Vadinasi, kad pastebėjus šiuos placentos pakitimus, nedelsiant galima imtis priemonių, kurios pagerintų tokių vaikų socialinių ir motorinių įgūdžių vystymąsi, teigia mokslininkai. Tyrimai rodo, kad autizmu sergantiems vaikams tokia pagalba būna efektyvesnė, jeigu pradedama taikyti anksčiau, rašo „Scientific American“.
Kol kas dar anksti sakyti, kad placentos apžiūra yra patikimas autizmo nustatymo metodas, teigė Jeilio universiteto Medicinos mokyklos Reprodukcinių ir placentos tyrinėjimų direktorius, mokslų daktaras Harvey Klimanas. Autizmo spektro ligos paprastai diagnozuojamos 3 - 4 metų amžiaus ar net vyresniems vaikams.
Jei šios placentos struktūros būtų pastebėtos gimimo metu ir tėvai imtųsi reikiamų priemonių, vaikas turėtų daug naudos, jei vėliau paaiškėtų, kad jis iš tikrųjų serga autizmu. Jei vis dėlto paaiškėtų, kad vaikas autizmu neserga, jokios žalos jam nebūtų padaryta, sakė H. Klimanas.
Atlikdamas tyrimą, H. Klimanas su savo kolegomis surinko 117 kūdikių placentos audinių mėginius. Šie kūdikiai gimė šeimose, kuriose jau auga autizmu sergantis vaikas. Šie mėginiai buvo lyginami su 100 kūdikių, gimusių šeimoms, kurioje nėra autizmu sergančių vaikų, placentomis. Mokslininkai visus placentos mėginius analizavo mikroskopu. Kuriai kūdikių grupei priklausė mėginiai, jie nežinojo.
Autizmu serga vienas iš 50 vaikų, rodo naujausi Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenys. Tačiau vaikams, kurie turi autizmu sergantį vyresnį brolį ar seserį, šios ligos rizika padidėja 18,7 proc., teigiama naujoje studijoje.
Mokslininkai nustatė, kad didesnės rizikos vaikų placentose dažniau aptinkamos struktūros, vadinamos trofoblastiniais intarpais (TI). Tai tarsi mažos, skylutes primenančios invaginacijos placentos sienelėje.
Palyginus su kontrolinės grupės mėginiais, padidintos rizikos kūdikių placentos aštuonis kartus dažniau turėdavo du ar daugiau trofoblastinių intarpų, teigiama tyrime.
Jei placentoje aptinkami keturi ar daugiau TI, kūdikį galima priskirti autizmo rizikos grupei, parodė tyrimas. Nė vienoje kontrolinės grupės placentoje nebuvo keturių ar daugiau TI, tačiau tokį kiekį TI turėjo 19 proc. padidėjusios rizikos grupės placentų.
