Vegetarizmo nauda įrodyta įvairiais tyrimais bei patvirtinta praktikoje, rašo woman.DELFI.ua. Niekam jau nekelia abejonių tai, kad tokie žmonės rečiau susiduria su įvairių ligų rizika. Sąrašas ligų, kurių grėsmė vegetarams gerokai mažesnė, kelia įspūdį. Daugumai vegetarizmas tampa gyvenimo būdu, mat keičiasi nusistovėję stereotipai bei įsitikinimai.
Vegetarizmo nauda buvo žinoma jau seniai. Iš tiesų tai labai sena mitybos sistema. Beje, kartais medikai neilgam laikotarpiui nustato griežtą dietą, kai galima valgyti vien augalinės kilmės produktus. Tai daroma siekiant išvalyti iš organizmo tai, kas gaunama su sunkiu maistu (gydant virškinimo sistemos ligas). Tokios iškrovos dienos turi galingą sveikatinamąjį poveikį. Negana to, po dviejų-trijų tokios mitybos mėnesių pats ligonis jau nebenori grįžti prie sunkesnių produktų.
Kaip pereiti prie vegetariškos mitybos
Norint tapti vegetaru reikia tam nusiteikti bei suprasti tokios mitybos prasmę. Priešingu atveju jūsų užmačios neturės jokios naudos. Vieną gražią dieną jūs tiesiog neišlaikysite pamatę, kaip jūsų geriausias draugas su malonumu kerta eilinį šašlyko gabalėlį.
Pirmiausia pagalvokite apie tai, kaip ši mėsa atkeliavo pas jus ant stalo. Vos prieš du ar tris mėnesius ši višta lakstė po lauką, o dabar jos mėsa guli jūsų šaldytuve.
Būsimiems vegetarams rekomenduojama prie naujo raciono pereiti palaipsniui. Pradėti galima nuo rūkytų gaminių mažinimo, vėliau būtina mėsos vartojimą apriboti iki dviejų kartų per savaitę. Geriausia būtų, jeigu pamažu gyvulinės kilmės riebalus pakeistumėte augaliniais riebalais. Vis dėlto negalima staiga atsisakyti valgyti įprastų patiekalų, nes gali rimtai sutrikti jūsų organizmo veikla.
Iškart reikėtų atsisakyti visų mėsiškų sriubų, nes verdant mėsą į sultinį patenka didžioji kenksmingų medžiagų dalis. Būtent todėl kai kurie virėjai rekomenduoja pirmąjį sultinį nupilti. Pirmą patiekalą galima pakeisti daržovių sriubomis. Į racioną palaipsniui reikia įtraukti vis daugiau augalinės kilmės produktų – vaisių (šviežių ir džiovintų), riešutų, daržovių, taip pat galima pasimėgauti medumi. Gerkite arbatą, vandenį, sultis ir kompotus. Vegetarui skysčius geriausia vartoti anksti ryte ir vakare (kai skrandis tuščias), taip nuo skrandžio sienelių nuplaunami maisto likučiai.
Vandens reikšmė vegetaro mityboje
Vanduo reikalingas bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo to, vegetaras jis ar ne. Kad gyvybiškai svarbios organizmo sistemos normaliai funkcionuotų, kasdien būtina išgerti mažiausiai pusantro litro vandens. Jeigu negersite arbatos, kompoto, sulčių ir kitų panašių gėrimų, netrukus susidursite su dehidratacija.
Dažnai vegetarišką sistemą įsisavinti pradedantiems žmonėms vanduo padeda prisitaikyti prie naujos mitybos. Prieš valgant maistą išgerkite stiklinę žalios arbatos ir dalis jūsų skrandžio bus užpildyta. Dėl to ne tik mažiau suvalgysite, bet ir nejausite alkio artimiausias dvi-tris valandas. Didelis skysčių kiekis rekomenduojamas taip pat laikantis gydomosios dietos. Vanduo iš organizmo pašalina kenksmingus toksinus ir šlakus, atsiradusius skrandyje tuo metu, kai dar valgėte mėsą.
Ypatingą vaidmenį žmogaus gyvenime atlieka mineraliniai šaltiniai. Toks vanduo kartais skiriamas gydomaisiais tikslais. Priklausomai nuo cheminės sudėties išskiriamos kelios mineralinio vandens klasės. Vis dėlto tokiu vandeniu piktnaudžiauti nevalia! Būtina iš pradžių pasitarti su gydytoju.
Žaliavalgiai: žalio maisto nauda
Žaliavalgystė yra atskira mitybos sistema, tačiau ir vegetarai kartais pirmenybę teikia termiškai neapdorotam maistui. Manoma, kad dauguma mūsų vartojamų produktų kepami ar verdami netenka naudingų savybių. O mikrobangų krosnelėje pagamintas maistas – išvis negyvas.
Beje, konservų gamyboje naudojamos cheminės medžiagos tinkamumo laikui pratęsti bei prekinei išvaizdai išsaugoti, tačiau po tokių procedūrų produktų kokybė ir saugumas sumenksta kelis kartus. Vegetarizmas yra kur kas naudingesnis, kai ant stalo dedami vien tik natūralūs ir ekologiški vaisiai bei daržovės.
Atkreipkite dėmesį, kad žaliavalgiai geria vien tik šviežią vandenį. Jokių gazuotų gėrimų ar sulčių iš pakelių. Pagal šią mitybos sistemą negeriamas ir virtas vanduo. Po terminio apdorojimo jis netenka didžiosios dalies naudingų medžiagų. Vienintelis žaliavalgystės minusas, kad valgant tokius produktus kaip žuvis, egzistuoja rizika užsikrėsti parazitais. Kartu su termiškai neapdorotu maistu į organizmą gali pakliūti ir mikroorganizmai.
Vegetarizmo efektyvumas
Kaip buvo paminėta aukščiau, mokslininkai jau išaiškino tikrąją vegetarizmo naudą. Įdomiausia tai, kad ilgus metus šios mitybos sistemos besilaikantys žmonės gyvena kur kas ilgiau už valgančius mėsą. Tai sietina su tuo faktu, kad organizmas nuolat gauna sveiką maistą, kuriame nėra kenksmingų elementų. Be to, toks maistas kur kas greičiau suvirškinamas.
Valgant augalinės kilmės produktus pastebimai sumažėja cholesterino lygis, o tuo pačiu ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybė. Juk dažniausiai širdies smūgius patiria vien mėsą valgantys asmenys. Vegetarai atsikrato daugelio virškinimo problemų, normalizuojasi jų žarnyno veikla. Tam pasitarnauja ląsteliena, mat ji iš organizmo pašalina daugumą kenksmingų medžiagų.
Vegetarizmas be kokių nors papildomų preparatų vartojimo ir nuolatinių fizinių krūvių padeda palaipsniui mažinti svorį. Moterų vegetarių kūno masės indeksas kur kas mažesnis nei tų dailiosios lyties atstovių, kurios pusryčiams renkasi riebų kepsnį.
Reikia pažymėti, kad kai kuriais atvejais mėsos atsisakymas gali turėti rimtas pasekmes. To daryti negalima vaikams, ligoniams bei tiems, kurie dirba sunkų fizinį darbą.
Kad vegetarizmas būtų naudingas, jokiu būdu negalima savęs versti to daryti. Pereiti prie vegetariško maisto reikia savanoriškais ir pamažu! Geriausia prieš tai pasikonsultuoti su gastroenterologu ir dietologu. Jie padės sudaryti dietos planą, neleisiantį pajusti mėsos trūkumo.
Atsisakiusios mėsos kai kurios moterys pajaučia vienybę su gamta. Kai vegetarizmas tampa tavo dalimi, tarsi prasideda naujas gyvenimas. Vegetarai gyvūnų nesuvokia kaip maisto. Kai kurie tokio gyvenimo būdo pasekėjai netgi atsisako iš nužudytų gyvūnų odos ar kailio pagamintų daiktų.
Kasdien suvalgydamas daug augalinės kilmės maisto, žmogus tampa aktyvesniu ir energingesniu. Toks organizmas yra atsparesnis įvairiems susirgimams. Juk žmogaus, kurio organizmas neužterštas toksinais, imunitetas kur kas geresnis. Tyrimais įrodyta, kad vegetarai gyvenimu džiaugiasi labiau nei mėsėdžiai.
