Vėžys kasmet pasaulyje nusineša vieną Šveicariją, o Lietuvoje – Prienus. Tiek per metus dėl onkologinių ligų netenkama gyvybių, informuoja LTV naujienų laida „Panorama“.
Lietuvos mokslininkai ir gydytojai per 6 metus Onkologijos institute
Vilniuje sukūrė infrastruktūrą naujiems moksliniams tyrimams, kaip kiekvienam žmogui atskirai nustatyti, koks vėžio gydymas jam labiausiai tinka.
Anot gydytojų, iki šiol nepavykdavo tiksliai ištirti, kaip žmogus reaguoja į taikomą gydymą vaistais ar chemoterapija. O įrodyta, kad po kurio laiko navikai tampa atsparūs įprastam gydymui ir žmogus gijimas sustoja. Norėdami sužinoti, kada ir kaip tiksliai keisti visą gydymą ar dalį vaistų, mokslininkai skverbiasi į žmogaus genus.
„Pagal pokyčius genome galima matyti, kokių naujų savybių ląstelės įgijo, ir spręsti, ar gydymas, kuris taikomas, gali būti pats veiksmingiausias, ar reikia kažkokio kitokio gydymo“, – teigia Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas Kęstutis Sužeidėlis.
Naujuosius genomo tyrimus pirmiausiai žadama taikyti sergantiesiems krūties, prostatos, storosios žarnos vėžiu.
„100 procentų onkologijoje ir visoje medicinoje nėra, bet tai būtų tikslesnis metodas siekiant pacientui parinkti tikslesnį gydymą, apsaugoti nuo nereikalingų šalutinių reiškinių ir pasiekti geriausius rezultatus“, – aiškino gydytoja onkologė Edita Baltruškevičienė.
Kol kas vėžinės ląstelės ir jų reakcija į gydymą tyrinėjamos tik laboratorijoje. Bet gydytojai prognozuoja, kad per 3–4 metus jie bus perkelti į ligonines.
