Pasak ULAC, sudėtingo sezono metu Lietuvoje gripu suserga net apie 50 tūkst. žmonių, per 20 jų miršta, registruojama per tris milijonus apsilankymų pas šeimos gydytoją, kasmet stacionarinių paslaugų kaštai vien dėl gripo viršija 20 mln. eurų. O kur dar gydymosi namuose kaštai, gripo sukeltos komplikacijos ir netiesioginės išlaidos dėl nedarbingumo?
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 32.
Šeštąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 185,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 108,8 atv./10 tūkst. gyventojų.
Neįvertina rizikos
Vien per šią savaitę iki trečiadienio pietų buvo išduota apie 28 tūkstančiai nedarbingumo pažymėjimų. Nuo sausio pirmos – daugiau nei 513 tūkstančių. Pernai peršalimo ligų ir gripo pikas buvo anksčiau – sausio viduryje. Tuo metu per savaitę buvo išduota apie 40 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų. Praėjusių metų sausį vidutiniškai per savaitę buvo išduodama 36 tūkstančių pažymėjimų.
Kasdien augant sergamumui gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, medikai pataria vengti masinio susibūrimo vietų ir sąlyčio su sergančiais asmenimis, jei įmanoma, atidėti renginius, taip pat dažnai plauti rankas, o susirgus gydytis namuose ir neiti į mokyklą ar darbą.
„Nepaisant grėsmingos statistikos, vis dar diskutuojama ar/ kam reikia skiepytis nuo gripo, nes visuomenė neįvertina gripo rizikos ir mano, kad tai paprasta ir lengva liga. Taip, gripo virusas nuolat kinta, todėl gripas yra nenuspėjamas. Tačiau net ir mažiausia apsauga nuo šios sunkios infekcinės ligos yra geriau nei jokios“, – teigė ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Profesorius priminė, kad visi nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirę asmenys buvo arba nevakcinuoti, arba liko nežinomas jų vakcinacijos statusas, nors jie priklausė rizikos grupei ir turėjo galimybę pasiskiepyti nemokamai.
Galimos pasekmės
Gripo infekcija gali sukelti daug nepageidaujamų pasekmių, ypatingai senyvo amžiaus žmonėms, kurių dauguma serga lėtinėmis ligomis. Gripo virusas gali išprovokuoti trombembolines ligas ir jų komplikacijas, tokias kaip miokardo infarktas arba insultas, taip pat gali sukelti lėtinių gretutinių ligų paūmėjimą. Visa tai didina brangiai visuomenei kainuojančios hospitalizacijos apimtis ir mirties atvejų padidėjimą. Net du trečdaliai senyvo amžiaus žmonių hospitalizacijų gripo sezono metu įvyksta ne dėl pačios gripo infekcijos, o dėl gretutinių lėtinių ligų paūmėjimo, kurį sukėlė gripo virusas.
Kaip informuoja ULAC, jau seniai įrodyta, kad vakcinacija nuo gripo sumažina hospitalizacijos ir mirties riziką.
„Gripas – itin lengvai užkrečiama liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas gripu susirgęs žmogus gali užkrėsti keturis sveikus asmenis. Kasmet gripas susargdina 5–10 proc. suaugusiųjų ir net iki trečdalio vaikų, dažnai sukelia sunkių komplikacijų“, – sako ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas. – Apie gripą kalbame kiekvieną žiemą. Tačiau šią pavojingą užkrečiamąją ligą dažnai painiojame su kitomis infekcijomis.“
ULAC specialistai primena, kad nuo kai kurių infekcijų, sukeliančių plaučių uždegimą, galima apsisaugoti skiepijantis. Plaučių uždegimą (pneumoniją) – gali sukelti virusai, bakterijos ir grybeliai. Sukėlėjai plinta įvairiais būdais, tačiau dažniausiai galima užsikrėsti nuo sergančio čiaudinčio ar kosinčio asmens (oro lašeliniu keliu). Didžiausia rizika susirgti plaučių uždegimu kyla mažiems vaikams (iki penkerių metų), senyvo amžiaus bei tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.
Epidemiją skelbia savivaldybės
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Būtina plauti rankas, dėvėti medicininę kaukę
Per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.
„Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik šigelioze, hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija), bet ir gripu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, – aiškino ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas.
Rankas būtina plauti visada, kai jos yra nešvarios, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po ir prieš žaizdos sutvarkymą, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip nusausinate rankas. Nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.
ULAC pateikia dar kelis būdus, kaip galima apsisaugoti nuo gripo, peršalimo bei kitų ligų: vengti masinio susibūrimo vietų, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, tinkamai ir dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos, gerai vėdinti patalpas, susirgus, nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą, dėvėti medicinines kaukes.
Sergantieji, dėvėdami medicinines kaukes, kurios kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus, gali apsaugoti šalia esančius žmones, o sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, dėvėdami medicininę kaukę sumažina tikimybę užsikrėsti infekcija. Tačiau svarbu prisiminti, kad medicininių kaukių efektyvumą užtikrina tik taisyklingas jų naudojimas.
Dėvint kaukę nelieskite jos rankomis. Įsidėmėkite, kad kaukė skirta tik individualiam naudojimui. Sudrėkusią kaukę nedelsiant pakeiskite nauja – neliečiant kaukės paimti už raištelių ar kilpelių. Panaudotas kaukes sudėkite į plastikinį maišelį ir išmeskite. Nuėmus kaukę būtina nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
