Natūrali emocija
Psichologė Lineta Naurakaitė teigia, kad baimė – natūrali žmogaus emocija, sukelta tikro ar tariamo pavojaus. Šios emocijos stiprumas – būgštavimas, išgąstis, panika ar siaubas – priklauso nuo pavojaus pobūdžio. Žmonės į baimę reaguoja dviem būdais. Vieni stengiasi priešintis grėsmei, mobilizuoja visas savo jėgas – tuomet padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, parausta oda. Šie simptomai rodo, kad suaktyvėjo simpatinė nervų sistema. Kiti išsigandę „pasimeta“. Mat baimė sužadina parasimpatinę nervų sistemą – sulėtėja pulsas, pila šaltas prakaitas, išblykšta oda.
Dažnai patiriama arba itin didelė baimė gali stipriai paveikti asmenybę.
Kaip atskirti paprastą būgštavimą nuo įkyrios fobijos? Psichologė tikina, kad tikrai nieko keisto, jeigu išėję iš namų pradedame nerimauti, ar užrakinome duris, ar išjungėme viryklę. Tai – normalu. Tiesiog neužfiksavome to momento, kai atlikome vieną ar kitą veiksmą. Tačiau jei po kelis kartus grįžtame nuo pusiaukelės, kad įsitikintume, ar tikrai užrakinome, išjungėme ir pan., tai jau – patologija.
Per 500 rūšių
Fobijomis vadinamos įkyrios, nepagrįstos, neracionalios baimės. Priskaičiuojama apie 500 įvairiausių fobijų. Šios būsenos kamuoja kas aštuntą žmogų. Jos skirstomos į socialines ir specifines. Pastarąsias sukelia konkreti situacija, pavyzdžiui, vabzdžiai, voragyviai, šliužai, liftas, liga ir pan. Socialinė fobija – tai baimė neteisingai pasielgti visuomenėje, susilaukti aplinkinių kritikos ar net pasmerkimo. Tokios fobijos kamuojamas žmogus vengia kalbėti prieš auditoriją, jį nuolat persekioja svetimų asmenų ar kai kurių veiksmų baimė.
Dar yra fobijų, susijusių su sveikata ir gyvybe: žmogus nuolat įsitempęs, nes bijo susirgti AIDS, vėžiu arba baiminasi, kad gali staiga numirti.
Kai kurios specifinės baimės, pavyzdžiui, odontologo, kraujo, aukščio ir pan., yra paveldimos, t. y. perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau nebūtinai visi palikuonys jas „gaus“.
Keisčiausios baimės
Baimių esti pačių įvairiausių. Yra žmonių, bijančių skaičiaus trylika (triskadekafobija) arba aštuoneto (oktofobija). Amerikoje nėra namų, pažymėtų 13 numeriu, o Florencijoje yra namas, paženklintas numeriu 13,5.
Arba žmogų gąsdina spalvos. Pavyzdžiui, balta. Tokia baimė vadinama leukofobija. Jei žmogų trikdo raudona spalva, veikiausiai jį kamuoja eritrofobija. Jeigu nerimą kelia geltona spalva, tikriausiai žmogų kamuoja ksantofobija.
Yra žmonių, bijančių didelių arba mažų daiktų, nakties, dangaus ir netgi... būti savo namuose. Pastaroji baimė vadinama domatofobija.
Kita keista baimė – praustis ir švarintis. Ji vadinama ablutofobija. Iš tikrųjų žmogų gąsdina ne pats vanduo, o prausimosi ar maudymosi procesas.
Spektrofobija – šmėklų, vaiduoklių, paranormalių reiškinių baimė. Tikriausiai kiekvienam žmogui kalbos apie vaiduoklius nesukelia teigiamų emocijų.
Tačiau kuo gi skiriasi paprasti būgštavimai nuo įkyrios fobijos? Nuo spektrofobijos kenčiantis žmogus tiki, kad vaiduokliai slepiasi už kiekvieno kampo ir ketina jį sunaikinti. Dažniausiai tokia fobija atsiranda po patirtų fizinių ar psichologinių traumų.
Yra žmonių, paniškai bijančių patekti į medžių apsuptį. Jie vengia parkų, miškų, pušynų. Tokia fobija vadinama dendrofobija. Žmonės, kenčiantys nuo dendrofobijos, miške jaučiasi tarsi įkalinti ir užspausti. Padažnėja pulsas, kvėpavimas, gali ištikti panikos priepuoliai.
Homichlofobija – tai neracionali rūko baimė. Žmonės, kamuojami šios fobijos, paniškai bijo vietų, kuriose susidaro rūkas, taip pat vengia išeiti į lauką, kai lauke tvyro rūkas.
Dar viena gyvenimą trikdanti baimė – niktofobija. Nors manoma, kad ši baimė dažniausiai kamuoja vaikus, neretai nuo jos kenčia ir suaugusieji. Šios fobijos kamuojami žmonės vaizduotėje susikuria siaubingus tamsos reginius, kurie jiems sukelia panikos priepuolius. Vaikams tokius vaizdinius stimuliuoja siaubo filmai ar televizijos laidos. Žmonės, kenčiantys nuo niktofobijos, gali jausti skausmą ar sunkumą krūtinėje, jie gausiai prakaituoja, taip pat turi miego sutrikimų.
Dažniausiai pasitaikančios baimės
Viena tokių – agorafobija. Tai – minios, viešo pasisakymo ar viešos veiklos baimė. Šios fobijos kamuojami žmonės vengia viešų susibūrimo vietų, kontakto su naujais žmonėmis, visur stengiasi likti nepastebėti. Ilgainiui žmogus gali tapti atsiskyrėliu ir vienišiumi. Agorafobams sunku siekti profesinės karjeros, integruotis į naują kolektyvą. Šią fobiją, kaip ir daugelį kitų, būtina gydyti, antraip gresia rizika susirgti sunkios formos depresija.
Kita dažnai pasitaikanti fobija – zoofobija (gyvūnų baimė). Žmogų gąsdina ne tik kelią perbėgusi juoda katė, bet ir grakštus žirgas ar net narvelyje straksintis žiurkėnas. Šios baimės kamuojami žmonės vengia vietų, kuriose gali sutikti kokių nors gyvūnų. Jie netgi nesilanko draugų, auginančių kokius nors gyvūnėlius, namuose. Zoofobija turi daugybę atšakų – nelygu koks gyvūnas (o gal dauguma jų) kelia baimę. Vieni alpsta išvydę roplį, kiti – vorą, tretiems šuo kelia siaubą.
Aviafobija – irgi viena populiariausių fobijų pasaulyje. Yra daug žmonių, paniškai bijančių lėktuvų. Tokie žmonės, užuot pasirinkę greičiausią susisiekimo priemonę – lėktuvą, važiuoja automobiliais, plaukia laivais ar rieda traukiniais. Dažnai aviafobija išsivysto ir dėl uždarų patalpų baimės. Žmogus supanikuoja, supratęs, kad lėktuve negalės atsidaryti lango ir įkvėpti tyro oro. Jį apima baimė uždusti.
Dažniausiai pasitaikanti baimės rūšis – klaustrofobija, dar vadinama uždarų patalpų baime. Šios baimės kamuojamą žmogų ankštose, žemose patalpose ištinka panikos priepuoliai. Jis įsiteigia, kad jam trūksta oro ir jis tuoj uždus. Tačiau žmogui taip tik atrodo, nes supanikavus padažnėja širdies pulsas ir kvėpavimas. Klaustrofobijos kamuojamas žmogus vengia dangoraižių, liftų. Jis niekada nelenda į urvus ir nesusigundo povandeniniu nardymu, nes dūsta vien nuo minties, kad po žeme ar po vandeniu gali pristigti deguonies.
Prie kokių žmonių limpa įkyrios baimės?
L. Naurakaitė teigia, kad fobijos dažniau persekioja iš prigimties jautrius, drovius, įtarius, lengvai pažeidžiamus žmones. Vaikydami savo baimes, jie dažnai atlieka savo pačių susikurtus ritualus: kelis kartus žvilgčioja į veidrodį, būtent tris arba keturis kartus uždaro ir vėl atidaro duris arba spaudžia elektros jungiklį. Mes tokius veiksmus linkę vadinti prietarais, tačiau iki tol, kol jie netampa baisiu absurdu. Būna, kad įkyrių minčių kamuojamas žmogus pradeda riboti savo judėjimo laisvę, pavyzdžiui, nustoja naudotis visuomeniniu transportu, vėliau pradeda bijoti žmonių, o kiekvienas nors kiek neįprastas veiksmas ar poelgis išmuša iš pusiausvyros.
Psichologė tikina, kad negalima ranka numoti į žmogaus baimes. Kad ir kokios keistos ar net juokingos jos būtų. Fobijas būtina gydyti, antraip jos gali virsti sunkiais psichikos sutrikimais. Tačiau pirmiausia būtina objektyviai įvertinti savo baimę – geriausias būdas papasakoti apie ją artimam žmogui. Arba nemalonią situaciją „išguldyti“ popieriaus lape. Kad būtų galima į ją pažvelgti iš šalies. Jeigu tai nepadeda, būtina kreiptis į psichologą ar psichiatrą.
Kaip gydomos fobijos?
L. Naurakaitės teigimu, fobijų gydymo metodai yra skirtingi. Vienas efektyviausių – palaipsniui pratinti žmogų prie jį bauginančios situacijos ar objekto.
Pavyzdžiui, žmogus bijo keltis liftu. Psichologinė pagalba prasideda nuo to, kad žmogus pratinasi tik įeiti į liftą ir pabūti jame kelias sekundes. Jis nesikelia liftu, tik kelias akimirkas jame pastovi. Tokie „seansai“ tęsiasi tol, kol žmogus pamažėl suvokia, jog lifte nieko bloga jam nenutiks. Vėliau žmogus pasikelia tik vienu aukštu. Taip pamažu pratinasi prie lifto vibracijos ir neįprasto triukšmo. Paskui „trasa“ ilginama.
Svarbiausia apnikus baimei, stengtis negatyvią mintį paversti pozityvia. Pavyzdžiui, užuot nuogąstavus, kad draugės šuo įkąs, pabandyti įteigti sau: „Tas šuva nė karto nieko blogo nepadarė, o aš kiekvieną kartą jo bijau“. Būtina „kalbėtis“ su savimi. Girdi, to šuns bijojau ir tą, ir aną kartą. Jį išvydus, širdis, rodos, sustodavo, o kūną šaltas prakaitas išpildavo. Prisiminkite, kas buvo po to. Ogi nieko. Vadinasi, jūsų baimė buvo nepagrįsta.
Fobijų kamuojamiems žmonėms taip pat taikoma hipnozė, autogeninės treniruotės. Negydomos fobijos gali peraugti į depresiją, neurozę ar net psichopatiją. Taip pat dažnai susergama virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitomis vidaus organų ligomis.