aA
6 mln. eurų vertės greitųjų testų pirkimo sandoris iš bendrovės „Profarma“, kurį nagrinėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) iki šiol kelia aistras. Opozicija pasirašė dokumentą, kuriame teigiama, kad FNTT atliekamas tyrimas dėl galimai neskaidraus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdyto greitųjų koronaviruso testų pirkimo meta šešėlį ne tik ant Vyriausybės vicekanclerio, LVŽS kandidato į LR Seimą Luko Savicko, bet ir ant visos Vyriausybės.
Saulius Čaplinskas
Saulius Čaplinskas
© DELFI / Domantas Pipas

Antradienį vykusio vakarinio Seimo posėdžio metu sulaukęs opozicijos klausimo apie šių testų pirkimą premjeras Saulius Skvernelis, kreipdamasis į vieną iš dokumentą pasirašiusių parlamentarių, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovę Dovilę Šakalienę, sakė: „Jūs galite pasikalbėti su jūsų sąrašo nariu Sauliumi Čaplinsku, jo ekspertinės išvados buvo labai svarbios, jo indėlis – labai nemažas“.

Dar kovą, prieš perkant greituosius antikūnų testus, vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė teiravosi su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo profesoriaus S. Čaplinsko apie greituosius testus, apie kuriuos šis buvo ne kartą pasisakęs. Epidemiologė prašė nurodyti šaltinius, kuriais rėmėsi, ragindamas šiuos testus naudoti ir pasiteiravo ar profesorius turi informacijos apie jų specifiškumą.

Loreta Ašoklienė
Loreta Ašoklienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Į tai S. Čaplinskas atsakė, kad testai yra patvirtinti ne vienoje šalyje: tarp jų Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Omane ir plačiai naudojami Kinijoje. Kartu pabrėžė, kad tokie testai yra atrankiniai ir nepakeičia laboratorinio polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimo. Šio molekulinio tyrimo, atliekamo ankstyvame infekcijos etape, metu mėginiai imami iš nosiaryklės, ieškant viruso genetinės medžiagos RNR.

Patvirtino, kad testai patikimi

S. Čaplinskas portalui Delfi tvirtino, kad už 6 mln. nupirkti greitieji antikūnų testai yra patikimi, šaršalas dėl jų, profesoriaus nuomone, buvo sukeltas be reikalo, o minėtuosius testus net dabar jis rekomenduotų naudoti.

„Aš nekalbu apie konkretų testą, konkrečios kompanijos. Aš kalbu apie Europoje sertifikuotus testus, nesvarbu, kokie jie būtų. Šiuo atveju tie testai ir buvo sertifikuoti Europoje, jeigu neklystu, gaminti Olandijoje (testų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“, – aut. past.).

Apie pinigus aš nekalbu – čia ne mano kompetencija. Aš kalbu apie tai, kad buvo nupirkti europiniai testai, taip kaip ir sako, niekas neapgavo, jie buvo ne garažiuke kažkur Kinijoj pagaminti, o su europiniais sertifikatais“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Saulius Čaplinskas
Saulius Čaplinskas
© DELFI / Domantas Pipas

Profesorius bandė išsklaidyti abejones dėl minėtųjų testų patikimumo: „Kiekvienas vaistas gali būti ir vaistas, ir nuodas: vienam veikia vienaip, kitam – kitaip. Lygiai taip pat su tyrimais.

Testai kuriami principu, kad būtų nustatyta tai, ko ieškome. Jeigu kalbame apie antikūnų testus, reiškia, kad jų tikslas yra nustatyti tuos specifinius antikūnus. Vieni testai kuriami pagal principą „nepraleisti“, tai yra labai didinamas jų jautrumas. Bet, kai didini jautrumą, gali gauti „falšteigiamą“ (netikrą teigiamą, – aut. past.) reakciją, tai yra – gali apsirikti. Kiti, dažnai vadinami patvirtinamaisiais testais, kuriami pagal principą „neapsirik“, kad labai tiksliai pavyktų nustatyti, jog yra tas, o ne kitas virusas.

Antikūnų testai gali būti laboratoriniai. Tai dažniausiai naudojami imunofermentiniai tyrimų metodai, kai nurodo netgi antikūnų titrą – kiek daug jų yra. O greitieji testai tuo ir pasižymi, kad atliekami greitai. Jie nepasako, kiek yra titrų, bet pasako apskritai, taip ar ne, plius ar minus. Čia kaip nėštumo testas, kuris parodo: nėščia ar nenėščia, bet nepasako, kuris nėštumo periodas gali būti. Iš čia aišku, kad kartais jų jautrumas gali būti mažesnis negu laboratorinių antikūnų testų. Yra tam tikras limitas. Už tai ir sakoma, kad jų jautrumas gali būti nuo iki“, – paaiškino S. Čaplinskas.

Anot profesoriaus, minėtųjų brangiųjų testų specifiškumas ir jautrumas yra arti 100 procentų. Tai yra, jie beveik tiksliai nurodo, užsikrėtęs žmogus koronavirusu, ar ne.

„Jautrumas gali būti kiek mažesnis ir tai yra labai gerai. Niekas neleis testų į apyvartą, kurių prastas specifiškumas ar jautrumas. Nieko nuostabaus, jeigu iš 100 pataikys 95 proc. Gali būti, kad kai ko gali nepataikyti, nes [virusas] ne toje stadijoje, per mažai susiformavo antikūnų, arba priešingai – yra kažkokia kryžminė reakcija dėl kažko kito“, – sakė pašnekovas, pastebėjęs, kad testų jautrumas ir specifiškumas paprastai nurodomas gamintojų pateiktoje specifikacijoje.

Kam reikalingi greitieji molekuliniai testai?

Paprastai koronavirusinei infekcijai patvirtinti atliekami laboratoriniai molekuliniai PGR tyrimai. Tačiau, S. Čaplinsko nuomone, vien jų nepakanka.

„Su šita liga labai aiškus vienas dalykas: nosiaryklėje antikūnai gali būti aptinkami gana greitai, jau po kelių dienų nuo užsikrėtimo, jau antrą parą. Bet toliau virusas paprastai leidžiasi žemyn ir labai įvairiai, priklausomai nuo to, kur ir kiek jo yra, kaip teisingai jį paima, galima klaidinga reakcija. Tokia reakcija, kaip rašo literatūra, gali būti nuo 30 iki 40 proc., tai yra, tiek procentų galima vien šituo metodu viruso nepagauti.

Čaplinskas gina brangius greituosius testus: ir dabar juos rekomenduočiau
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šitas [PGR] metodas lieka pagrindinis laboratorinis metodas susirgimo diagnozei patvirtinti, nes mes juk turime remtis ne vien klinika, bet ir laboratorija.

Tačiau, kaip rodo tyrimų duomenys, besimptomiams ligoniams gali būti ir taip, kad po dešimtos dienos RNR nosiaryklėje jau neaptinkamas, bet jis gali būti aptinkamas dar iki 33 ar daugiau dienų plaučiuose, tai yra darant bronchoalveolinį lavažą, arba, dar praėjus 13 dienų po to, virusas gali būti aptinkamas išmatose“, – kalbėjo S. Čapinskas, pabrėžęs, kad tirti visuomenę svarbu įvairiais būdais. Esą ir Pasaulio sveikatos organizacija net triskart pabrėžė, kaip svarbu dėl koronaviruso tirti visuomenę, kad pavyktų sužinoti, kur jis cirkuliuoja ir nutraukti cirkuliavimo grandinę. Šiuo atveju, pasak pašnekovo, neužtenka vien ieškoti antikūnų.

„Antikūnus organizmas pradeda gaminti, kaip atsaką į šitą infekciją. Dabar tyrimų duomenys rodo, kad atitinkami antikūnų kiekiai atsiranda kas antram žmogui, praėjus savaitei po užsikrėtimo. Jeigu imunitetas funkcionuoja gerai, praėjus dviem savaitėms praktiškai pas visus jų turėtų atsirasti.

Bet po daugiau nei dviejų savaičių labai mažėja tokių, kieno imunitetas nespėjo normaliai pagaminti tų antikūnų. O PGR testai daugumai žmonių nebeveikia praėjus savaitei ar dviem.

Kitas klausimas, kad per 72 paras antikūnų titrai gali sumažėti per pusę, bet paskui atsistato ilgalaikiai antikūnai, kurie lieka. Jie yra, juos galima atlikti jautresniais antikūnų tyrimo metodais“, – pastebėjo S. Čaplinskas.

Kuo daugiau tyrimų, tuo geriau

Balandį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad greitieji testai neturėtų būti naudojami COVID-19 ligai patvirtinti. Esą, kaip rodo ekspertų išvados, greitieji testai nėra tinkami nustatyti šiuo metu sergančius koronavirusu. Tada A. Veryga sakė, kad mokslininkai siūlė populiacijai tirti naudoti PGR tyrimus, nes nebuvo nustatyta, ar greitieji testai patikimi.

Čaplinskas gina brangius greituosius testus: ir dabar juos rekomenduočiau
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau vasarą A. Veryga pakeitė sprendimą ir nurodė, kad greitieji testai gali būti naudojami koronaviruso antikūnams nustatyti.

S. Čaplinskas sakė, kad antikūnų tyrimas greitaisiais testais yra labai vertingas.

„Kuo daugiau ir plačiau tyrimų metodų – ir greitųjų antigenų, ir antikūnų, ir laboratorinių antikūnų, ir PGR tyrimų metodų naudosim, tuo greičiau ir tiksliau galėsime konkrečiam žmogui pasakyt: jis yra užkrečiamas, ar ne, buvo susidūręs su infekcija, ar ne. Jeigu buvo, tai kur. Siekiant tai išsiaiškinti, reikia tirti aplinką ir žiūrėti, kur tas virusas cirkulioja, nes kas antras žmogus nejaučia simptomų ir nežino, kad platina virusą toliau“, – neabejojo S. Čaplinskas.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
3.6667
Giedrė Balčiūtė | D+ nariams

Grįžo iš Italijos ir pasibaisėjo lietuvių elgesiu per COVID-19 pandemiją: pasimokykite iš italų (159)

Pavasarį Italija išgyveno tikrą košmarą, netikėtai tapusi viena iš labiausiai koronaviruso...

Europa muša sergamumo koronavirusu rekordus: izoliuotis nereikės tik grįžus iš 4 šalių (236)

Lietuvoje nustatomų naujų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė iki šiol šalyje neregėtas...

Trečiąkart bus renkami geriausi metų vaistininkai (4)

Rugsėjo 25-ąją minint Tarptautinę vaistininko dieną Kaune leidžiamas žurnalas „Farmacija ir...

Šalies vaistininkai mini profesinę šventę: šie metai jiems išskirtiniai

Rugsėjo 25 d. – Tarptautinė vaistininkų diena . Profesinę šventę minintys vaistininkai...

Profesorius Usonis įspėjo apie galimas COVID-19 pasekmes, kurias parodė mirusiųjų tyrimai (448)

Lietuvoje naujų susirgimų koronavirusu atvejų skaičius pasiekė iki šiol šalyje neregėtas...

Top naujienos

Armėnijos gynybos ministerija skelbia apie 200 Azerbaidžano karių žūtį Karabache atnaujinta 21:33 (1193)

Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos prarado apie 200 karių per sekmadienį įsiplieskusias...

Baltarusija tebuvo pradžia: JAV ir Kremlius šalia Lietuvos atverčia kortas – kas sumirksės pirmas (588)

Nenorime, kad kiltų karas. Tokią retoriką pastarosiomis savaitėmis pasirinkęs Baltarusijos...

Gydytoja įspėjo: padidėjęs kūno plaukuotumas gali būti ligos požymis (26)

Padidėjęs kūno plaukuotumas ne tik gadina bendrą estetinį vaizdą, bet ir gali signalizuoti apie...

Rekordų savaitė baigėsi: pirmadienį šiluma jau nelepins (12)

Labai šilta, nemažai šilumos rekordų pasiekusi savaitė baigėsi. Su tam tikromis išlygomis...

Prieš Eurolygos debiutą pamoką gavęs Schilleris atskleidė, kas neramina jį labiausiai (46)

Kauno „Žalgiris“ patyrė pirmąjį sezono pralaimėjimą netikėtai padovanodamas pirmąją...

Vietoje buto – į namą: kodėl senų namų nuperkama tiek pat kiek naujų? (65)

Karantino pamokos paspartino ryškią pastarųjų metų tendenciją – rinktis ne kuklų butą netoli...

Skirmantas Malinauskas įvertino Seimo rinkimus: žmonės labai atsargiai reaguoja į tuos, kurie yra protingesni už juos (116)

Į Seimą veržiasi beveik 2000 įvairiausių piliečių. Kas akylai stebi debatus, gali pastebėti,...

Savickas dvejoja, ar sulaukęs įtarimų greitųjų testų byloje, atsisakytų Seimo nario mandato (107)

Greitųjų COVID-19 testų skandalo epicentre atsidūręs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas...

Su vėjeliu startavusi „Barcelona“ sutriuškino „Villarreal“, Suarezas įspūdingai debiutavo Madride

Ispanijos „La Liga“ futbolo pirmenybėse sekmadienį sužaisti šeši susitikimai. Pirmąsias...

Atlikėja Mia nebuvo įleista į naktinį klubą, kuriame koncertavo su buvusiu jos vyru romantiškus santykius puoselėjanti Goda Alijeva (64)

Nesutarimai tarp grupės „69 danguje“ narės Godos Alijevos ir atlikėjos Mios įgauna pagreitį...

|Maža didelių žinių kaina