Farmacijos įstatymo pakeitimas, įteisinantis nuotolinę prekybą el. receptu išrašytais receptiniais vaistiniais preparatas (su tam tikra jų išimtimi) įsigaliojo dar 2019 m. lapkričio 1 d., o sveikatos apsaugos ministro įsakymas, reglamentuojantis tokios nuotolinės prekybos tvarką, priimtas 2020 m. gegužės 20 d.
Dar tuomet tiek vaistinės, tiek pacientų organizacijos siūlė įteisinti tokią nuotolinę prekybą per veikiančias vaistinių el. parduotuves (tinklapius), jau naudojamas nereceptinių vaistinių preparatų prekybai. Tačiau valstybė pasirinko kitą variantą – tam tikslui naudoti bendrą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. Tai reiškia, kad žmogus, prisijungęs prie savo e-sveikatos sistemos, turėtų matyti visų vaistinių, pateikusių į sistemą duomenis, siūlomus preparatus. Žmogui pasirinkus atitinkamą vaistą, jis būtų nukreipiamas į tos vaistinės platformą ir tada joje įsigytų vaistinį preparatą bei gautų iš vaistinės farmacinę paslaugą.
Sistema dar neužbaigta
Deja, tam kad toks modelis realiai veiktų, reikalingas ne tik teisės aktas, bet ir realus modelio įdiegimas. Buvo žadėta, kad sistema pradės veikti 2021 m. viduryje, tačiau terminai buvo pratęsti ir žadama, kad sistema bus baigta balandį. Tiesa, užbaigus sistemą ir vaistinės turės atlikti atitinkamus darbus bei atitinkamai prisitaikyti savo sistemas.
Tačiau pandemijai įgavus didžiulį pagreitį, net ir mėnesio sprendimas galėtų būti aktualus daugeliui žmonių ir ne tik labai palengvintų pacientų galimybes įsigyti jiems reikalingų preparatų, bet ir geriau užtikrintų jų teises.
Dabartinis palengvinimas nepatogus ir neužtikrina teisių
Tiesa, atsižvelgiant į pandemiją, Sveikatos apsaugos ministerija yra priėmusi tam tikrų palengvinimų prekybai receptiniais preparatais – gydytojui išrašant receptą, leidžia per e-sveikatą išrašyti įgaliojimą kitam asmeniui nupirkti receptinius vaistus fizinėje vaistinėje. Taip pat leidžiama, kad kitas asmuo fizinėje vaistinėje nupirktų receptinį vaistinį preparatą, pateikęs vaistinėje paciento vardą, pavardę ir asmens kodą.
Vis dėlto tai nėra taip patogu pacientams, kaip vaistinio preparato įsigijimas nuotoliniu būdu. Dar daugiau – tokie būdai neužtikrina paciento teisių. Pavyzdžiui, dažnai asmens duomenimis operuojama nesaugiai – asmens kodas siunčiamas draugams ar šeimos nariams, jis garsiai diktuojamas vaistininkui vaistinėje ir pan. Be to, pirkdamas preparatus el. vaistinėje, pacientas tiesiogiai gauna farmacinę paslaugą iš vaistininko. Kai preparatus perka kitas asmuo, tokia paslauga pacientą pasiekia (jei apskritai pasiekia) tik per įgaliotą asmenį (paprastai ne farmacininką).
Galimas greitas sprendimas
Pavyzdžiui, Estijoje veikia modelis, kai pacientai su savo ID prisijungia prie vaistinių el. parduotuvių, kurios yra prisijungę prie receptų centrinės sistemos. El. parduotuvėje pacientai mato jiems išrašytus receptus, o jiems pateikiant užsakymą, vaistinėje yra patikrinimas recepto galiojimas. Iš principo sistema veikia gerai ir nei vaistinės, nei pacientai nesusiduria su esminėmis problemomis. Toks modelis jau seniai galėjo veikti ir Lietuvoje.
Kai buvo ruošiamas nuotolinės prekybos receptiniais preparatais aprašas, vaistinės ir siūlė leisti prekybą jų internetinėse svetainėse, kuriose jau vykdoma prekyba nereceptiniais vaistais. Jei šiems pasiūlymams būtų buvę pritarta, greičiausiai jau seniai Lietuvos žmonės būtų galėję įsigyti jiems reikiamus receptinius vaistus per nuotolį. Teisiškai, šis sprendimas geriausiai užtikrintų pacientų teises – vaistinės būtų atsakingos už pirkėjų asmens duomenų saugumą, jos tiesiogiai suteiktų farmacinę paslaugą pirkėjui, taip pat savo veikloje turėtų laikytis kitų reguliacinių reikalavimų. Žinoma, šiuo metu, kai centralizuotos sistemos veikimas numatytas kelių mėnesių bėgyje, tokia schema matyt nebereali.
Vis tik buvo siūlyti ir kiti keliai, kurie galėtų palengvinti pacientams įsigyti reikalingų vaistų. Vaistinės ir pacientų organizacijos pernai kritiniu periodu siūlė problemą spręsti ir kitu greitu bei paprastu būdu – pasitelkti užsakymus telefonu. Pacientai, kurie fiziškai negali nuvykti į vaistinę įsigyti receptinių vaistų, galėtų juos užsisakyti telefonu – jie būtų identifikuotų pagal asmens kodą, vardą pavardę ir e-sveikatos sistemos duomenis. Vaistus į namus pristatytu kurjeris, kuris prieš įteikdamas siuntą patikrintų kliento tapatybę. Kad toks modelis galėtų veikti, reikia, kad sveikatos apsaugos ministras priimtų įsakymą ir padarytų papildomą išimtį nustatytiems reikalavimas. Teisiškai žiūrint šis kelias nėra tobulas, ypač vertinant asmens duomenų perdavimo saugumą telefonu. Vis tik, jis tikrai geriau užtikrina paciento teises nei esami būdai, pavyzdžiui farmacinė paslauga suteikiama pačiam pacientui.
