Sklando legendos apie daugelį panašių atvejų, kalbama, kad panašus likimas ištiko netgi karalienę Mariją Antuanetę. Žilų plaukų problemos priežastis pabandė aiškintis bbc.co.uk.
Plaukams spalvą suteikia dviejų rūšių melanino pigmentas – eumelaninas (nulemiantis plaukų tamsumą) ir feomelaninas (nulemiantis plaukų rusvumo ar gelsvumo lygį). Dėl mūsų senėjimo plaukų folikulų ląstelės nustoja gaminti šiuos pigmentus, dėl to iš jų išaugantys plaukai yra bespalviai. Spalvotų ir bespalvių plaukų derinys, ypač tamsiaplaukių atveju, atrodo kaip žilė.
Kaip veikia tai nulemiantis mechanizmas, nėra iki galo žinoma. Kaip rodo vienas tyrimas, plaukai natūraliai žilsta dėl tos pačios medžiagos, kurią kirpėjai naudoja plaukų šviesinimui. Atlikus bandymą su pelėmis paaiškėjo, kad už melanino gamybą atsakingos ląstelės taip pat gamina vandenilio peroksidą, kurį skaldo katalazės fermentas. Tačiau su amžiumi šio fermento gamyba lėtėja, todėl susikaupęs vandenilio peroksidas stabdo melanino gamybą.
Canities subita
Medicinoje staigus pražilimas vadinamas „canities subita“. Geriausias šio proceso paaiškinimas toks: plaukai ne keičia spalvą, o iškrenta pigmento paveikti plaukai. Židinine alopecija vadinama liga pasireiškia drastišku plaukų kritimu, dėl ko atsiranda išplikusios zonos. Manoma, kad tai nulemia autoimuninė reakcija – organizmo apsauginės sistemos kenkia pačiam organizmui. Sunkinančia aplinkybe gali tapti stresas, o tai galimai paaiškina ryšį tarp žilų plaukų ir bauginančių įvykių. Kai kuriais atvejais žili plaukai neturi nieko bendro su šia liga.
Išeitų, kad stiprus šokas gali baigtis tik pigmento turinčių plaukų išslinkimu ir tada ant jau pradėjusio žilti žmogaus galvos lieka tik žili plaukai. Arba imuninis atsakas gali paveikti pigmentą gaminančios sistemos veiklą. Tai galėtų paaiškinti, kodėl pigmento neturinčių plaukų folikulų neveikia alopecija.
Ką gali stresas
Toks paaiškinimas tinka ir per metus visiškai pražilusio E. Moody atvejui, tačiau kažin ar padės mums rasti atsakymą per naktį pražilusios karalienės Marijos Antuanetės istorijoje. Viena versija byloja, kad per įkalinimo metus karalienė turėjo galimybę dažyti plaukus, o ryte prieš mirties bausmę publika pamatė ją trumpai nukirptais plaukais – iš esmės, tai buvo žilos jos plaukų šaknys.
Tačiau ši versija visiškai netinkama kalbant apie kitus gerai žinomus atvejus, pavyzdžiui, kai žmogus yra jaunas ir žilų plaukų ant jo galvos tiek mažai, kad iškritus pigmento neturintiems plaukams žilės beveik neliktų. Be to, yra nesenas 54 metų moters iš Šveicarijos atvejis, kai plaukai išpliko nedideliame plote. Taikant gydymą steroidais pavyko įveikti plaukų slinkimą, tačiau po kelių savaičių moters plaukai tapo visiškai žili, nors pacientė tuo metu nepatyrė jokios trauminės patirties ir nustojo plikti.
Pernai metais grupei mokslininkų, vadovaujamų Nobelio premijos chemijos srityje laureato Roberto Lefkowitzo, beveik pavyko atskleisti paslaptį. Mokslininkai aprašė mechanizmą, kaip nuolat patiriamas stresas pažeidžia pelių DNR, o viena galimų šio proceso pasekmių – plaukų pražilimas.
Atrodytų, kad medicinos mokslui klausimas, ar plaukai gali pražilti, yra labai paprastas, tačiau taip nėra. Norint tiksliai suprasti šio reiškinio mechanizmą, reikia ištirti plaukus iki stipraus streso ir po jo, taip pat kruopščiai išnagrinėti jų spalvą ir storį. Gyvybei pavojų keliančios situacijos ne tik retos, bet ir sunkiai prognozuojamos. Jokia kontroliuojanti institucija neleistų atlikti tokių bauginančių eksperimentų, kad ir su savanoriais.
Ir mus vis tiek žavi mintis, kad plaukų spalva gali pasikeisti dėl streso. Galbūt esmė yra tame, kad organizmas tokiu būdu mums suteikia daugiau informacijos, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Juk įkvepiantis vado Erico Moody šaltakraujiškumas padėjo išgelbėti net 247 keleivių gyvybes, tačiau jo kūnas siuntė visiškai kitus signalus.
