Kalifornijos mokslininkų komanda, vadovaujama Amro Hamdouno iš Scrippso okeanografijos institucijos, tikrino, kokį poveikį 10 patvariųjų organinių teršalų (POT) darė svarbiam ląstelių baltymui, kuris randamas daugumoje gyvūnų ir augalų, rašo svetainė takepart.com.
Tarp teršalų, kurie anksčiau buvo aptikti žmonių organizmuose ir geltonpelekio tuno skardinėse, yra apmušaluose esantys polibrominti difenileteriai (PBDE), slopinantys ugnį, tokie pesticidai kaip dieldrinas bei DDT ir pramoninis chemikalas PCB.
Minėtas baltymas, vadinamas P-gp, paprastai išstumia toksinus iš organizmo. Tačiau mokslininkai nustatė, kad visi dešimt teršalų silpnino apsaugines P-gp funkcijas. Viena ugnį gesinančių medžiagų forma – PDBE-100 – rišosi su šiuo baltymu ir trukdė jam išstumti toksiną iš ląstelės.
„Kai valgome užterštą žuvį, mažiname šios kritiškai svarbios gynybos sistemos efektyvumą savo organizme“, - pranešime spaudai teigė A. Hamdounas.
Geltonpelekis tunas, kuris buvo naudojamas šiems tyrimams, buvo sugautas Meksikos įlankoje. Tai viena populiariausių žuvų, naudojamų sušiams gaminti. Žvejai per metus sugauna daugiau kaip 1,1 ml. tonų geltonpelekių tunų.
Patvarieji organiniai teršalai žmonėms ir gyvūnams sukelia reprodukcinės sistemos, imuninės sistemos bei neurologinius sutrikimus. Dėl cheminio stabilumo jie vertinami žemės ūkyje ir pramonėje, tačiau tuo pat metu tai reiškia, kad jie gamtoje suyra labai lėtai. Tai šioms medžiagoms leidžia patekti, plisti ir kauptis mitybos grandinėse daugelį metų nuo pirminio jų panaudojimo.
POT aptinkami beveik visose planetos vietovėse, pradedant atokia Arkties sala netoli Norvegijos ir baigiant Ramiojo vandenyno viduriu. Šių medžiagų yra ir orkų, gyvenančių prie Europos krantų, organizmuose.
Manoma, kad dėl šių teršalų visame pasaulyje miršta bičių kolonijos.
Tiesa, stebėjimai rodo, kad pasauliniai susitarimai mažinti ir atsisakyti kai kurių pavojingų medžiagų naudojimo jau daro teigiamą įtaką.
„Mes esame vienintelė rūšis, kuri gali daryti įtaką ištisoms mitybos grandinėms ir arealams, - pranešime spaudai teigė Jacobas Jamesas iš šiuos tyrimus finansavusio fondo „Waitt Foundation“. – Turime elgtis atsakingiau, kurdami ir naudodami chemikalus savo aplinkoje“.
Ši studija penktadienį buvo paskelbta žurnale „Science Advances“.
DELFI primena, kad tuną jau seniai persekioja ne pačios sveikiausios žuvies reputacija. 2012 m. buvo skelbta, kad vaikai turėtų vengti tuno konservų, nes juose būna daug gyvsidabrio, skelbia Jungtinių Valstijų vartotojų organizacijų koalicija „Mercury Policy Project“.
Kaip tąkart rašė tinklalapis webmd.com, tėvai apskritai turėtų neduoti vaikams konservų su ilgapelekiu tunu, o šviesaus tuno kiekį vaikams iki 25 kg turėtų apriboti iki vienos porcijos per mėnesį. Vyresni vaikai tuno neturėtų valgyti daugiau kaip du kartus per mėnesį.
Apie tai, ko tunas prisiryja per savo gyvenimą, rašyta ir ČIA.
