Tokie spėjimai argumentuojami, tuo kad kiaulių ir žmonių anatomijos labai panašios, žmonės ir kiaulės turi tiesioginį kontaktą. Taip pat sakoma, kad nelegaliai vartojant užkrėstų kiaulių mėsą, virusas patenka į žmogaus terpę ir gali prisitaikyti daug greičiau.
Tuberkuliozė ir kiaulių gripas – panašios istorijos?
Nuogąstaujantys dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės žmogaus sveikatai ir gyvybei prisimena panašius scenarijus, kai naminiai gyvuliai sukėlė žmonių ligų protrūkius.
2009-jų balandį viena gripo viruso atmaina, iki tol paplitusi tik kiaulių terpėje, mutavo ir sukėlė pandemiją, kuri 2010 metais nusinešė daugiau kaip 14 000 gyvybių visame pasaulyje.
Ši atmaina buvo pavadinta „kiaulių gripu“. Virusologai teigia, kad kiaulių organizmas, priešingai nei kitų šiltakraujų, gali tapti skirtingų gripo atmainų šeimininkais. Dėl to, šių gyvulių kūno ląstelėse, žmonėms, paukščiams ir kiaulėms būdingi gripo virusai gali keistis genetine informacija ir formuoti naujas, prie skirtingų šeimininkų prisitaikiusias atmainas.
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama su kiaulėmis ir kiaulienos žaliava dirbančius žmonės skiepyti nuo gripo ir taip sudaryti nepalankią terpę tolimesnei gripo viruso mutacijai žmogaus organizme.
Kalbant apie kitą greitai plintantį užkrątą – tuberkuliozę, iš pradžių buvo manoma, kad ją sukelianti bakterija Mycobacterium tuberculosis žmogų pasiekė taip pat per gyvulius. Ištyrus 17 000 metų senumo buivolų palaikus buvo aptikta šios bakterijos pėdsakų, todėl neilgai trūkus iškelta hipotezė, kad gyvulių prijaukinimas ir jų žaliavos vartojimas išplatino tuberkuliozę žmonių tarpe.
Virusai sudėtingi savo paprastumu
Šiandien virusai vadinami neląsteline gyvybės forma, tačiau anksčiau buvo aršiai ginčijimąsi, ar virusus iš viso galima vadinti gyvybe? Jie negamina energijos, nereaguoja į dirgiklius, jų sandara labai primityvi ir visų svarbiausia – virusai bejėgiai už šeimininko ląstelės ribų. Tik šeimininko ląstelėje jie gali daugintis ir augti.
Visi virusai skirstomi į kelias pagrindines grupes, kurias apibrėžia jų išorinė struktūra. Skirtingos virusų grupės turi skirtingo tipo genetinę medžiagą – vienos vijos RNR arba dviejų vijų DNR. Priešingai, nei ląstelinės kilmės gyvybė, virusai neturi branduolių, kuriuose saugotų ir kopijuotų genetinę medžiagą, dar kitaip vadinamą nukleorūgštimi.
Viruso genetinę informaciją supa baltyminis apvalkalas, kurio forma ir vykdomos funkcijos prisitaikiusios prie aukos ląstelių struktūros ir apsauginių savybių. Kadangi virusas negali daugintis be šeimininko pagalbos, savo genetinę informaciją jis sušvirkščia į ląstelės vidų. Tuomet jos viduje gaminamos sušvirkštos genetinės medžiagos kopijos, kurias apgaubia baltyminiai apvalkalai. Šioje stadijoje atsiranda naujos viruso kopijos, kurios išsiveržia iš užkrėstos ląstelės ir tą patį procesą kartoja kitų ląstelių viduje. Viruso genetinė informacija prisitaikiusi prie šeimininko ląstelės genų kombinacijos, todėl kai kurie virusai gali būti pavojingi tik vienoms gyvybės rūšims ir nekelti grėsmės kitoms.
Paprasta viruso struktūra leidžia prisitaikyti prie naujo šeimininko greičiau, nei kitiems, parazituojantiems planetos organizmams. Matyt, todėl virusai prisitaikę prie visų Žemėje egzistuojančių gyvybės formų.
Ar gali afrikinis kiaulių maras prisitaikyti prie žmogaus?
Manoma, kad afrikinis kiaulių maras atsirado XVIII amžiaus pradžioje, kai naminės kiaulės buvo atgabentos į skirtingus Afrikos regionus. Tikėtina, kad užkratą perdavė vietinės kiaulinių šeimos rūšys, tokios kaip karpuočiai ir krūmyninės kiaulės, kurioms šis virusas nesukelia jokių ligos simptomų.
XIX amžiaus pradžioje, dabartinėje Kenijos teritorijoje suklestėjo kiaulininkystės ūkis. 1907 čia buvo užfiksuotas pirmasis afrikinio kiaulių maro protrūkis. 1960 metais virusas pasiekė Portugalijos krantus ir iki 1980-jų išplito iki Prancūzijos ir Belgijos. Jungtinių valstijų centrinės žvalgybos biuras nustatė, kad 1971 metais afrikinio kiaulių maro protrūkis Kuboje galėjo būti sukeltas prieš F. Kastro režimą kovojančių struktūrų, siekiant destabilizuoti šalies ekonomiką.
2012 metais šis virusas aptiktas Ukrainoje, o 2013 dar vienas protrūkis nustatytas Baltarusijoje. Šiais metais virusas pasiekė Lietuva, Lenkiją ir Latviją.
Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi visų priemonių, kad užkratas nebūtų platinamas už židinio ribų. Taip siekiama apsaugoti, dar neužkrėstus kiaulių ūkius ir suvaldyti žalą mėsos pramonės sektoriui. Atsakingi asmenys tvirtina, kad žalos žmonių sveikatai afrikinis kiaulių maras nekelia.
Taip yra todėl, kad afrikinį kiaulių marą sukeliančio viruso genetinė struktūra sudaryta iš dviejų vijų (DNR) ir mutuoja daug sunkiau, nei kitų virusų. Tai reiškia, kad prie kiaulinių šeimos prisitaikęs virusas yra nepajėgus „perprasti“ žmogaus genetinės informacijos.
Tai patvirtina ir specialiai dėl viruso protrūkio Lietuvoje kalbintas Vest Indijos universiteto Medicinos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius Krisoferis Oura:
„Labai abejoju, kad afrikinį kiaulių marą sukeliantis virusas kada nors prisitaikys prie žmogaus. Šis virusas sudarytas iš dviejų vijų DNR, o tai labai stabili genetinė struktūra. Kiti virusai, tokie kaip gripo ar pestivirusai, sudaryti iš vienos vijos RNR. Tai daug mažiau stabili struktūra ir ji gali prisitaikyti prie naujo šeimininko daug greičiau. Dėl šios savybės, kai kurie virusai, žaibišku greičiu gali prisitaikyti prie žmogaus organizmo“ – sakė profesorius.
Prof. K. Oura taip pat pridūrė, kad kontaktas su užkrėstomis kiaulėmis jokiam žmogui grėsmės nekelia ir vargu ar kada nors kels.
