu švelnesnius simptomus patiriantys asmenys susiduria su didesne tikimybe užsikrėsti pakartotinai. Panašu, taip yra todėl, kad pirmą kartą užsikrėtus nesusiformavo pakankamas imuninis atsakas. Tą patį galima pasakyti apie patiriančius imuninį slopinimą – dėl šios priežasties po pirmojo užsikrėtimo imuninis atsakas jiems nesusiformavo.

Tiesa, simptomai, kuriuos žmonės patiria, gali reikšti ne tik pakartotinį užsikrėtimą, bet ir ankstesnio užsikrėtimo COVID-19 atsinaujinimą organizme, mano J. Mossongas. Tą išsiaiškinti yra gerokai sunkiau.

Pakartotinis užsikrėtimas ar reaktyvacija?

Tyrimų būdu sudėtinga atskirti, ar įvyko pakartotinis užsikrėtimas, į organizmą pakliuvus naujam virusui, ar jau organizme esančio koronaviruso paskatintas imuninio atsako atnaujinimas. Tą visiškai suprasti būtų galima tik tuo atveju, jei pacientai pateiktų mėginius per pirmąjį sirgimo etapą, kurie būtų saugojami ir jiems atliekamas genetinis sekvenavimas (sekoskaita).

Visų pirma po pirmojo ligos etapo reikia gauti mėginį ir atlikti jo genetinę sekoskaitą, tada gauti antrąjį to paties paciento (kuriam nustatyta COVID-19) mėginį ir atlikti jo genetinę sekoskaitą. Siekiant nustatyti pakartotinį užsikrėtimą, reikėtų įrodyti, kad abiejų mėginių virusų genomai yra skirtingi.

„Atliekant genetinę sekoskaitą, galima nustatyti, ar tai buvo ta pati atmaina, ar kita“, – aiškina Melvinas Sanicasas, vakcinologas ir Karališkosios tropinės medicinos ir higienos draugijos narys. Paskelbti straipsniai tokiais metodais analizuoja pakartotinius užsikrėtimus Honkonge. „Gauta tvirtų įrodymų, rodančių, kad tai nebuvo ankstesnio susirgimo tąsa“, – pridūrė M. Sanicasas.

Tačiau toks sekoskaitos nustatymas yra sudėtinga užduotis, ypač turint omenyje esamos pandemijos metu susitraukusius testavimo ir laboratorijų pajėgumus. „Netgi Jungtinėje Karalystėje, kur mėginių sekoskaita atliekama reguliariau nei daugumoje kitų šalių, ši procedūra atliekama tik maždaug 5–10 proc. mėginių. Tikimybė, kad tai nutiktų dukart – apimtų to paties paciento mėginius – yra vis mažesnė ir mažesnė“, – sako J. Mossongas

Oksfordo universiteto Nuffieldo medicinos skyriaus atliktas tyrimas rodo, kad daugelis pakartotinio užsikrėtimo atvejų iš tiesų gali būti viruso reaktyvacija. J. Mossongas pažymi, kad koronavirusai sukelia ilgai trunkančią infekciją, o jų didelė genominė struktūra gali nulemti, jog nedidelis viruso kiekis išliks organizme neaptiktas, tačiau pasirengęs dar kartą pademonstruoti savo galią. „Užsikrėtimas gali trukti ilgiau kitose organizmo vietose, ne kvėpavimo takuose“, – pasakojo J. Mossongas, kaip galimą įrodymą, kad, pamažu besidaugindamas, virusas ilgą laiką išlieka organizme, pateikdamas išliekantį skonio ir kvapo netekimą.

Kaip su pakartotiniu užsikrėtimu susijusios naujos viruso atmainos?

SARS-CoV-2 atmaina B.117, pirmą kartą aptikta Jungtinėje Karalystėje ir esanti labiau užkrečiama nei ankstesnės atmainos, Jungtinėje Karalystėje paskatino naują ribojimų bangą. Tačiau lygiai taip pat nėra aišku, ar ji yra grėsminga jau pasveikusiems nuo koronaviruso.

 Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

„Nežinau, kiek yra tikėtina, kad šios atmainos atveju pakartotinio užsikrėtimo tikimybė yra didesnė“, – sako P. Hunteris. Jis spėja, kad su naująja atmaina susiję pakartotiniai užsikrėtimai bus labiau tikėtini dėl apskritai bendro užsikrėtimų skaičiaus išaugimo. Visgi profesorius viliasi, jog pakartotiniai užsikrėtimai įvyks rečiau ir plis ne taip smarkiai kaip pirmųjų užsikrėtimų atveju.

Tačiau abejonių kyla atsiradus naujai SARS-CoV-2 atmainai P.1. Tikimybę užsikrėsti naująja atmaina, atsiradusia praėjusių metų pabaigoje Brazilijos mieste Manause, besiaiškinančiame straipsnyje nurodoma, kad ši atmaina „išvengia žmogaus imuninio atsako“, sukelto ankstesnių atmainų. Tad pakartotinis užsikrėtimas yra tikėtinas.

„Kyla klausimas, kiek genetinių pokyčių turi įvykti pačiame viruse, kad žmogaus imuninė sistema jo nebeatpažintų ir nesuformuotų apsaugančio imuninio atsako“, – dar prieš P.1 atmainos pasirodymą kalbėjo A. Tuite. Vakcinų gamintojai užtikrina, jog jų vakcinos B.117 atmainos atžvilgiu bus veiksmingos. Pasak A. Tuite, tai leidžia spręsti, kad virusas smarkiai nepakito ir žmonėms nekilo didesnis pakartotinio užsikrėtimo pavojus dėl paties viruso. Reakcija į vakciną gali skirtis nuo natūraliai įgyto imuninio atsako, nors dar pernelyg anksti spręsti, kokie skirtumai egzistuoja COVID-19 atveju. Vakcinos sukeltas imuninis atsakas yra nuoseklesnis ir, pasak kai kurių tyrimų, gali būti netgi stipresnis nei susiformavęs natūraliai.

Kol kas žinutė yra aiški. „Jeigu persirgote SARS-CoV-2, tai dar nereiškia, kad galima užmiršti apie atstumo laikymąsi ir nedėvėti kaukės. Juk galima užsikrėsti ir antrąkart“, – pažymi M. Sanicasas. Suprantama, tai taip pat reiškia, kad užsikrėtus pakartotinai galima ir užkrėsti kitus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (120)