Sveikatos apsaugos ministerijos kaltinti neveiksnumu negalima, tačiau problemų dar apstu. Tai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino tiek analitikai, tiek gydytojai, tiek pacientų atstovai, kalbėdami apie sveikatos apsaugos ministerijos metus: kas pavyko, o kas – ne?
© DELFI / Karolina Pansevič

Šarūnas Narbutas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, Lietuvos pacientų forumo valdybos narys, Nacionalinės sveikatos tarybos narys teigė, kad pacientus džiugina jų įtrauktis, noras judinti e-sveikatos projektą bei vaistų rinką.

Tačiau esama ir problemų, kurios velkasi jau dešimtis metų. Puikus to pavyzdys – negebėjimas pasisavinti ES investicinių lėšų.

„Turime kapšą, kuriame yra 250 mln. eurų, į kurį rankos dar nė vienas neįkišo – nei gydytojai, nei ministerija, nei pacientai. Tai nėra pinigų įsisavinimas kaip pastatų pristatymas, tai yra investicijos. Turi pagrįsti, kad tai, ką darai, turės didelį grįžtamąjį ryšį, bet kol kas mes ten stovime vietoje jau ne vienerius metus. Pinigų yra, tik nemokame jų pasiimti“, - teigė Š. Narbutas.

Pranešėjo teigimu, sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu atrodo prasčiausiai, nes nėra ES investicinių lėšų nėra dar pradėjusi naudoti, o tam liko vos treji su puse metų.

Šarūnas Narbutas
Šarūnas Narbutas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kita problema – gydymo tinklo restruktūrizavimas.

„Politiškai yra labai nepatogu pasakyti, kad reikės uždaryti tam tikras gydymo įstaigas. Tačiau man kaip pacientui yra nemalonu, jei mane gydytų gydytojas, kuris procedūrą daro kartą ar kelis per metus, nes tiek tėra pacientų. Onkologijoje mes tai matome – pavyzdžiui, prostatos, storosios žarnos vėžys regionuose yra operuojamas labai retai, kai tuo tarpu didžiosios ligoninės tai daro šimtus kartų. O apmokame visiems vienodai. Reorganizaciją pradėjome nuo Nepriklausomybės atkūrimo, 3 restruktūrizacijos etapus jau uždarėme, o ar kažką girdime, kas darome 4 etape? Ne. Šioje vietoje trūksta ryžtingumo“, - sakė POLA prezidentas.

Š. Narbutas atkreipė dėmesį, kad kitas akmuo skrieja į Valstybinės ligonių kasos daržą.

„Trečias neigiamas dalykas – įkainiai. Daugelyje sričių įkainiai numatyti <...> 2002, 2005 m. Jie tvirtinti litais, nuo to karto mūsų sveikatos biudžetas nuo tada padidėjo keturis kartus absoliučia suma. Bet kaip anuomet užteko tiek lėšų, su tiek turime gyventi ir dabar. Visi supranta, kad čia yra problema. Bet jei visiems pakelti įkainius – tam nėra pinigų. Tai – strateginio planavimo klausimas. Reikia pasakyti, dabar sutvarkysime tą, aną sritį, nes kitaip turime kitų strateginių bėdų, kai nepatenkinti visi sveikatos sistemos dalyviai“, - sakė jis.

Vis dar Europos užribyje

Local American Working Group vadovė Rūta Pumputienė konferencijoje pastebėjo, kad iki šiol matoma pasenusi sveikatos sistemos strateginio planavimo forma. Joje labai daug netikslių formuluočių, nepakankamai veiklos vertinimo rodiklių iš įvairių perspektyvų.

„Sveikatos politika – viena sudėtinių ir viena svarbiausių tvarios, sveikos visuomenės sudėtinių dalių. Ypač vaistų, gydymo technologijų finansavimas turėtų būti ne tik SAM, bet ir finansų ministerijos ir visos Vyriausybės prioritetas, planuojant valstybės biudžetą ir nusistatant pagrindinius programos dalykus. Mūsų manymu, turi būti apibrėžtas tikslas vertinti ne tik sveikatos išlaidas, bet ir jų ekonominį, finansinį poveikį“, - sakė R. Pumputienė.

Rūta Pumputienė
Rūta Pumputienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Pranešėja pabrėžė, kad iki šiol nėra konkrečių priemonių, kaip bus užtikrinimas inovatyvaus gydymo pacientams didinimas.

„Tai deklaruojama, tačiau konkrečių planų ir priemonių mes nematome. Inovatyvūs gydymo būdai, vaistai dažnai yra neatskiriama gydymo dalis sunkiai sergantiems pacientams. Tenka priminti, kad Lietuva jau daugelį metų yra tarp valstybių, kuriose inovatyvaus gydymo prieinamumas yra vienas blogiausių Europoje. Taip buvo prieš dešimt metų, vis dar yra šiandien – esame visiškame Europos užribyje“, - sakė ji.

R. Pumputienė perspėjo, kad dėl to Lietuvos rinka nepatraukti investicijoms, inovacijoms.

„Galiausiai, iki šiol neturime ir efektyvaus biudžeto planavimo, atsižvelgiančio tiek į pacientų poreikius, tiek į situaciją rinkoje – vietoj to ir toliau planuojama gydyti pacientus taip, kaip ir pernai, tai yra, neturint aiškesnio vaizdo, nei kaip bus paskirstomi sutaupyti pinigai, nei ar apskritai jų reikia ir kodėl“, - konferencijoje sakė advokatė.

Tam antrino ir Liudas Jurkonis - profesinių paslaugų bendrovės “EY” gyvybės mokslų ekspertas, Vilniaus universiteto TSPMI Viešojo administravimo ir gerųjų valdymo praktikų ekspertas.

Geras strateginis planavimas užtikrina daug: efektyvų išteklių valdymą, įgalina ir skatina privatų sektorių, didina konkurencinį pranašumą, pritraukia ir išsaugoja talentus sveikatos sistemoje ir, svarbiausia, didina piliečių ir verslo pasitikėjimą sistema, ko šiandien labai trūksta” – pabrėžė Liudas Jurkonis. “Dabar Lietuvoje apskritai turime daugiau nei 200 įvairaus plauko strategijų, bet realaus įgyvendinimo dažnai pasigendame. Analizuojant Sveikatos apsaugos ministerijos planus reikėtų pradėti nuo pagiriamųjų žodžių, nes yra nurodyti rodikliai, kurie leidžia vėliau iš politikų reikalauti atskaitomybės. Ar matom sąsajas tarp rodiklių? Kai kurie vienas kitam prieštarauja - pvz. lėšų mažinimas ir tuo pačiu didinimas Norime daug, pigiai ir skaniai“, - vertino L. Jurkonis.

Tačiau, žinoma, ne viskas blogai.

„Pliusus ministerijai reikėtų rašyti už norą mažinti pacientų priemokas vaistams, už neseniai priimtas vaistų politikos gaires. Taip pat – už siekį įvesti lengvatinį PVM tarifą nekompensuojamiems vaistams. Tikėkimės, ministerija nepabūgs ir įgyvendins šiuos siekius, ko nesiryžo padaryti nė viena ankstesnė ministerijos valdžia“, – vylėsi konferencijos organizatorių “Local American Working Group” vadovė advokatė R. Pumputienė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: gerai, kad įstatymas priimtas, bet abejotina, ar jis – geras

Gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė konferencijoje džiaugėsi, kad pagaliau buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, už ką tikrai galima pasveikinti naująją valdžią, bet pabrėžė didžiulius įstatymo trūkumus.

Gražinos Bogdanskienės
Gražinos Bogdanskienės
© DELFI / Andrius Ufartas

„Dvejoms sesėms, dvynukėms, gimusioms po pirmo pagalbinio apvaisinimo gydymo taikymo Lietuvoje, šiandien jau yra 23 metai. Lygiai tiek užtrukome, kol priėmėme Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pats faktas, kad įstatymas priimtas, yra pagirtinas, bet ar įstatymas geras – tai jau kitas klausimas“, – abejojo gyd. Gražina Bogdanskienė.

„Pirma akivaizdi problema – prieinamumas. Šiandien toks gydymas kompensuojamas tik susituokusiems arba gyvenantiems partnerystėje. Paradoksas – iki šiol neturime Partnerystės įstatymo, tad nesusituokusios poros gauti šio gydymo negali. Antra problema – prievartinis embrionų saugojimas amžinai. Embrionai nekokybiški tampa jau po 10 metų, kodėl žmonės turėtų saugoti juos amžinai? Trečia problema – spermos donorystė. Privačioms gydymo įstaigoms neleidžiama įsivežti į Lietuvą spermos iš europinių spermos bankų, nors Lietuvoje tokių bankų nėra“, – piktinosi „Vaisingumo centro“ direktorė.

Įvertinimas reumatologijoje: lieka daug nežinomybės

Prof. Irena Butrimienė, Vilniaus Universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos Reumatologijos centro vadovė sakė, kad pacientus neramina klausimai, ar nebus priemokų biologiniams vaistams – medikamentams, padariusiems revoliucinį perversmą autoimuninių artritų gydyme, taip pat – ar bus užtikrinta galimybė gydytis pačiais tinkamiausiais pacientui vaistais.

Irena Butrimienė
Irena Butrimienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Specialistai, įdėję daug jėgų ruošiant detalius konkrečių ligų gydymo aprašus, numatančius konkrečios ligos konkretų gydymą esant tam tikrai klinikinei situacijai, nerimauja dėl to, kaip bus pasiruošta, kad gydymo procesas vyktų sklandžiai: kad gydymo įstaigose laiku būtų įkurti reumatologijos dienos stacionarai, kad dėl susidarančių eilių ligoniams būtų nepertraukiamai išrašomi biologinės terapijos vaistai“, – sakė prof. Irena Butrimienė.

„Šių aprašų numatomas įsigaliojimo terminas (jei Ministras pasirašys įsakymus) yra kitų metų sausio 1d. Iki šiol vyksta dokumentų svarstymai, būsimos tvarkos įtakos PSDF biudžetui analizės. Nesant patvirtintų dokumentų, gydymo įstaigos negali pradėti ruoštis struktūrinėms pertvarkoms bei struktūrizuoti pacientų srautų pasikeitus vaistų kompensavimo tvarkai“, – pabrėžė VUL Santaros klinikos Reumatologijos centro vadovė.

Įvertinimas onkologinių ligų gydymui: būtina viso onkologinio gydymo vaistais revoliucija

Dr. Birutė Brasiūnienė, gyd. onkologė chemoterapeutė, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja teigė, kad Lietuvoje reikalinga visa apimanti chemoterapijos modernizacija: „Reikalingas globalesnis požiūris į onkologinio gydymo vaistais efektyvinimą, reikia modernizuoti visą chemoterapiją – pradedant centralizuotomis vaistų skiedimo sistemomis, baigiant naujausių inovatyvių vaistų prieinamumo gerinimu. Sveikatos sistema turi prisitaikyti prie šių dienų onkologinio ligonio poreikių, o sveikatos politika turi būti formuojama atsižvelgiant į visų Lietuvos onkologijos įstaigų atstovų nuomonę ir patirtį.“

Birutė Brasiūnienė
Birutė Brasiūnienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Tarp kitų problemų gydytoja minėjo sumažėjusį klinikinių tyrimų prieinamumą, kai kurių vaistų programų prieinamumą, taip pat ydinga ir vaistų tvirtinimo sistema: „Šiandien popierizmo labai daug, gydytojas vietoj to, kad rūpintųsi ligonio būkle, daug laiko praleidžia prie dokumentų siuntinėjimo“, – sakė gydytoja.

Jaunųjų gydytojų įvertinimas: gydytojų rengimo sistema išlieka problemiška

Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovas Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad gydytojų rengimo sistema išlieka problemiška: trumpos internatūros studijos, netvirtas rezidentų socialinis statusas, neaiškus ir ne visada adekvatus kompetencijų įgavimas, pakopinės atsakomybės už savo veiksmus trūkumas – svarbiausios jų.

Aurimas Pečkauskas
Aurimas Pečkauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Aukštos kokybės sveikatos sistemoje dirbančių specialistų rengimas yra raktas, galintis priartinti taip reikalingus teigiamus pokyčius. Kasmet vientisąsias medicinos studijas baigia daugiau nei 500 absolventų, taigi, šis skaičius mus veda į 2500 gydytojų rezidentų. Siekiant tobulinti jų rengimo sistemą, reikalingas multidisciplininis požiūris bei pokyčiai visose rengimo sistemos grandyse“, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovas.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prorusiški separatistai rado naują taikinį: pasakoja kraupią istoriją apie Lietuvos karius (296)

Lietuvių kariai Ukrainoje išprievartavo mažametes mergaites, o vietos pareigūnams atsisakius...

Banko akibrokštas: liepia algą pervesti į jo sąskaitą, kitaip pakels palūkanas (51)

Bankų klientai turėtų labai atidžiai skaityti pasirašomų sutarčių sąlygas ir ne visada...

D. Britanijos privalumas kovojant su IS – griežta ginklų kontrolė šalyje (4)

Praėjusią savaitę Londone surengtas sprogdinimas. Tai dar vienas liudijimas, kad po ilgo...

Orai: pagaliau galėsime mėgautis rudeniu (6)

Antroje savaitės pusėje pamažu įvyks permainos. Ketvirtadienis dar nieko naujo neatneš, o nuo...

Baisi smegenų liga, kurią signalizuoja prastėjanti atmintis patarimai sergantiems ir jų artimiesiems (1)

Alzheimerio liga kasmet kamuoja vis daugiau žmonių, prognozuojama, kad po 30 metų ja sirgs net...

Vilniuje pabiro konteineriai su vištomis dėl įvykio apsunkintas eismas (17)

Vilniuje Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankirtoje iš sunkiasvorio automobilio iškrito...

Vokietijos specialistų naudotų automobilių ataskaita: „Ford Mondeo“ po 100 tūkst. kilometrų

DELFI su žurnalu „ Auto Bild Lietuva“ tęsia straipsnių seriją, kuriais kviečia skaitytojus...

Piratai siunčiasi vis daugiau: įvardijo, kas agresyviausi (12)

Visame pasaulyje didėja muzikos piratavimo apimtys: 40 proc. vartotojų siunčiasi nelicencijuotos...

7 netikėtos priežastys, dėl kurių slenka plaukai (1)

Galbūt jums atrodo, kad nuo plaukų slinkimo kenčia tik pagyvenę vyriškiai, tačiau ši problema...

Su realybe susitaikęs Š. Jasikevičius: laukia daug darbo (9)

Kauno „Žalgiris“ naująjį LKL sezoną pradėjo vangoku žaidimu, bet užtikrinta pergale...