Tokia reakcija turi įtakos graužikų elgesiui ir potencialiai iškraipo tyrimų su gyvūnais rezultatus, teigiama studijoje.
Autoriai tokį skirtumą tarp lyčių aptiko tyrinėdami, ar eksperimentuotojų buvimas šalia daro įtaką graužikų skausmo tyrinėjimams. Daugelį metų sklandė anekdotiniai pranešimai, esą pelėms sumažėja skausmas, kai jų prižiūrėtojas pasilieka patalpoje.
Šis akivaizdus efektas yra „tai, apie ką žmonės šnibždasi jau daugelį metų“, sakė pagrindinis autorius, skausmo tyrinėtojas Jeffrey Mogilas iš McGillo universiteto Kanados Monrealio mieste.
„Tačiau niekas nesivargino pažvelgti į tai sistemiškai“, - teigė jis.
J. Mogilo komanda stebėjo pelių ir žiurkių reakciją į injekciją į jų kulkšnį, kai patalpoje būdavo skirtingų lyčių tyrinėtojai arba joje nieko nebūdavo (eksperimentuotojai suleisdavo injekciją ir skubiai išeidavo). Jų nuostabai, gyvūnų skausmas sumažėdavo maždaug 40 proc., kai patalpoje pasilikdavo vyrai. Pelių reakcija į skausmą buvo matuojama remiantis pelių grimasų skale.
Tokį patį poveikį turėjo ir vyrų vilkėti marškinėliai, kurie buvo palikti patalpoje kartu su gyvūnais. Taip pat graužikus veikė ir pažastų prakaito cheminių medžiagų, kurios didesnėmis koncentracijomis aptinkamos pas vyriškos, o ne moteriškos lyties žinduolius, kvapas.
Moterų buvimas šalia gyvūnų reakcijos į skausmą nekeisdavo – iš tiesų graužikų atsakas į moteris (arba jų vilkėtus marškinėlius) buvo priešingas reakcijai į vyrus.
Stresas sušvelnina skausmą
Kai autoriai pradėjo kastis giliau, jie nustatė, kad vyrų kvapo stimulas veikia kitaip, negu analgetikai. Stresą patiriančių gyvūnų kraujyje padidėja streso hormono kortikosterono ir stresas galiausiai kuriam laikui nustelbia skausmo pojūtį.
Tačiau graužikams streso antplūdį sukėlė ne tik vyrai, bet ir netoliese buvę vyriškos lyties gyvūnai, įskaitant jūrų kiaulyčių bei žiurkių patinėlius, katinus ir šunis. Išimtimi tapo tik kartu narveliuose laikomi graužikų patinėliai, kurie nesukėlė jokių streso hormono lygio pokyčių.
Dar daugiau, mokslininkai šį efektą atkartojo per kitą elgesio eksperimentą, vadinamą atviro lauko testu, per kurį buvo vertinamas ne skausmas, bet nerimas. J. Mogilo kolegos Švedijoje pakartojo kai kuriuos šios studijos eksperimentus savo pačių laboratorijoje ir gavo tokius pačius rezultatus.
„Visa tai reiškia, kad uoslės kontaktas su vyrišku stimulu pelėms kelia stresą – ir net šokiruojantį stresą, palyginus su kitais žinomais stresoriais“, - sakė J. Mogilas.
Toks atsakas į stresą gali turėti įtakos tyrimų rezultatams. Iš naujo išanalizavę duomenis iš ankstesnių grupės tyrimų, pavyzdžiui, skausmo reakciją į karštą vandenį, mokslininkai nustatė, kad vyrų tirtų pelių skausmo jautrumas buvo mažesnis negu tų pelių, kurias tyrė moterys.
Šis darbas netiesiogiai demonstruoja potencialų efektą beveik bet kokio pobūdžio medicininiams tyrimams, sakė Josephas Garneris, tyrinėjantis pelių elgesį Kalifornijos Stanfordo universitete.
Kaip eksperimentuotojai turėtų elgtis su šiuo gluminančiu faktoriumi? J. Mogilas sako, kad šis atradimas bent jau turėtų paskatinti mokslininkus savo publikacijose nurodyti tyrėjų lytį ir įtraukti ją į analizę kaip kintamąjį dydį.
„Tai rezultatas, kurio daugelis žmonių nepageidautų. Manau, kad šis tyrimas privers žmones būti budresnius“, - sakė psichologijos profesorius Douglasas Wahlstenas iš Kanados Albertos universiteto, tyrinėjantis, kaip gyvūnai reaguoja į eksperimentuotojus. Jis teigia, kad tokie efektai turėtų būti vertinami rimčiau.
Pasak J. Garnerio, gyvūnų tyrinėtojai bus priversti naudotis statistiniais metodais, kurie kompensuos didesnį kintamumo diapazoną. „Turime žiūrėti į gyvūnus kaip į žmogiškesnes būtybes, o ne tik kaip į kontroliuojamus reagentus“, - teigė jis.
